Paieška Įkvėpėjas – gamta

Įkvėpėjas – gamta

 

Pastaruoju metu vis dažniau pasirodo pranešimų apie inžinerinius išradimus, susietus su gamta. štai driežo gekono kojų pagalvėlės įkvėpė mokslininkus sukurti ypatingas lipnias medžiagas, o mažyčiai dariniai ant lotoso lapų davė akstiną lengvai valomo dirbtinio pluošto išradimui. Didžiosios Britanijos Oksfordo universiteto Zoologijos fakulteto darbuotojai, atsižvelgdami į drugelių skrydį, montuoja žaislinius, radiju valdomus lėktuvėlius. Keletą Raudonojo admirolo veislės drugelių jie įkurdino aerodinaminiame vamzdyje ir išmokė skraidyti tarp dirbtinių gėlių. Stebėdami juos, mokslininkai atrado, jog vabzdžių sparnelių judesiai visai ne chaotiški, o yra tam tikrų aerodinaminių dėsnių valdomi. Vienąkart drugiai skraido, praktiškai nejausdami oro pasipriešinimo, o kitąkart sąmoningai sukuria oro srautus papildomai keliamajai galiai įgauti. Notingemo universiteto darbuotojai, išstudijavę vabalų – plaukikų judesius, išrado dirbtines žiaunas. Plaukioti su jomis kol kas negalima, už tai kvėpuoti po vandeniu – kiek nori. Tarptautinė specialistų grupė, dirbanti JAV Techaso valstijos Eksperimentinėje žemės ūkio kultūrų tyrimo bazėje, tyrinėja naktinių drugių vikšrų medžiagų apykaitą, tikėdamasi išgelbėti žmoniją nuo nutukimo.

O neseniai buvo atskleista paties balčiausio pasaulyje vabalo paslaptis. Baltukas graužia cukranendres, augančias Pietryčių Azijoje. Vabzdys yra ne tik baltesnis už pieną, bet ir už daugumą kitų gamtoje sutinkamų baltų substancijų. Jo paslaptį įminė Didžiosios Britanijos Eksterio universiteto optinės fizikos specialistas Pitas Vukusičius. Keletą šių vabalų jis kruopščiai ištyrinėjo po mikroskopu ir nustatė, jog spalvos paslaptis slypi vabalo “apvalkale”, susidedančiame iš ilgų, sandariai vienas prie kito priglundančių žvynelių. šie žvyneliai dengia vabzdžio galvą, kūną ir kojeles. Jie labai plonyčiai, ir yra pusės raudonojo kraujo kūnelio dydžio. šis ypatumas paverčia juos šimtą kartų plonesniais už bet kurį balinantį ar dažantį pigmentą, kuris kada nors buvo išrastas.

Didžiąją gyvūnų spalvos variantų dalį nulemia pigmentas, sugeriantis vienus šviesos srautus nuo atitinkamo ilgio bangų ir atspindintis kitus. Kitos spalvos susikuria smulkiausių struktūrų dėka: jos priverčia atsklindančias bangas sąveikauti tarpusavyje, slopindamos vienas ir išryškindamos kitas. Kad būtų išgauta balta spalva, substancija turi chaotiškai išsklaidyti visas spalvas išsyk.

Tyrimai po elektroniniu mikroskopu parodė, jog vabalo žvyneliai turi struktūrą, susidedančią iš atsitiktinai išsidėsčiusių gijų ir nevienodos erdvės tarp jų. Ultra plonos gijos išsklaido visą matomą bangos ilgį, sukeldamos akinantį baltumą. Tokios spalvos ir prireikė cukranendrių vabalui, kad būtų panašus į baltą grybelį, augantį cukranendrių plantacijose.

Pitas Vukusičius mano, jog toks spalvos išgavimo principas gali praversti pramonėje, pvz.,  išbalinant popierių ar išgaunant baltus dažus. O ateityje – didinant prožektorių ir displėjų ryškumą.

 

Parengė Jonas VANAGAS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"