Paieška Dek, uteniškių ugnele!..

Dek, uteniškių ugnele!..

10-asis Utenos apskrities jaunųjų gamtininkų konkursas „Žmogus ir aplinka“

Augustas UKTVERIS

 

2007 03 03 Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje (Savanorių g. 1, Zarasai) vyko Utenos apskrities jaunųjų gamtininkų dešimtasis konkursas „Žmogus ir aplinka“. Konkurse Zarasuose dalyvavo 74 moksleiviai ir 34 vadovai, 15 ekspertų. Buvo perskaityti 52 pranešimai.

šių eilučių autorius buvo visuose apskrities rajonuose rengtuose konkursuose, tad yra galimybė viską apibendrinti, sumuoti rezultatus. Tačiau vargu ar toks sumavimas ką duotų – verčiau galvoti apie ateiti, galvoti apie tai, kokia bus toji 11-oji gabiųjų apskrities moksleivių gamtininkų sueiga.

...Susirinkus gimnazijos aktų salėje Stanislovas Kaulavičius, Zarasų r. savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjas, kalbėjo: “Malonu, jog jubiliejinis konkursas vyksta gražioje Zarasų krašto žemėje. Kurioje žmogus jai taipogi daro daug negerų darbų. Apsidairome ir matome, jog ežerų pakrantėse paliekame daug šiukšlių, nesaugome savųjų miškų, nesergstime ežerų vandens skaidrumo... Dėl to reikia džiaugtis, kad šiame krašte susirinko tiek puikių gamtos, sveiko gyvenimo būdo draugų. štai matau jau vien pavadinimu man įdomų darbą „Zarasų miesto medžių ekologinės būklės įvertinimas“. Manau, jog toks darbas turėtų sudominti ir mūsų savivaldybės ekologę Gitaną Kolienę.“

Iš tikro, minėtuoju pranešimu Oksana Jermakova ir Julija Vlasova (Zarasų „Santarvės“ vidurinės mokyklos abiturientės, kurių vadovė Jolanta Sadauskienė) konkurso „Augmenija“ sekcijoje pelnė antrąją vietą.

„šis konkursas šioje salėje jau vyko prieš 5 metus. Malonu, jog tokia veikla tęsiama“, - sakė Danutė Pitrėnienė, Zarasų r. savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vyr. specialistė, pristačiusi kitus garbius konkurso svečius, sveikintojus: rajono merą Balį Vilimą, Zarasų miškų urėdijos Smalvų girininką Saulių Valiūną, Savivaldybės administracijos ekologę Gitaną Kolienę, gimnazijos direktorę Eleną Gaidamavičienę, organizacinio komiteto narius.

„Gamta – tai mes visi. Kaip susikalbėsime, kaip vienas kitą puoselėsime, toks ir bus mūsų ir gamtos gyvenimas...“, - trumpai drūtai sakė meras Balys Vilimas.

„Zarasų krašte turime tarsi visos Lietuvos stiprybės ąžuolą – Stelmužę. O ir mūsų gimnazija pavadinta „Ąžuolo“ vardu. Tad tuo Zarasų kraštas tarsi pasako, jog turime šiek tiek stiprybės ir norime, kad tos stiprybės ir kiti čia atvykusieji pasisemtų...“, - kalbėjo gimnazijos direktorės Elena Gaidamavičienė, pridūrusi, jog iš esmės visi moksleiviai jau yra nugalėtojai: vien savo pasiryžimu dalyvauti, nepabijoti rimtosios ekspertų komisijos.

„Labai keista, jog jau net 10 metų pradėjo nuo pradžios, jog mes šalyje buvome pirmieji tokios konkrečios veiklos šaukliai ir pranašai. Tad jubiliejaus dieną linkiu sėkmės visiems moksleiviams ir mokytojams, taip nuoširdžiai dirbantiems...“ – sakė konkurso organizacinio komiteto pirmininkė Laimutė Ivanauskienė.  

...Iš gimnazijos aktų salės visi pasklinda į klases – rimtam darbui. Pranešėjai išsiskirstė į šias penkias sekcijas: augmenija, gyvūnija, edukologija ir etnologija, ekologija, visuomenės sveikata.

 

Ar rūgšti šventoji?

 

...Praveriu auditorijos duris, ant kurių užrašyta „Ekologija“. šioje sekcijoje pirmąjį pranešimą skaičiusi Jūratė Cimbalistaitė (Anykščių A.Baranausko vid. m-la, 12 C klasė, vadovė Skirmantė Banienė) pasakojo apie atmosferos ir hidrologinius tyrimus Anykščių mieste.

