Paieška Rogės bėgo laukais...

Rogės bėgo laukais...

Kuo rūpinosi jaunieji miško bičiuliai žiemą

Regina RAGALIAUSKIENĖ

Radviliškio r. šeduvos gimnazijos Butėnų skyriaus JMBB „Drevinukas“ vadovė

 

Ilgai lauktoji žiema šiemet netikėtai buvo atnešusi ir nemažai sniego, ir didelį šaltį. Mūsų jaunieji miško bičiuliai puikiai suvokė, jog pavojus tyko paukštelių ir žvėrelių: ir speigas, ir badas žvelgia į akis. Todėl, prasidėjus didiesiems šalčiams, tuoj pat ėmėmės darbo. Visi kartu prisinešėme nesūdytų taukų, grūdų ir prigaminome „riestainėlių“ zylutėms – tokios mūsų lesyklėlės buvo labai naudingos, nes paukšteliai lengvai gali ant jų nutūpti ir sočiai palesti – juk su taukais suminkyti grūdai nesušąla, nesuledėja ir yra lengvai lesami. Tokių lesyklėlių prikabinome ne tik mokyklos kieme, po savo klasės langu, bet ir kiekvienas savo namuose. O ir patogu stebėti įvairiausių paukštelių rūšis, grožėtis jais pro langą tiesiog klasėje. Jūs tik pagalvokit, kur dar gali būti įdomesnės pamokos – giesmininkai patys atskrenda pas mus. Todėl mes puikiai pažįstame didžiąją, mėlynąją, kuoduotąją zyles, gėrėjomės sniegenomis, stebėjome kėkštą ir net vištvanagio jauniklį.

Nepamiršome ir kurapkų. Joms, kaip ir kasmet, statėme palapines, nešėme žolių sėklų.

O įspūdingiausia turbūt buvo šiemet kelionė su vaišėmis žvėreliams į mišką. Kiekvienas atsinešėme įvairių skanėstų miško gyventojams, o kai kurie savo lauktuvių ir nepakėlė – teko padėti tėveliams, nes maišai buvo pilni burokų, bulvių, šieno. Iki miško – toloka. Todėl čia mums į pagalbą atskubėjo Ernesto močiutė Ona Čepaitienė su arklio tempiamomis rogėmis. Tik įsivaizduokite, kaip smagu susikrauti maišus vaišių, patiems sukristi ant jų ir baltu žiemos rogių kelių su vėjeliu rogėmis lėkti į mišką. Ernestas, prižiūrimas močiutės, pats net ir vadeliavo savo numylėtinę kumelaitę. Įspūdžius sunku nusakyti, tokį puikų jausmą turbūt būtina patirti, kad pajustum, kaip smagu važiuoti rogėse per mišką, o po to dar gilyn į girią nešti savo vaišes tiems, kurie jų taip laukia.

Išdėlioję krovinį, dar atidžiai patyrinėjome žvėrelių pėdsakus miške, nutilę pasiklausėme paukštelių balsų. O grįžus prie rogių dar mūsų laukė ir močiutės vaišės. Ir kaip skanu valgyti miške!..

Atlikę gerą darbą ir patyrę tiek puikių įspūdžių linksmi rogėmis paršliuožėme į mokyklos kiemą. Visų nuotaika buvo tiesiog puiki – juk mes padarėme viską, kad paukšteliai ir žvėreliai nebadautų.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"