Paieška Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. kovo 5-11 d.

Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. kovo 5-11 d.


Kovo 6 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos salėje (Vasario 16-osios g. 6) vyko nemokamas seminaras „Apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės apskaita. Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis apskaičiavimas ir deklaravimas“ (išsamesnė informacija: tel. 216 3818).

Kovo 6-8 d. Briuselyje - mokymai ES naujosios cheminių medžiagų sektoriaus politikos (REACH) įgyvendinimo klausimais. Dalyvauja Aplinkos apsaugos agentūros atstovas (išsamesnė informacija: Beata Volujevič, tel. 212 6097).

Kovo 6-9 d. Aronoje (Italija) vyksta Europos Komisijos Generalinio direktorato, Jungtinio tyrimų centro, Sveikatos ir vartotojų apsaugos instituto bei Europos Cheminių medžiagų biuro Toksikologijos ir cheminių medžiagų skyriaus esamų ir naujų cheminių medžiagų Techninio komiteto posėdžiai. Svarstomi metalų (švino, vario ir jų junginių), atskirų organinių medžiagų rizikos vertinimo klausimai bei pasiruošimo įgyvendinti REACH klausimai. Dalyvauja Aplinkos apsaugos agentūros atstovas (išsamesnė informacija: Rimantas Vilčinskas, tel. 212 6098).

Kovo 7 d. Krekenavos regioninio parko direkcija (G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos galerija, Vasario 16-osios g.10, Panevėžys) organizavo parodą „Krekenavos regioniniam parkui 15 metų, direkcijai - 10“ (išsamesnė informacija tel. (8~45) 59 3648).

Kovo 7-8 d. Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis dalyvauja Helsinkyje (Suomija) vykstančiame metiniame HELCOM (Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos komisija) pasitarime. Aptariamas Baltijos jūros veiksmų plano parengimas, HELCOM darbo grupių veikla, 2006 m. HELCOM veiklos ataskaita ir biudžetas ir kiti klausimai.

Kovo 7-8 d. - valstybinių parkų ir rezervatų direktorių pasitarimas (Kolegijų salė, A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius). Aptariamos saugomų teritorijų direkcijų 2006 m. veiklos ataskaitos ir 2007 m. veiklos planai, kt. klausimai (išsamesnė informacija: Natalija Gedvilaitė, tel. 272 3284).

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 36 61

 

 

Ekologinė nelaimė šilutės rajone

 

2007 03 04, apie 21 valandą, šilutės rajone, Grabupėlių kaime, buvo pralaužta UAB “Grabupėliai” priklausančio kiaulidžių komplekso srutų nusodinimo saugykla. Pirminiais duomenimis, pro 20 metrų ilgio ir 4 metrų aukščio pralaidą į aplinką pateko apie 10 tūkstančių kubinių metrų srutų, kurios išsiliejo į aplinkinius laukus, kanalizacijos griovius, pasiekė šyšos ir Nemuno upes.
Pasak Klaipėdos regiono apsaugos departamento atstovo Rolando Aušros, į ekologinę nelaimę buvo reaguota nedelsiant, vos tik gavus pranešimą iš bendrovės atstovų. Apie įvykį operatyviai pranešta šilutės rajono ekstremalių situacijų valdymo centrui. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai avariją lokalizavo per pusantros valandos.
Avarijos vietoje šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai paėmė mėginius, kuriuos operatyviai perdavė Jūrinių tyrimų centrui. Centro analitinėje laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatai leis tiksliau nustatyti ištekėjusių srutų kiekį, koncentraciją, aplinkai padaryto žalingo poveikio mastą.
“Labiausiai tikėtina, kad avariją sukėlė bendrovės darbuotojų aplaidumas - greičiausiai rezervuaras buvo perpildytas srutomis“,- sakė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas.
Aplinkos ministerija apie šilutės rajone įvykusią ekologinę nelaimę informavo Kaliningrado srities Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos valdybą.
Įvykio vietoje dirba šilutės rajono aplinkosaugininkai.

Visuomenės informavimo skyrius, 2007 03 05,
tel.26636 57

 

 

 

„Žaliojo rakto“ diplomus pirmą kartą pelnė kaimo turizmo sodybos

 

Tarptautinio aplinkosauginio švietimo fondo programos „Žaliasis raktas“ diplomus pelnė keturios šalies kaimo turizmo sodybos – Antano Gedvilo Jovariškių kaime Trakų rajone, Albinos Pruskienės Paveisiejų kaime Lazdijų rajone, Marijonos Striaukienės Beržoro kaime Plungės rajone ir Romos Zalensienės Padubysio kaime Kauno rajone. Ligi šiol Lietuvoje tokius diplomus yra gavę tik trys viešbučiai: – „BALTPARK“ Vilniaus bei Klaipėdos viešbučiai ir „Reval Hotel Lietuva”.
Kaip sakė „Žaliojo rakto“ programos Priežiūros tarybos narė, Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyr. specialistė Nijolė Barysienė, ši programa skirta apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms: viešbučiams, kempingams, svečių namams, vasarnamiams, kaimo turizmo sodyboms. Jos turi atitikti daugiau kaip 80 aplinkosauginių reikalavimų rūšiuoti atliekas, racionaliai naudoti gamtos išteklius, taupyti elektrą, tinkamai naudoti chemines valymo ir plovimo priemones, ugdyti svečių bei darbuotojų aplinkosauginį sąmoningumą. Svečiai skatinami rūšiuoti atliekas, tvarkyti aplinką. Sodybose nerūkoma, svečiai maitinami ekologiškais produktais. „Žaliojo rakto“ programos diplomas suteikiamas vieniems metams, todėl šios programos dalyviai kasmet turi įrodyti, kad atitinka keliamus aplinkosauginius reikalavimus.
Aplinkosauginio švietimo fondo programą „Žaliasis raktas“ mūsų šalyje koordinuoja Lietuvos žaliųjų judėjimas. Priežiūros tarybą sudaro Aplinkos ir Ūkio ministerijų bei Turizmo departamento atstovai. ši programa ypač populiari Skandinavijos šalyse, Prancūzijoje ir Estijoje.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 03 02

