Paieška Sudie, DDT! Sveikas, GMP!

Sudie, DDT! Sveikas, GMP!

 

„Žaliojo pasaulio“ 7-ame numeryje skaitytojus jau informavome, jog vasario 14-15 dienomis buvo surengta konferencija „Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimas ir visuomenės požiūris“. Renginys vyko Trakų rajone esančiame verslo ir laisvalaikio centre „Margis“ (Penkininkų kaime).

Tad aptartos GMO naudojimo perspektyvos Lietuvoje, galimas šių organizmų ir produktų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, teikimas vartotojų rinkai, informacijos visuomenei teikimo svarba, etiniai klausimai, Lietuvos visuomeninių organizacijų požiūris į GMO naudojimą. Konferenciją organizavo Aplinkos ministerija, Pasaulio aplinkos fondas ir Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos projektas „Biosaugos sistemos įgyvendinimas Lietuvoje”. Tai lyg ir antroji to projekto dalis.

Po šios konferencijos išsamiau papasakoti apie GMO naudojimo perspektyvas Lietuvoje, o ypač – žemės ūkyje, paprašėme Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėją dr. Danių LYGĮ.

 

„Tai buvo įžanginė konferencija prasidėjus JT remiamam projektui „Biosaugos sistemos įgyvendinimas Lietuvoje“. Turiu pasakyti, jog mūsų ministerijoje jau aptariamos paraiškos, kuriomis prašoma įsileisti į Lietuvą atlikti eksperimentus žemės ūkyje su GMO. Tad ir susidomėjimas minėtuoju renginiu buvo didelis – norinčių dalyvauti buvo kur kas daugiau nei būta salėje vietų. Malonu, jog konferencijoje dalyvavo ir medikai, džiaugiuosi atsiradusiais sąlyčio taškais su gydytojais. Juk biotechnologijos ir medicina yra labai daug kur susiejama“, - sakė Danius Lygis.

 

Beje, pats projektas „Biosaugos sistemos įgyvendinimas Lietuvoje“ gali būti suvokiamas gana plačioje skalėje...

 

Orientuojamės labiau darbo su visuomene, ekologinio švietimo link. Mat XXI amžiuje biotechnologijos Europos Sąjungoje taps ekonomikos varikliu. Taip bent įrašyta ES perspektyvą apibrėžiančiuose dokumentuose. Lietuva negali būti kokioje palaukėje, nežinoti, kas tai yra. Jei XX amžius buvo ES vadinamas informacinių technologijų amžiumi, padėtis jau kinta. Kita vertus, visos naujos technologijos yra globalizacijos šaukliai - pasaulis tampa globaliu kaimu.

Manyčiau, jog tokia konferencija vyko pačiu laiku. Džiaugiuosi, jog joje dalyvavo ir Ūkininkų sąjungos atstovai. Mat juos aptariamoji problematika, mano nuomone, turėtų pakankamai dominti, nors kol kas tai, kaip ūkininkai suvokia GMO sferą, neitin džiugina. Dar pernelyg menkas dėmesys. Ūkininkai tik kažką apie GMO yra girdėję.

 

Tad koks tas konferencijoje aptartųjų problemų konkretusis verpetas?

 

Būta labai plataus rakurso pranešimų – ir apie bendrąją politiką, ir apie tai, kas yra GMO, ką jie teikia žemės ūkiui, kokia čia rizika, aptarti ir etiniai aspektai. Be abejo, buvo aptariamos ir opozicinės pastabos - būta ir tokių pranešimų. Tad kilo daug diskusijų, kurios negeso iki pat konferencijos pabaigos. Tiesiog, sakyčiau, diskusijoms ir laiko pritrūko. Visa tai buvo ir įdomu, ir naudinga.

 

O gal paklausiu šitaip: koks pagrindinis susirūpinimas buvo išreikštas konferencijoje „Biosaugos sistemos įgyvendinimas Lietuvoje“?

