Paieška Tirpsta lietuviškas gipsas, veriasi smegduobės

Tirpsta lietuviškas gipsas, veriasi smegduobės

 

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos darbuotojų nuolatiniai rūpesčiai – geriamojo ir apskritai požeminio vandens švara, taršos židinių registravimas, žemės gelmių turtų apsauga ir racionalus naudojimas – buvo vienos iš svarbiausių aptariamų problemų 2007 metų vasario 23 dieną įvykusiame Geologijos tarybos posėdyje. šiame posėdyje taip pat buvo aptarti LGT praėjusių metų veiklos rezultatai bei artimiausios ateities prioritetiniai uždaviniai.

 

Darbai buvo deramai suplanuoti

 

Vykstant posėdžiui jo dalyviai išklausė Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Juozo Mockevičiaus išsamų pranešimą. Svarbios informacijos Tarybos nariams pateikė taip pat direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. Aktyvūs buvo ir kiti posėdžio dalyviai, kurie reiškė savo nuomones, pateikė nemaža klausimų, siūlymų.  

“Galima į praėjusius metus žvelgti įvairiai, bet visas užduotis, kurias mes privalėjome įvykdyti pagal įvairias Vyriausybės aprobuotas programas ar atskirus Vyriausybės ar aplinkos ministro pavedimus, įvykdėme, - informavo “Žaliojo pasaulio” redakcijos atstovą LGT direktorius Juozas Mockevičius. –  Tad galima pasidžiaugti, jog, sakysim, ir geologinių tyrimų programų finansavimas buvo toks, kaip planuota. Todėl savo darbus taip pat galėjome deramai planuoti ir jokių didelių netikėtumų nebuvo. O iš mūsų veiklos sričių (šias sritis galima suskirstyti į tris grupes) –  viena iš pagrindinių – tai valstybinių geologinių tyrimų vykdymas ir, aišku, kitų geologinių tyrimų, kuriuos atlieka privačios įmonės, iš dalies - priežiūra, duomenų tikrinimas, tų duomenų įjungimas į bendrą informacinę sistemą. Kita svarbi  darbų grupė –  vadinamųjų valstybinio reguliavimo funkcijų atlikimas. Mat Lietuvos geologijos tarnyba yra valstybės bei valdžios įstaiga, taigi tenka ir patiems išduoti leidimus atlikti įvairius darbus; taip pat esame įpareigoti atlikti kai kuriems tyrimams atlikti ar ištekliams naudoti leidimų išdavimo funkcijas, taip pat valstybinės priežiūros veiksmus, vykdyti tam tikrus inžinerinės geologijos darbus ir atlikti kitas funkcijas. šių darbų apimtys praėjusiais metais buvo iš tikro didžiulės dėl labai paprastos priežasties: šalyje gana sparčiai kyla ekonomika, yra padidėjusios statybos apimtys, o, be abejonės, toms statyboms reikia ir grunto tyrimų, ir požeminio vandens tyrimų, taip pat tam tikrų inertinių medžiagų, statybos medžiagų išteklių, kad tuos statinius būtų galima pastatyti. Todėl pernai gręžinių sektoriuje dirbančios bendrovės pasiekė darbų apimties rekordą; buvo įregistruota daugiau kaip pusantro tūkstančio naujų vandens tiekimo gręžinių. Dėl to mūsų tarnybai atsiranda nemažai darbo tvarkant dokumentus, tikrinant bei apdorojant daugybę įvairių duomenų. Bet džiugina tai, jog, kaip galima manyti, gerokai sumažėjo naujų nelegalių arba neregistruojamų gręžinių. Tai gali lemti bent kelios priežastys. Viena, kad, matyt, bendras visuomenės, taigi ir ūkio subjektų sąmoningumas didėja; kita vertus, ir teisinis reguliavimas dabar yra aiškesnis, labiau nusistovėjusios jo normos. Be to, nemaža tų gręžinių, ypač kaimo vietovėse, buvo gręžti Europos Sąjungos fondų lėšomis, o norint gauti lėšų, būtina