„Jau ketvirti metai dalyvaujame GLOBE programoje. Reikalingus prietaisus tiriamajam darbui gavome talkinant JAV bei Lietuvos jaunųjų gamtininkų centrui“, - pasakojo Skirmantė, teigusi, jog siekė darbe net nustatyti koreliacinį ryšį tarp šventosios upės vandens lygio ir vandens elektrinio laidumo, neminint jau miesto krituliais papildomo upės vandens rūgštingumo pokyčius... Beje, gautieji tyrimai buvo pagretinami ir su Ukmergės A.Smetonos gimnazijos moksleivių bei aplinkosaugininkų profesionalų panašiais tyrimais. Jūratė sakė, jog vykdant projektą tartasi ir su rajono savivaldybės ekologe Inga Žukauskiene, jog kreiptasi ir į Anykščiuose dirbantį Panevėžio hidrometeorologinės stoties darbuotoją Petrą Buterlevičių (leidusį pasinaudoti upės vandens lygio kitimo duomenimis), jog tokie tyrimai anykštėnų moksleivių pradėti jau 2004 metais. Liktų pridurti, jog Jūratės Cimbalistaitės darbas konkurse sekcijoje „Ekologija“ pelnė laurus – trečioji vieta. Darbas, pasak Jūratės, gali būti įdomus ir tuo, jog ruošiamasi Anykščiuose pastatyti hidroelektrinę, tad vandens lygis aiškiai pasikeis.

... Po kurio laiko pravėrus vėl šios klasės duris jau išgirdau vieną iš paskutiniųjų pranešimų „Akcijos „Diena be automobilio“ organizavimo patirtis Utenos rajone“. Tokios temos ėmėsi Dovilė Matiukaitė ir Viktorija Vasiliauskaitė (Utenos A.šapokos ir „Saulės“ gimnazijos, 4 G klasė, tarpmokyklinis klubas „Viola“, vadovė prof. Elena šapokienė).

„Akcijos tikslas – ne ištempti tą dieną žmones iš automobilių, o atkreipti dėmesį į oro taršos problematiką. Uteniškiai prie šios akcijos prisidėjo 2003 metais, kaip ir klubas „Viola“. Tad darbas tęstinis, atliekame nuo 2004 metų“, - kalbėjo pranešėjos, pasinaudojusios ir Utenos savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus parengtomis anketomis, talkinusiomis tiriant įvairaus amžiaus žmonių požiūrį į aktualijas, susietas su minėtąja akcija.

*  *  *

Dr. Rita MAKARSKAITĖ-PETKEVIČIENĖ, VPU Pedagogikos ir psichologijos fakulteto docentė, aptarusi šios sekcijos moksleiviškuosius darbus, sakė kokių rimtesnių priekaištų lyg ir neturinti. Pasidžiaugė, jog puikių darbų sulaukta ir iš Visagino.

„Žinoma, nereikėtų vaikytis kokių populistinių dalykų. štai vienas pranešimas pavadintas „Moters savaitgalis“, o pačiame pranešime dėstoma vien apie dėmių išėmimą. Argi jau moters savaitgalis vien su tuo susietas, gal net ir kokių lygių galimybių komisija į tai turėtų dėmesį atkreipti...“, - lyg ir pašmaikštavo ekspertė Rita Makarskaitė-Petkevičienė.

 

Ar vien į savo girią žvelgiant...

 

Užsukus į sekciją „Augmenija“ teko kiek pasiklausyti Valdo Skebo ir Evaldo Kaselio (Molėtų r. Alantos vid. m-la, 10B klasė) pranešimo „Iškirsto miško atželdinimas“. Be abejo, pasirinkta itin praktinė tema, tačiau Valdas ir Evaldas į viską lyg ir žvelgė pro savo „fotografijos langą“, t.y. taip, kaip jiems atrodo „nuo žemės“.

Kai ekspertų komisijos narys, įžvelgęs kai kurias sąsajas tarp jaunuolynų ir želdomų plotų, pasiteiravo (o kaipo tikrovėje?) vaikinai atsakė: „Privatininkai tvarko savo miškus geriau...“ Ko gero, buvo žvelgiama pro privataus miško prizmę, t.y., gal bendrauta su gamta buvo savame ar giminaičio miške.