 

Būta siūlymo, jog bandymų su GMO Lietuvai visai nereikia, esą, Lietuva pernelyg maža šalis. Tačiau kartu nepateikiama jokių konkrečių argumentų, jog GMO buvo, yra ar bus žalingi... Vis prielaidos. Kita vertus, mes taipogi suvokiame, jog reikia vadovautis principu: devynis kartus matuok... Pavojai yra galimi. Ir atliekant eksperimentą su genetiškai modifikuotais kukurūzais (kaip toli nusklis žiedadulkės ir t.t.), tarkime, dviejuose hektaruose ties Kėdainiais, su rapsais Vėžaičiuose. Beje, kai kurios kukurūzų ir rapsų genetiškai modifikuotosios rūšys jau yra įteisintos Europos Sąjungoje. Mūsų ūkininkai turi teisę tai auginti jau ir be jokių tyrimų. O tyrimai , manau, kaip atskiroje teritorijoje, tikrai yra reikalingi. Kaip ir reikalingi tyrimai rajonuojant vieną ar kitą javų ar kitokių pasėlių veislę. Tad ir konferencijos metu diskutuota: ką turi mokslininkai (entomologai, pedologai, agronomai, genetikai, ekologai ir t.t.) tiems ūkininkams patarti. Paradoksas nūnai: genetiškai modifikuotus pasėlius, įteisintus Europos Sąjungoje kokiame 1000 ha ar 10 tūkstančių ha,  turime leisti auginti maistui ar pašarams, o dėl mokslinių tyrimų 2 ha plote imame ginčytis...

 

Tad, pavasariui atėjus, jau ir prasidės tie moksliniai tyrimai?

 

Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo mokslininkai su nemodifikuotų rapsų sėklomis bandymus jau atliko. Kitais žodžiais tariant, jau treniravosi. Žinoma, norisi žinoti, kaip pavyko tose treniruotėse?.. Tad kovo pradžioje tai konkrečiau aptarsime, kartu ir nagrinėjant prašymą imtis bandymų su GMO, t.y. su rapsais. Vėžaičiuose mokslininkai (vokiečių kompanija BASF) atliks bandymus su GM rapsais, o Dotnuvoje (amerikiečių  kompanija MONSANTO) – su atspariais rondapui kukurūzais (sklypų plotai – po 2 ha). Pradžia tyrimų – šių metų pavasaris, o minėtieji darbai užsitęstų iki 2011 metų.

Beje, pernai buvo ketinta Vokėje atlikti bandymus su GM bulvėmis. Tačiau tam nebuvo pritarta, nes daug būta problemų dėl saugos. Tiesa, laboratorinių tyrimų esama daug. štai Babtuose mokslininkai, turėdami valstybinį užsakymą ir turėdami tam leidimą, kuria GM kriaušes, serbentus ir pomidorus, trešnes. Tad ir nebeaišku, kada tos kriaušės, serbentai, pomidorai ar trešnės „pasiprašys“ į gamtinę aplinką... Juk kitam tikslui ir nedirbama...

 

O ar turite galimybę suvokti, jog mokslininkai gali kai ką ir nuslėpti, palikti „už ribos“? Juk ir mokslininkai yra tos pačios drumstosios visuomenės žmonės: nori dirbti, išgyventi, prakusti... Tad ar turite galimybę mokslininkus, liaudiškai tariant, laikyti už tam tikro kontrolės pavadėlio?

 

Vien valdininkai tokių galimybių niekada neturės... Jie turi dirbti kartu su mokslininkais. Yra rizikos vertinimo metodikos, monitoringo planas... Pasitelkus aukštos klasės specialistus, brangią ir sudėtingą laboratorinę įrangą kontroliuoti iš tikro galima. Viena svarbi sąlyga – GMO galima  aptikti tik tada, jeigu žinai kokios modifikacijos ieškai. Antraip - adatos ieškojimas šieno kupetoje. Todėl būtinas abipusis pasitikėjimas ir  bendradarbiavimas (valstybės institucijų su mokslo institucijom) nuo laboratorijos iki lauko. Tik tada galima efektyvi kontrolė, patikimas rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimas.  Žinoma, esama ir mokslininkų, kurie, sakyčiau, yra opozicinėse stovyklose - genetikai, biochemikai, alergologai, biochemikai, entomologai (tiriantys, kiek toli gali būti vamzdžių nunešamos žiedadulkės ir t.t.).

 

Žinau, jog mokslininkai geba žaisti panašiai kaip ir su vėjo bei bangų tąsomu smėliu ties Palanga. Stebi visa tai, o galvoje ošia banalios dainelės žodžiai: „...tik vėjas pusto baltą smėlį..“. T.y. niekas nieko ir sukontroliuoti negali su tuo smėliu prie Palangos (ir ne vien tik prie jos), tad panašiai gali atsitikti ir su GMO rapsų ar kukurūzų žiedadulkėmis... Tik atsipeikėsime besą visi (augalai ir gyviai) modifikuoti ir jokiems tradiciniams gydymams beigi vaistams (pesticidams, zoocidams, fungicidams ir kitokiems ...cidams) nebeįveikiami...