atsiskaityti iki paskutinio cento ir negalima kurti kokių nors vadinamųjų juodųjų buhalterijų. Tad šioje srityje mes turėjome nemažai darbo, nes be gręžinių, dar įvertiname naujai išžvalgytus telkinius; tas ataskaitas įvedame į žemės gelmių  registrą, paskui tvirtiname ir prižiūrime; gauname ir rezultatus iš ūkio subjektų požeminio vandens stebėsenos. O ta ūkio subjektų stebėsena yra susijusi su potencialios taršos grėsme, nes įvykus kokiam nors incidentui ar dėl kitos priežasties kilus grėsmei užteršti paviršiaus ar požemio aplinką, visos įmonės, kuro  saugyklos, stambios gyvulininkystės fermos, chemijos pramonės objektai turi parengę požeminio vandens stebėsenos programas. Per metus mes tų programų įvertiname ir patvirtiname netoli dviejų šimtų, o apskritai Lietuvoje yra netoli tūkstančio tų patvirtintų programų, nes kai kurios vykdomos jau po kelerius metus. Gauname rezultatus, kurie taip pat leidžia šiek tiek sumažinti valstybės biudžeto išlaidas; tai yra nauji duomenys apie požemį, apie gruntinio požeminio vandens būklę ir, žinoma, galime siūlyti įvairius tyrimus ar prevencijos priemones apsaugoti netoli esančias vandenvietes, kitus vandens telkinius. Ir trečia darbų kryptis, kuria taip pat nemažai nuveikėme, yra valstybinės geologinės informacijos sistemos plėtra, nes mes atsakome šalies mastu apskritai už visų geologinių duomenų kaupimą, saugojimą, tinkamą naudojimą ir, aišku, už jų tikrumą, teisėtumą bei pagrindimą. Kadangi tų gręžinių buvo atlikta nemažai, o jie juk nėra tik skylės žemėje, tad turi būti ir  atitinkamas geologinis aprašymas bei duomenys apie vandens sudėtį, gylį ir t.t., be abejonės, papildėme ir šios informacijos bazę. Be to, turint galvoje, kad informacinės technologijos labai sparčiai plėtojasi, vykdome ir tokį investicinį projektą, plėsdami savo technines bei informacines galimybes, nes ir programinės šios srities galimybės yra kelerių metų, atrodo, trimetis projektas, tad pernai įsigijome nemažai naujos įrangos, atnaujinome kai kurias savo darbo vietas, kompiuterinę techniką. Aišku, tai mus irgi džiugina. Stengiamės neatsilikti ne tik nuo šalies, bet ir nuo europinių  tendencijų, kad galėtume užtikrinti ne tik savo funkcionavimą atitinkama, pagrįsta geologine informacija, bet ir užtikrinti informacijos tiekimą visuomenei, valstybės, savivaldybių įstaigoms, kurioms ši informacija reikalinga. O ji reikalinga daug kam, ne tik kam nors prireikus šulinį įsirengti, gręžinį išgręžti, bet ir teritorijoms planuoti, ištekliams naudoti, o galiausiai – ir aplinkos apsaugai, požeminio vandens vertinimui bei naujiems ištekliams naudoti. Tad manau, jog praėjusieji metai mūsų tarnybai buvo gana sėkmingi. Didelių bėdų neturėjome, aišku, kaip ir kiekvienoje įstaigoje, norėtume, kad finansavimas būtų geresnis, kad daugiau darbuotojų turėtume, tarptautinių projektų daugiau sulauktume, bet šiaip ar taip tuos metus mes gyvenome darbingai bei kūrybingai. Manau, jog gerokai prisidėjome prie geologinės informacijos plėtros ne tik, sakysim, šalies, bet ir visos Europos mastu, nes juk esame integruoti į Europos Sąjungos geologijos tarnybų asociacijos struktūrą, palaikome gerus ryšius su daugeliu kaimyninių ir ne tik kaimyninių šalių. Taigi dirbame įvairiomis kryptimis; štai dabar pas mus svečiuojasi Lenkijos specialistų delegacija.

