Paieška Šokio terapija

šokio terapija

 

šokiai padeda sergant širdies-kraujagyslių ligomis. Taip teigia italų medikai. Jie tiksliai žino, jog pačios didžiausios naudos teikia judesiai valso ritmu. šis šokis širdininkams beveik tas pats, kas dviratis. Netgi geriau.

“Visa paslaptis slypi ypatingame ritme ir taisyklingame kvėpavime, kurio reikia laikytis valsuojant, - aiškina medikai. – Be to, sveikatą palankiai veikia maloni muzika, būdinga šiam šokiui, ir pats buvimas poroje”.

Tyrimo metu 110 pacientų, sergančių širdies-kraujagyslių ligomis, buvo padalinti į dvi grupes: vieni užsiiminėjo šokiais, kiti važinėjo dviračiais ir treniravosi bėgimo takeliuose. Rezultatas toks: deguonies pasisavinimas tiems, kurie šoko, pagerėjo 18 procentų, o tiems, kurie užsiiminėjo kitais pratimais – 16 procentų. Be to, valsuojantiems sustiprėjo miegas, bendra savijauta, pažvalėjo nuotaika. Buvo pastebėta, jog šie pacientai tapo kur kas aktyvesni darbe. 

Gydytojai visada sakė, jog kardiologiniams ligoniams be galo svarbūs fiziniai pratimai. Tačiau įtraukti pacientus į sporto užsiėmimus nėra taip lengva. Pasak medikų, apie 70 procentų jų pacientų nustoja užsiiminėti fizkultūra, nes ji neteikia jiems malonumo ir nesukelia susidomėjimo. Na, o šokiai – visai kitas dalykas. Neveltui rekomenduojama įtraukti šokius į širdininkų reabilitacines bei gydomąsias – profilaktines programas.

Kardiologai nebe pirmieji atkreipė dėmesį į šokių naudą sveikatai. Ilgą laiką šokių terapija buvo psichoterapeutų “arkliukas”. Ir žmonėms, tolimiems, laimei, nuo šių problemų, visai į galvą nešauna, kokias sudėtingas užduotis jie sprendžia pasitelkdami užsiėmimą, kurį dauguma laiko tiesiog malonia laiko praleidimo priemone.

šokių terapeutai (o tai atskira specializacija medicinoje) įsitikinę, jog jų pagalba gali būti veiksminga sergant kai kuriomis šizofrenijos formomis, norint įveikti potrauminius sindromus, o taip pat seksualinės prievartos aukoms. Greta tradicinių psichologinio palaikymo metodų šokių terapija pravarti ir tiems, kuriems taikomas gydymosi nuo itin rimtų ligų kursas. Pavyzdžiui, vėžininkams: mat šokių pamokos pagerina bendrą gyvybinį tonusą, sustiprina pasitikėjimą savimi, sumažina nerimą.

šokiai “prirašomi” sergant artritu, norint nugalėti insulto bei smegenų sukrėtimo pasekmes. Užsiėmimai šokių salėse padeda turintiems atminties sutrikimų bei sunkiai sukaupiantiems dėmesį.

Bet specialiai valsuoti savo pacientų šokių terapeutai nekviečia. Jų nemoko taip pat šokti mazurkos, fokstroto, tvisto, polonezo ar lambados. Metodo esmė kita: ligoniai turi improvizuoti, kurti savo šokį, judesiais išreikšdami visas savo problemas, baimes, išgyvenimus. Visa kita – specialisto, dirbančio su ligoniais, technikos reikalas. Įdomu, jog šokių terapija gali užsiiminėti netgi tie, kurie sėdi invalidų vežimėliuose.

Tiesa, atitinkami šokių judesiai taip pat įeina į šokio terapeutų arsenalą. štai kenčiantiems nuo vienatvės ypač naudinga dalyvauti kolektyviniuose šokiuose: tai suteikia jiems dvasinį komfortą ir padeda įveikti nepasitikėjimą savimi.

Pirmoji profesionaliai šokiais ėmė gydyti ligonius amerikietė Marion Čeis dar 40-aisiais XX a. metais. Bet visi šio metodo teoretikai pripažįsta, jog didžiausią vaidmenį šios specializacijos plėtroje suvaidino grasiosios Aisedoros Dunkan improvizacijos. Ji ypač pabrėždavo dvasios ir kūno vienybę: “Jeigu mano kūnas juda, tai todėl, kad jį tam skatina siela”. Judesius pagal muziką ji laikė pačiu organiškiausiu emocijų raiškos būdu.

JAV šokių terapijos asociacija buvo įkurta 1966 metais, o Rusijoje panaši organizacija atsirado kur kas vėliau – 1995. šokių terapijos specialistų esama daugelyje Europos šalių, ir jie darbuojasi ne tik privačiuose sveikatingumo centruose, bet ir valstybinėse klinikose.

Įdomu, ar kada nors jų bus ir Lietuvoje?

 

Parengė Jonas VANAGAS 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"