 

Reikia ir modeliavimo, ir žinių, ir... pasitikėjimo mokslininkais. Jei jau jais nepasitikime, tada ir darbo nėra ko imtis... Kita vertus, reikia turėti itin gerą įrangą, kurią pasitelkus galėtume pasakyti, jog dirbama su GMO. Jokia primerkta akimi to neįvertinsi, nepastebėsi, reikia geros laboratorinės įrangos, reikia nepigiai kainuojančių tyrimų, kol išsiaiškinsime, kas yra modifikuota, o kas ir ne...

 

Jei pamanome, jog nesąžiningų mokslininkų turime pakankamai, tad lieka tik melstis: „Tikiu į Dievą Tėvą..“. Kita vertus, gal darbais su GMO Lietuvoje ir tegali užsiimti kokios Katalikiškosios MA tikrieji nariai.

 

Vis tiek reglamentas ir kontrolės dalykai yra būtini. Juk, dar kartą sakau, ūkininkai jau turi teisę tuos modifikuotuosius rapsus, kukurūzus sėti kad ir 1000 ha plote. Tai Europos Sąjungoje yra leista. Lietuva juk yra ES narė, mes nesame šiuo požiūriu kokia sala. Tiesa, Lenkijoje skelbiama, jog esą Europoje zona be GMO. Tačiau tai tik visuomeninių organizacijų, politikų deklaracijos, o realybė yra kitokia – atliekami bandymai su GMO. štai neseniai gavau informaciją, jog Lenkijoje atliekami bandymai su genetiškai modifikuotais linais. Aišku, ateityje mes jau turėsime klausti lenkų, kaip išvengti rizikos auginant tokius linus.

 

Norėtųsi teirautis ir kitoniškai: ar Lietuvoje esama teisinė bazė gali pagrūmoti tam mokslininkui, kuris spjauna į kokius teisinius ar etinius momentus, vaikosi vien naudos, pinigėlio?..

 

Kompanijos, kurios kuria GMO ar GMP visą atsakomybę, be abejo, prisiima. O mokslininkai juk dirba ne šiaip jau palankiam vėjui papūtus, o užsakius atitinkamoms kompanijoms, ar valstybės institucijoms. Žinoma, kol kas nėra ir patirties kaip atlyginti žalą dėl galimo GMO poveikio gamtai ar kokiai veiklos sričiai.

 

Susidaro įspūdis, jog, tarkime, Vokietijoje bandymams su GMO kelias sėkmingai užstojamas, tad lieka tvirtą stuburą turinčioms kompanijoms atkreipti dėmesį į tokį kraštą, kaip Lietuva, kurioje esama bestuburių (kitaip tariant, judama į tą arealą, kur socialinis-ekonominis statusas yra menkesnis)...

 

Taip nėra... Vokietijoje tų bandymo su GMO laukų, sklypų yra gausybė. Tačiau kompanijos nori išbandyti rapsų bei kukurūzų auginimo galimybes ir mūsų sąlygose. Juk visi žinome, kad kiekvienos kultūros sėklinė medžiaga turi atitikti ir vadinamojo rajonavimo (t.y. susiejimo su konkrečios vietovės gamtinėmis aplinkybėmis) sąlygas. Svarbu yra adaptavimas. Ir Vokietijoje, ir Argentinoje, ir Prancūzijoje, ir Lietuvoje... (Juk žinome, kad Lietuvoje labiausiai tinka auginti juodagalvių avių veislę, kitos veislės neatsparios drėgnam klimatui. Tas pat - ir su augalų veislėmis.) Blogai, kai nebus vietos sąlygoms adaptuotų veislių ir technologijų, kai ūkininkas sėja genetiškai modifikuotus rapsus ranka modamas į mokslininkių reikalavimus atitinkamoje vietovėje.

 

Tačiau esu įsitikinęs, jog GM rapsų laukams rastis galios panašus dėsningumas kaip ir sąvartynui: tik ne mano kieme... Žmogus nenori viso to, kas nauja, nepažinta, kas graso jo kiemui vienokia ar kitokia invazija...