Artimiausiems metams mūsų uždaviniai yra dar ambicingesni tuo požiūriu, kad Vyriausybė pernai patvirtino pora naujų programų, kurias vykdyti yra patikėta Lietuvos geologijos tarnybai. Tai yra Lietuvos teritorijos seismingumo įvertinimo programa, kas ypač aktualu, kai planuojame statyti tokius objektus, kaip, pavyzdžiui, nauja atominė elektrinė, giluminis uostas, ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra, o po 2004 metų žemės drebėjimo Karaliaučiaus krašte, negalime taip saugiai, stabiliai kaip anksčiau jaustis ir seisminiu atžvilgiu.”

Pasak  direktoriaus, kaip Europos Sąjungoje apskritai, taip Lietuvoje konkrečiai, didelių uždavinių esama tobulinant požeminio, o ypač geriamojo vandens apsaugos būdus bei priemones. Vyriausybė patvirtino požeminio vandens išteklių naudojimo ir apsaugos programą, kurioje įsipareigota įvertinti – ir pagal Europos Sąjungos reikalavimus, ir pagal mūsų šalies visuomenės poreikius turimus požeminio vandens išteklius, o mes geriamąjį vandenį, išskyrus šulinius, naudojame iš požeminių šaltinių, tad sprendžiant šią problemą irgi reikės nemaža darbo bei lėšų. Tai visiškai nauja programa, kuri prisideda prie jau LGT dabar vykdomų programų.

 

Rūpesčiai dėl šiaurės Lietuvos karstinio regiono

 

šiais metais vėl bus plečiama darbų apimtis vadinamajame šiaurės Lietuvos karstiniame regione. Dirbama ten jau kelerius metus, atliekamas pirmiausia Biržų ir Pasvalio miestų teritorijų detalus, kartografavimas. Taip pat ir Biržų rajone labai aktuali yra teritorijų tyrimo problema, tad Vyriausybė priėmė, be abejonės, teisingą sprendimą, tas darbų apimtis išplėsdama į Biržų rajoną, papildydama šią programą. Ir šiais metais, ir kitais, Geologijos tarnybai yra keliami nemaži uždaviniai prisidėti prie šio regiono trinkamo teritorijų planavimo ir karstinių reiškinių keliamų grėsmių vertinimo. Tai yra naujos kryptys, kuriomis teks nemažai nuveikti. Kita vertus, ir toliau bus dirbama toje srityje, kurioje buvo daug nuveikta anksčiau: valstybinio reguliavimo ir bendrųjų valstybinių geologijos tyrimų, kartografavimo, taršos židinių inventorizavimo ir kitomis kryptimis. Be abejonės, visa ta informacija turi pakliūti į bendrą  informacinę sistemą, kad ja galėtų naudotis visi, kuriems tai gali būti naudinga.

Praėjusiais metais svarbus įvykis buvo ir tai, kad Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Lietuvos geologijos muziejaus steigėjo funkcijos buvo perduotos Lietuvos geologijos tarnybai (siekiant pagerinti visuomenės švietimą ir padaryti prieinamus gręžinių kerno pavyzdžius tyrinėjant juos praktiniais tikslais).

Taip pat reorganizuotas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Geologinės informacijos skyrius, įsteigiant geologinės informacijos skyrių, tuo būdu užtikrinant geresnį informacinės visuomenės plėtros priemonių vykdymą ir visuomenės informavimą.

