Paieška Kaip šuniukas rado namus

Kaip šuniukas rado namus

Egidijus KYZIKAS

Daubiškių pagr. mokyklos penktokas, Mažeikių raj.

 

Gyveno šeima. Ji turėjo šuniuką, vardu Haris. šunelis buvo mažas, nusvirusiom ausim, apvaliom kaip sagutės akim, balta pakakle. Tačiau tos šeimos žmonės kažkodėl nemylėjo šuniuko, nesirūpino juo.

Vieną dieną šeima suprato, kad jai nebereikia šuns. Įdėjo vargšelį į maišą ir nuvežė į mišką.

Buvo šalta žiema. Haris niekaip negalėjo suprasti, kas vyksta. šiaip taip išsikabarojęs iš maišo, visas drebėjo nuo šalčio ir baimės. Vargšelis neturėjo kur prisiglausti. Jis nutarė eiti, kur akys mato.

Beeidamas sutiko Sniego senį. Haris jam papasakojo, kas nutiko. Besmegeniui labai pagailo šuniuko. Jis nutarė padėti mažyliui.

Draugai vaikščiojo po kiemus ir dairėsi. Net pro langus žvilgčiojo. Taip viename lange jie pamatė liūdną berniuką, rašantį laišką. Jis rašė Kalėdų seneliui ir prašė dovanų šuniuko.

Besmegenis su Hariu susižvalgė ir nusišypsojo vienas kitam. Jie suprato, kad tai tikras kalėdinis stebuklas. Nieko nelaukęs, Sniego senis pabeldė į duris ir pasislėpė, palikęs Harį. Vaikas, atidaręs duris, net šūktelėjo iš laimės ir netikėtumo. Nieko nelaukęs, pakėlė šuniuką ir stipriai apkabinęs nusinešė į kambarį.

Taip Haris rado jį mylintį šeimininką ir šiltus namus.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"