 

Analogijų su sąvartynais gal ir galima įžvelgti... Ir naujos technologijos, ir sąvartynai yra mūsų gyvenimo produktai. Kita vertus, kiekviena nauja technologija, kiekviena išgvildenta problema sukelia vėl naujas problemas. (Tai pasakytina ir dėl klonuotų gyvūnų.) Toks yra gyvenimo dėsningumas.

 

Kokie konkretūs reikalavimai nūnai yra GM rapsų ir kukurūzų moksliniams sklypams?

 

Pagrindiniai reikalavimai yra tokie: ne arčiau 5 km nuo verslinių bitynų, aplinkui neturi būti kryžmažiedžių augalų, pievos turi būti šienaujamos, arti neturi būti ekologinio ūkio pasėlių...

 

Ir ką daryti tiems kaimynams, kurie nori ūkininkauti ekologiškai?

 

Sudėtinga problema... Baimė yra pagrįsta. Nes ekologiškų produktų gamintojai turi deklaruoti, kad produkcija neužteršta GMO. Tad ūkininkas, kuris nori sėti GM rapsus, turi žinoti kokiu atstumu gali auginti tokią kultūrą, kad nesudarytų nuostolio ekologiškos produkcijos gamintojui.

 

O kas galėtų apsakyti, jog bitutės ar kiti vamzdžiai žiedadulkes perneša tik kelių šimtų metrų atstumu?..

 

Vadovaujamės tarptautiniais reikalavimais. Mūsų ekspertai nieko dar nepateikė: ką ir kokiu atstumu auginti - tokių tyrimų su GMO neatlieka. Tad ekologinis ūkis (ne vienas ir ne du tūkstančiai ha) varomas į kampą. Nekalbu apie tai, jog kai kuriuose deklaruojamuose ekologiniuose ūkiuose produkcijos neišauginama, o tik sėjama, apariama ir pasiimamos pelną teikiančios išmokos. Čia – dar vienas akligatvis.

 

Tai - valdininkų, gebančių skaityti projektų raideles, schemas, didaus biurokratinio parazitavimo apraiška, kai net nenorima atsigręžti galutinio produkto link. Tačiau šiuosyk norėčiau gręžtis sąžiningųjų ekologinių ūkininkų pusėn: juk jie turės „sėkmingai“ bankrutuoti?

 

Jei padėtis nesikeis, kitaip ir nebus. Čia – ir Žemės ūkio ministerijos rūpestis. GMO srityje mes norėtume eiti ne falsifikavimų keliu. Viską reikia deklaruoti, viską realiai parodyti. Ir neapsimeskime, jog nevalgome genetiškai modifikuotosios produkcijos. Tai jau Lietuvoje egzistuoja bent 10 metų. Tik vien modifikuotojo kukurūzo NK603 kiekvienais metais dešimtimis tūkstančių tonų suvartojame. Na, kad ir pašarams, nors realiai kas viską ir supaisys... Tai dar kartą patikina: reikia telktis mokslininkus, reikia žinoti esamą padėtį.

Žinia, ekologinio ūkio savininkui neramu ir kai itin purškiama pesticidais šalia esančiame vadinamajame įprastiniame ūkyje. Juk pavėjui viskas gali būti „dovanojama“ ir ekologiniam ūkiui.

 

Konferencijoje, be abejo, buvo kalbama apie GMO, to nesusaistant vien su žemės ūkiu. Tad - kiek apie tai.

 

Sakyčiau, jog mažiausiai kritikuojama sritis toji, kai dirbama su GMO laboratorijose. Esama juk ir čia nesusikalbėjimo: GMO kuriami, tačiau ir į aplinką dažnai išleidžiami. Tad poveikis aplinkai nėra iki tol, kol GMO yra tik laboratorijoje.

Esama čia daug etinių problemų. Ypač kai atsigręžiame medikų pusėn. Ar kuris norėtų, jog žmogaus organizme būtų „įsodinamas“ kiaulės genas... O kalbos apie kamieninių ar embrioninių ląstelių naudojimą... Tad genų inžinerija – labai plati sąvoka.

Medikai konferencijoje taipogi išsakė savo nuogąstavimus dėl GMO, nors medikams tai ir buvo naujiena. Tad toks renginys, sakyčiau, turėjo savo šviečiamąją vertę. Ateityje panašiame renginyje reikia organizuoti tikslines grupes dėl GMO taikymo medicinoje, maisto pramonėje (kas susieta su rizika žmogaus sveikatai) ir t.t.