*  *  *

Dr. Romas PAKALNIS, nuo ekspertų komisijos aptaręs moksleivių darbus šioje sekcijoje, pažymėjo: „Būta gana įvairaus amžiaus moksleivių, tad keblu buvo pagretinti skirtingo „svorio“ (pagal amžių vertinant) pranešėjus. Tad norisi pagirti ir abiturientą, ir penktokėlį... Kita vertus, sunku ir kalbėti, kai vaikai pasirenka sunkiai gvildenamą tematiką. Tarkime, apie miško atkūrimo dalykus... Čia juk ir habilitacinį darbą galima parašyti... Sunku būtų ir tokio darbo autoriui... Tad uždavinius reikėtų rintis pagal turimas jėgas. Gal ir geriau, kai siekiama aptarti lyg ir „siauresnes“ temas. Tada ir moksleivių darbo rezultatai yra aiškesni.“

Romas Pakalnis pasidžiaugė, jog kai kurie savo darbuose pasinaudota giminių patirtimi, kompiuterinėmis programomis, kurių mokyklose ir nesama... Tačiau tai, pasak, eksperto, tik malonios ar kokios kitokios išimtys. „Blogų pranešimų iš tikro negirdėjome, galime tik pasidžiaugti savarankiškumu, originalumu, gebėjimu naudotis kompiuterine technika...“, - konstatavo dr. Romas Pakalnis.

„Visuomenė „nachališkėja“, tad iš to gal yra kai kas ir teigiamo, t.y. moksleiviai vis drąsiau jaučiasi auditorijoje, nėra kokie suvaržytieji...“ – pridūrė žinomas gamtininkas, Traupio botanikos sodo steigėjas ir puoselėtojas, taipogi pabuvęs ekspertu konkurse, Sigutis OBELEVIČIUS, kartu pasidžiaugęs ir gerėjančia kalbos kultūra, tačiau pasigedęs biologinės įvairovės tęstinių darbų, o kartu ir sekcijos, kuri būtų pavadinta „Pradedantieji“... Tiesa, anksčiau panašiuose konkursuose tokių sekcijų būta, tačiau pradedančiuosius nuspręsta „inkorporuoti“ į kitas sekcijas, kad nepamanytų esą kokie mažiau „įgalūs“, nei dvyliktokai...

 

Tas gražuolis Krokulės šaltinis!

 

... Sekcijoje „Edukologija ir etnologija“ teko kiek pasiklausyti Ramunės Stankevičiūtės (Utenos r. Užpalių gimnazija, 1G klasė, vadovė Aldona Puodžiukienė) pranešimo „Užpalių apylinkių kultūros žemėlapis“. Ramunė teigė, jog pats Užpalių pavadinimas aiškinamas šitaip: ir dėl apjuosiusių senovėje palių, ir nuo užpuolėjų, kurie išbrendantys iš upės...  O darbo vienas iš tikslų – išleisti net ir kompaktinį diską, su visa lankytojus dominančia informacija apie Užpalius, jų apylinkėmis, jose esančius piliakalnius, kitas istorines bei gamtos vertybes. Tai gali būti ir savita medžiaga, juoba pranešėja teigė, jog medžiaga surinkta ne vien iš enciklopedinių analų, o ir iš vietos žilagalvių, kurie dar mena senesnius laikus, bendradarbiauta su nevyriausybinėmis organizacijomis, pačiu Užpalių seniūnu.

„štai koks gražus akmuo yra prie Užpalių. Tas akmuo vadinamas „Laumės valtimi“, - pasakojo rodydama paveikslėlius ekrane Ramunė Stankevičiūtė, tarsi kviesdama ir prie kitų demonstruotųjų saugotinų gamtos objektų, tokių, kad ir „šv. Krokulės šaltinis“, prie kurio buvusi pagoniškosios (prigimtinio tikėjimo) šventovės vieta.

„šv. Krokulės šaltinis“, kurio vandens temperatūra yra apie 7 laipsnių, 1995 metais neatsitiktinai paskelbtas sakraliniu gamtos paminklu. Gal ir dėl to, jog netoliese pastatyta ir Kristaus statulėlė – toje vietoje, kur piemenėliams pasirodęs Kristus...“, - kalbėjo Ramunė, išsamiai pasakojusi ir apie kitas savitas užpalėnams vietas.

*  *  *

Vitalija VASILIAUSKAITĖ, Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos etnologė, ekspertės teisėmis aptardama šios sekcijos mokinių darbus sakė, jog tematika buvo ganėtinai įvairi, jog kai kas buvo gal ir priskirtina net ir kitoms sekcijoms.

„Pasigedau gal tik kokio tiesioginio ėjimo į kaimą, pas žmones, pasigedau natūralaus tyrimo, autentiškumo. Reikėtų atsisakyti kompiliavimo, perrašymo...“ – sakė ekspertė Vitalija Vasiliauskaitė.

 

Drugiai buvo pernelyg lengvi...

