Paieška Paukšti, ateik čia!

Paukšti, ateik čia!

Akcija “Baltasis badas”

Diana ŽELVYTĖ

Vilkaviškio r. Vištyčio P.Kriaučiūno vidurinės mokyklos 3 klasės jaunoji korespondentė (mokytoja Zina Daugėlienė)

 

Atbildėjo šėldama, sniegą versdama glėbiais, pūgomis grasindama žiemužė. Papuošė, išdabino mūsų žemę, apgaubė baltu puriu nuometu. šiaurys vėjas kasdien vis labiau baldos, plėšo paskutinius ąžuolėlio lapus, mojuoja šaltu geležiniu kumščiu.

Na ir kas, kad šėlsta! Bet mums, vaikams, žiema pramogų ir linksmybių metas! O juo labiau, kad mes gyvename nuostabiame gamtos kampelyje. Iš vienos pusės juosia kalnai ir kalneliai, netoliese dunkso miškas, girdisi dar neužšalusio ežero bangų pliuškenimas. Miškas žiemą – nepaprastas gamtos prieglobstis. Prieš akis atsiveria nepaprasto grožio vaizdai. Jis visus viliote vilioja į savo valdas. Neabejingi ir mes jo kvietimui. Galvoje – viena mintis. Kaip gyvena mūsų žvėreliai ir paukšteliai? Ar piktoji žiema jiems negraso šaltuoju bado pirštu. Ar girdisi zylučių, sniegenų balsai?

Privalome juos išgirsti ir pasirūpinti jais, padėti iškęsti rūsčią žiemą. Tam mus įpareigoja ir Žalioji vėliava, kuri jau antrus metus plevena šalia Trispalvės.

šiemet, kaip ir kiekvienais metais, mokykloje yra skelbiama akcija “Baltasis badas”. Nieko nelaukę per pusnynus, o jie iš tikro dideli ir įspūdingi, patraukiame miško link. Visas rogučių karavanas prikrautas gėrybių mūsų miško draugams. Tai įmantrių formų lesyklėlės, riestainiai iš daržovių, morkos, šienas, kopūstai. Brendame, klumpame, verčiamės kūliais, bet širdyje gera. Juk reikia padėti vargstantiems, pagloboti juos.

Pagaliau mes - miške. Dairomės, grožimės, apžiūrinėjame sniege paliktus pėdsakus. Bandome atpažinti, kas juos paliko. Ir staiga, visų nuostabai, iš eglyno prieš pat mūsų nosis per pusnyną skrieja kiškis. Kiek triukšmo, įspūdžių ir džiaugsmo! Tai jis pirmasis mus sutiko ir kviečia į svečius. Gal kartais vargšelis užuodė skanėstus, o mes nesuskubome jam juos patiekti? Taip ir liko ši mįslė neįminta.

Pabyrame po mišką, kiekvienas dairomės kuo įdomiau ir išradingiau pateikti savo vaišes. Vaišių stalas gausus, o išradingumo nepritrūko. Kai kurie klasės draugai net savo linkėjimus užrašė: “Gero apetito”, “Leskite ir sotūs būsite” ir t.t.

Geri darbai atlikti. širdelėse visiems smagu. Nuotaika visų puiki, šaltukas nurausvino skruostus. Batų nepakeliame nuo sniego, kepurės - tarsi sniego kaminai. Dar krentame į pusnis ir paliekame savo atspaudus sniege. Tegul tai būna ženklas, kad mes čia buvome.

Beeinant išgirstame kalenimą. Jis vis stiprėja ir stiprėja. Tyliai slenkame garso link. Kas tai per paukštis? Gal jis pietauja ir mūsų vaišėms visai abejingas. Dairėmės, dairėmės, bet paukščio taip ir neišvydome. Bet nepyk, mielas paukšteli, mes dar ne vieną kartą ateisime pas tave į svečius, gal tada ir susipažinsime.

Rogutės ištuštėjo, taigi beliko patiems nusileisti nuo kalnelio. Kaip gera, kai rogės švilpia, o pusnynas - čia pat. Pavargę, vos panešdami savo snieguotus rūbus, traukiame tyvuliuojančio ežero link. Ten mūsų laukia ilgakaklės gulbės. Jos drąsios ir labai išdidžios. Be lauktuvių nesiartink prie jų, nes gali greitai kailin gauti. Traukiame iš kišenių duonos ir pyrago riekutes. Vaišinkitės, gražuolės, ežero puošmenos, ir nerodykite mums savo charakterių. Mes juk su gerumu pas jus ateiname, jums atveriame savo gėrio širdelę. Būkite draugiškos su mumis, pamojuokite mums savo sparnais. 

Ar ilgai šiemet bus žiema, kokias išdaigas žada krėsti, ar speigas ledinis svilins, ar pūgos šėls? To mes nežinome. Bet tvirtai nusprendėme, kad nepaliksime be globos nei žvėrelių, nei paukštelių. Neveltui sakoma, kad už gerą atsilyginama geru. Mes padėsime jiems peržiemoti, o jie mus džiugins pavasarį ir vasarą savo nenuilstamais balsais ir trelėmis. Juk niekur tokio įspūdingo koncerto neišgirsi, tik miške pavasarį.

Tad kviečiame visus prisidėti prie šio kilnaus tikslo. Mylėkime gamtą, saugokime ją, juk žemelei dėmesio niekad nebūna per daug.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"