Beje, dar prieš kokius tris metus Lietuvoje garsiai prabilome: parduotuvių lentynose esančių prekių aprašymuose deramos informacijos apie GMP ar GMO stokojama. GMO produktai ar produktai savo sudėtyje turintys daugiau kaip 0,9 procento GMO privalo būti ženklinami. Maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja, kad šių reikalavimų būtų paisoma. Kol neįrodyta rizika, kad GMO kenkia žmogui, pasirodo, negalima priversti maistui skirtųjų produktų gamintojus ir jų platintojus savo produkciją prekybos centruose  dėti į atskiras, kažkaip ypatingai paženklintas lentynas. Kipre buvo siekta, kad GMP būtų pardavinėjami atskirose lentynose. Tačiau paaiškėjo, jog tai būtų prekybininkų diskriminavimas. Mes norėjome tokią iniciatyvą parodyti Lietuvoje, paprašyti prekybininkų, kad GM produktus išdėliotų atskirose lentynose, tačiau iš Briuselio gavome griežtą atsakymą: ne...

 

Tad darosi aišku, jog prekeiviai yra laisvi mus jukinti prie GMO ir GMP... Kaip ir prie tabako, alkoholio, lengvųjų narkotikų... Biznis yra gyvenimėlio variklis.

 

O ar galima demokratinėje šalyje, kur yra laisvoji rinka, kai esame Pasaulinės prekybos organizacijos nariai, kaip nors ką nors administracine maniera reguliuoti, jeigu jau yra oficialiai įrodyta, juodai ant balto parašyta: saugu, išduotas leidimas prekiauti. Supykti ir uždrausti galima gal tik kokioje autoritarinėje Zimbabvėje... Lietuvoje kitokių galimybių neturime, tik kontrolė, kontrolė ir dar kartą kontrolė, kad nebūtų naudojami neleisti naudoti GMO.  Ir kol kas ir ES prekių lentynose vartaliojami 34 GMP (kukurūzai, rapsai, sojos ir t.t.).

Beje, Lietuvoje laukų, skirtų mokslininkams bandyti GMO, atsisakyti galime, tačiau kartoju: ūkininkai tada vis tiek sės GM kukurūzus ar rapsus, nes esame ES erdvėje, t.y. suverenumą šioje srityje esame praradę... Nuo mokslo apsiginti galime, o nuo komercijos – ne (nors apie GM kultūrų auginimą komerciniais tikslais privalome būti informuoti – ūkininkas registruojasi, jog augina GM kultūrą. Ir - viskas, jokio atskiro leidimo nereikia, jeigu jį išdavė Briuselyje šalims narėms balsuojant.

Gal dar reikėtų džiaugtis, kad esama rinkos sąlygomis ir pesticidų gamintojų ryžtingų pasisakymų prieš GMO, nes... mažėja pesticidų poreikis... Bet ar tikras tas džiaugsmas, jeigu pesticidų gamintojai pasisako prieš GMO, nes „pesticidininkai“ nori, kad Lietuvoje daugiau būtų pesticidų, fungicidų ir kitų cheminių preparatų, dėl kurių poveikio jau niekas beveik nebekalba, kurių vartojimas vis plečiasi ir plečiasi. Ar tikrai tie visi chemikalai yra tokie draugiški žmogui ir aplinkai? Taip neišvengiamai vis labiau esame apsupami žmogaus sukonstruotų daiktų ir erdvių - vis mažiau lieka natūralios gamtos.

Labiausiai Lietuvoje reikėtų pasidžiaugti, jei bent mūsų šalies saugomos teritorijos taptų tikra zona be GMO. Tą mes realiai galėtume padaryti - ėmėmės keisti Saugomų teritorijų įstatymą. Deja, laukia atkakli kova, nes pasigirsta balsų: negalime apriboti ūkininkų, gyvenančių saugomose teritorijose, teisių...

 

Tad išeina DDT (jis dar yra, tarkime, menkių kepenyse) ir vėl sugrįžta... jau kaip GMP? Tegu šmėžuoja klaustukų pasaulis - iki kitų pokalbių tokia aktualia tematika...

Dėkoju už pokalbį.

 

Kalbėjosi Augustas UKTVERIS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"