Per 2006 metus Lietuvos geologijos tarnyba išdavė 30 leidimų naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes, sudarytos 53 išteklių naudojimo sutartys. Metų pabaigoje galiojančius leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes turėjo 223 juridiniai asmenys ir 1 juridinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį. Buvo išnagrinėta ir patvirtinta 18 kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ir naftos išteklių gavybos ataskaitos. Išduota 16 leidimų tirti žemės gelmes; metų pabaigoje šiuos leidimus turėjo 79 įmonės. LGT Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisija išanalizavo ir įvertino 23 kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių detalios ar papildomos geologinės žvalgybos darbų duomenis. Buvo aprobuoti 1 klinties, 1 molio, 3 durpių, 4 smėlio, 5 žvyro ir smėlio telkinių išžvalgyti ištekliai. Komisija angliavandenilių ištekliams aprobuoti nagrinėjo ir įvertino 2 naujų telkinių angliavandenilių išteklius. Taip pat išnagrinėtos ir patvirtintos 196 ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo programos, gauti 670 ūkio subjektų vykdomos stebėsenos rezultatai. Žemės gelmių registras papildytas 12 naudingųjų iškasenų naujų telkinių, 191 požeminio vandens telkiniu ir vandenviete, 1548 gręžiniais, 459 žemės gelmių geologinio tyrimo objektais.

Pagal valstybinių geologinių tyrimų programą “Geologija ir darnus vystymasis” buvo vykdomi 68 projektai bei užduotys; pateikti 27 projektų baigtiniai rezultatai.

štai atlikti Joniškio, Suvalkijos ir pietryčių Lietuvos smėlio lygumos požeminio vandens telkinių tyrimai, kurių metu nustatyta telkinių hidrocheminė būklė, pateiktos integruoto vandens išteklių valdymo rekomendacijos. Sudarytas eksploatuojamo Kretingos naftos telkinio modelis, skaičiavimo būdu verifikuotas jame esančių naftos išteklių kiekis. Bendradarbiaujant su saugomų teritorijų (Biržų, Neries, Salantų, Ventos, Vištyčio, kitų) direkcijomis atskleistos svarbiausios jų geologijos ir geomorfologijos vertybės, identifikuoti ir apibūdinti nauji geotopai, kurių duomenimis papildyta Geotopų duomenų bazė: joje metų pabaigoje buvo 405 geotopų duomenys. Lauko darbų metu atliktas potencialių taršos židinių inventorizavimas Alytaus apskrityje. Iš viso inventorizuota daugiau kaip 780 potencialių taršos židinių. Alytaus rajone inventorizuota daugiau kaip 350 potencialių taršos židinių, Lazdijų rajone – daugiau kaip 210, Varėnos rajone – daugiau kaip 170, Druskininkų savivaldybėje – daugiau kaip 40. Didžiausią pavojų geologinei aplinkai kelia netvarkingi, sugriuvę ar sugriauti technikos kiemai, naftos bazės ir katilinės. Tokie objektai dažnai virsta statybinio laužo sąvartynais. Juose pasitaiko naftos produktais užteršto grunto, šulinių ar talpyklų su naftos produktų likučiais bei vandeniu, užterštu naftos produktais.

Bendradarbiaujant su Lenkijos valstybiniu geologijos institutu sudaryti Lietuvos-Lenkijos pasienio regiono geopotencialo ir geopavojų žemėlapiai, inventorizuoti geotopai, atlikta dirvožemių ekologinės būklės geocheminė stebėsena šiek tiek didėjanti tarša dėl intensyvaus transporto priemonių eismo. ši informacija bus panaudota teritorijoms planuoti, ekonominės plėtros projektams.

Atliktas Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos seisminės informacijos apdorojimas, patikslinta akvatorijos geologinė ir tektoninė sandara. ši informacija yra reikšminga vertinant angliavandenilių išteklių perspektyvas, galimus geologinius procesus.

Siekdama geriau šviesti ir informuoti visuomenę, LGT surengė 4 mokomuosius seminarus geologinių tyrimų įmonių specialistams ir mokytojams, parengė 6 leidinius. LGT darbuotojai dalyvavo daugiau kaip 50 tarptautinių bei respublikinių seminarų, konferencijų. Plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą, ir integraciją, LGT atstovai dirbo 70 tarptautinių organizacijų, suorganizavo 2 tarptautines konferencijas.