 

 

Siūloma leisti mokslo tikslais auginti genetiškai modifikuotų rapsų

 

Kovo 1 d. Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) valdymo priežiūros komitetas apsvarstė Vokietijos bendrovės „BASF Plant Science GmbH“ prašymą leisti mokslo tikslais auginti genetiškai modifikuotus vasarinius rapsus Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo bandymų laukuose, Klaipėdos rajone. Komiteto nariai balsų dauguma nutarė pritarti šiam prašymui ir rekomenduoti Aplinkos ministerijai leisti atlikti tokius tyrimus laukuose.
GMO valdymo priežiūros komitetas – patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija. Jį sudaro 19 narių. Tai valstybės institucijų, mokslo bendruomenės ir visuomeninių organizacijų atstovai. šiandieniniame posėdyje dalyvavo keturiolika Komiteto narių. Vienuolika iš jų balsavo už tai, kad būtų siūloma leisti mokslo tikslais auginti genetiškai modifikuotus rapsus Klaipėdos rajone. Tačiau, kaip sakė GMO valdymo priežiūros komiteto pirmininkas, Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, tai tėra tik rekomendacija. Ar duoti leidimą, spręs Aplinkos ministerija, pasitarusi su Žemės ūkio ministerija. Sveikatos apsaugos ministerija jau yra patvirtinusi, kad šiems bandymams neprieštarauja.
Bendrovė „BASF Plant Science GmbH“ genetiškai modifikuotus vasarinius rapsus Lietuvoje nori auginti iki 2011 metų. Jie į rinką visiškai nebus tiekiami. Su šiais rapsais numatoma atlikti bandymus siekiant, kad iš jų pagamintas aliejus turėtų daugiau nesočiųjų rūgščių. Iš užaugintų rapsų bandymams Vokietijoje bus paimta tik nedidelė dalis, o kiti vietoje bus sunaikinti.
Genetiškai modifikuotų produktų bandymai, pasak Aplinkos ministerijos GMO skyriaus vedėjo Daniaus Lygio, jau yra atliekami kaimyninėse valstybėse – Baltarusijoje ir Lenkijoje. Visų Europos Sąjungos šalių ūkininkai gali auginti ES patvirtintas genetiškai modifikuotas kultūras, o atskiros šalies leidimas reikalingas tik norint joje atlikti mokslinius bandymus.
Minėtasis prašymas leisti auginti genetiškai modifikuotus rapsus nėra pirmasis. Pernai, Daniaus Lygio žodžiais, buvo gautas panašus prašymas leisti Žemdirbystės instituto Vokės filiale auginti genetiškai modifikuotas bulves. Tačiau šis prašymas atmestas, nes nebuvo užtikrinti saugos reikalavimai. Po mėnesio bus svarstoma, ar leisti vieno JAV koncerno padaliniui atlikti bandymus su modifikuotais kukurūzais Žemdirbystės institute Dotnuvoje.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 03 01

 

 

Miškui įveisti – nemokami sodmenys

 

šiemet, kaip ir pernai, šalies miškų urėdijos privatiems miškų ir žemių savininkams, kurie nori įveisti mišką, bet negali pasinaudoti tam tikslui skiriama Europos Sąjungos parama, nes jų žemė yra prastos agrarinės būklės, neatlygintinai perleidžia miško sodmenų. ši parama teikiama pagal aplinkos ministro patvirtintą Privačios nederlingos ir apleistos žemės, netinkamos finansuoti ES fondų lėšomis, apželdinimo mišku skatinimo priemonių taikymo tvarką. Nemokamų sodmenų skiriama miškui įveisti nederlinguose, blogos agrarinės būklės žemės naudmenų plotuose ir bet kokio našumo miškų ūkio bei kitos paskirties apleistoje arba savaime apaugančioje mišku žemėje, išskyrus kirtavietes.
Tokios žemės savininkai, norintieji neatlygintinai gauti miško sodmenų, turi iki kovo 20 d. raštu kreiptis į artimiausią (pagal žemės buvimo vietą) miškų urėdiją ir kartu su prašymu pateikti leidimą miškui įveisti ne miško žemėje, žemės sklypo planą su pažymėtomis numatomo įveisti miško ribomis, pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą bei teises į jį, miškų urėdo pavaduotojo miškininkystei patvirtintą miško želdinimo projektą ir asmens dokumentą.
Praėjusiais metais Lietuvoje pasodinta 3615 ha naujų miškų. Iš jų 1230 ha įveisė miškų urėdijos, 2185 ha – ES parama pasinaudoję privačios žemės savininkai ir 200 ha – tie savininkai, kuriems miško sodmenų neatlygintinai skyrė urėdijos. Tikimasi, kaip sakė aplinkos ministro patarėjas Aidas Pivoriūnas, kad šiemet nederlingų ir apleistų žemių savininkai taip pat pasinaudos galimybe nemokamai gauti sodmenų ir pagausins naujų miškų plotus.


Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

2007 02 28

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"