Vykdant valstybinės stebėsenos programą, nuolat matuotas požeminio vandens lygis 76 gręžiniuose, paimti 38 grunto vandens mėginiai mikrokomponentinei sudėčiai nustatyti. Analizuotas sausros poveikis požeminio vandens ištekliams. Lietuvos karstiniame regione stebėtas karstinės denudacijos (gipso tirpinimo) intensyvumas. Nustatyta, kad 2006 metais karstinis procesas dėl sausringos vasaros sulėtėjo. Ventos ir Lielupės baseino valdymo planui pateiktas hidrogeologinis pagrindimas (ištekliai, telkiniai, požeminio vandens kokybė, baseinų ir pabaseinių ribos ir kt.). Dalyvaujant kompleksinėje Nemuno žemupio ir Kuršių marių programoje išnagrinėtos hidrogeologinės sąlygos, išteklių būklė, pateiktos konkrečios rekomendacijos, kaip saugiai tiekti gėlą požeminį vandenį.

Sudarytas šiaurės Lietuvos karstinio regiono sukarstėjimo žemėlapis, naujai parengtas smegduobių paplitimo žemėlapis, inventorizuotos 2006 metais atsiradusios 7 karstinės įgriuvos Biržų, Pasvalio ir Panevėžio rajonuose. Biržų mieste išgręžti 9 gręžiniai; juose atlikti tyrimai. Taip pat Biržų rajono 9 gyventojų namų valdose savivaldybės administracijos prašymu atlikti detalūs inžineriniai geologiniai tyrimai ir įvertinta karstinių reiškinių grėsmė.

Toliau vykdoma Lietuvos teritorijos seismologinė stebėsena; nuo 2005 metų realizuojamas “Lietuvos teritorijos pasyvios seismikos monitoringo projektas” –  didelio tarptautinio eksperimento PASSEQ sudėtinė dalis.

 

Artimiausios veiklos prioritetinės kryptys

 

2007-2008 metais Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos prioritetinės veiklos kryptys yra šios: valstybinės geologinės informacijos sistemos palaikymas ir plėtojimas, žemės gelmių darnaus naudojimo nuostatų įgyvendinimas, žemės gelmių naudojimo teisinio reguliavimo sistemos tobulinimas ir koregavimas siekiant užtikrinti geologinių tyrimų kokybę ir išteklių, ypač požeminio vandens, apsaugą, Vyriausybės 2006-2007 metų programos priemonių įgyvendinimas.

Svarbiausios priemonės, kuriomis bus siekiama įgyvendinti šiuos prioritetus – tai valstybinės geologinės informacinės sistemos funkcionavimą užtikrinančių aptarnavimo paslaugų viešieji pirkimai, Lietuvos geografinės informacijos infrastruktūros projekto įgyvendinimas, kompetencijos ir pajėgumų stiprinimas žemės gelmių tyrimų ir išteklių naudojimo srityje; žemės gelmių naudojimo valstybinio reguliavimo, ypač naudingųjų iškasenų naudojimo kontrolės srityje, priemonių stiprinimas; bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis požeminio vandens išteklių stebėjimo, geologinės aplinkos kokybės vertinimo ir negatyvių procesų prevencijos srityje plėtojimas; tarptautinio bendradarbiavimo siekiant stiprinti Lietuvos integraciją geologijos mokslų srityje plėtojimas; dalyvavimas rengiant Tarptautinių Planetos Žemės metų (2008) programą; žemės gelmių tyrimus reglamentuojančių teisės aktų tobulinimas.

Įgyvendinant Vyriausybės 2006-2008 m. programą numatoma įvertinti Pasvalio miesto teritorijos inžinerines geologines sąlygas, rengti svarbiausių požeminio vandens baseinų hidrogeologinius modelius, užtikrinti seisminio aktyvumo stebėjimus, toliau vykdyti geologinės aplinkos potencialių taršos židinių inventorizavimą ir požeminio vandens gamtinės saugos įvertinimą, sudaryti kvartero storymės vandeningųjų sluoksnių erdvinius kartografinius modelius.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"