 

Sekcijoje „Gyvūnija“ kiek teko nugirsti Lauros Kučinskaitės (Utenos r. Tauragnų Eugenijos šimkūnaitės pagr. m-la, 6 klasė, vadovė Stasė šinkūnienė) pranešimą „Bebrų daromas poveikis gamtai Tauragnų apylinkėse“. Laura įsitikinusi, jog „medžiotojų būrelio nariai turėtų pasirūpinti, kad bebrų skaičius būtų optimalus“, tačiau sakė mananti, jog nebūtina bebrų šaudyti, esama populiacijai reguliuoti ir kitokių būdų.

Galop Laura prisipažino, jog esanti draugiška bebrams, tad ekspertų komisijos nariai tik atsiduso - viskas lyg ir gerai, tačiau ar pranešėja savo darbe tikrai atsakė į savo klausimą: kokią įtaką tie bebrai darantys Tauragnų apylinkėse?.. Žinia, šeštokei į rimtus („Ar suvis bebrai gamtai reikalingi?“ ir pan.) rimtosios ekspertų komisijos pasiteiravimus atsakinėti yra kebloka...

Kur kas tvirčiau šioje sekcijoje jautėsi Mindaugas Ilčiukas (Utenos r. Užpalių gimnazija, 3 G klasė), jau pažįstamas kaipo konkursų „Žmogus ir aplinka“ vienas iš senbuvių, t.y. dalyvaujantis tokiame renginyje ne pirmus metelius. Mindaugas vėl kalbėjo apie Užpalių apylinkių drugius, primindamas, jog darbas yra tęstinis, jog tai jau buvo daroma 2002-2005 metais. Kalbėjo pakankamai moksline terminologija, savo mokytoju vadindamas tokį korifėjų, kaip prof. Ričardas Kazlauskas. Talkinęs ir drugių žinovas Giedrius švitra. Beje, tyrinėti retuosius drugius Mindaugas Ilčiukas turėjo gauti net aplinkosaugininkų leidimą (teigė aprašęs per 150 drugių rūšių). Gaila, jog ekspertų komisija įžvelgė Mindaugo darbe kai kurių „nelygumų“, tad šiemet šis patyręs konkursų (ne vien tik vykusio Zarasuose) dalyvis pelnė tik trečią vietą.

*  *  *

Aptardamas sekcijos „Gyvūnija“ darbus ekspertas Gintaras RIAUBA (VPU dėstytojas, Lietuvos ornitologijos draugijos direktorius) sakė, jog nenorėtų akcentuoti kokias nereikšmingas klaideles, trūkumus. Pasak šio eksperto, gal kiek blaškomasi, kai pranešėjai yra du, tada būna ir nesusiklausymo.

„Kartais darbo pavadinimas yra labai skambus, tačiau trūkumai išlenda gal net vien dėl to skambumo... Siekiama įmantrumo, štai apie žvėris kalbėdamas vienas iš pranešėjų net naują, niekam negirdėtą, žvėrių būrio pavadinimą sugalvojo...“, - kalbėjo Gintaras Riauba.

 

Išbandžius rūkymo „meną“...

 

Savitų pranešimų būta ir sekcijoje „Visuomenės sveikata“. Gaila, jog šių eilučių autoriui teko klajotojo tarp įvairių sekcijų dalia, tad tenka konstatuoti, jog visai nepasisekė nugirsti pastarojoje kalbėjusių prizininkų. Tačiau žinant, jog prizininkus nuo vadinamųjų eilinių kartais „plika akimi“ ir atskirti keblu, galėtume teigti, jog ir Ritos Dijokaitės  (Zarasų r. Dusetų K.Būgos gimnazija, 2G klasė; jaunųjų gamtininkų būrelis „Sartiečiai“; vadovė Danguolė šileikienė) pranešimas „Cholesterolis – prakeiksmas ar dovana“ buvo ne toks jau ir blogas, nors ir atsidūrė tarsi 10-oje vietoje. (Beje, ekspertų komisijos nariai vėliau aptarimuose akcentavo: tik nebandykime sakyti, jog būta kokių nors blogesnių pranešimų!)

„Cholesterolis reikalingas organizmui, tačiau reikia žinoti saiką, reikia nepaversti cholesterolio prakeiksmu organizmui“, - tarsi konstatavo Rita Dijokaitė.

Beje, šioje sekcijoje itin norėjosi pasiklausyti ką mano moksleiviai tokia tematika: „Informacinių technologijų įtaka paauglio sveikatai“. Deja, dusetiškės moksleivės Justinos Kundavičiūtės tądien konkurse nebuvo – gal kokia liga paviliojo, o gal ir patsai kompiuteris?.. Tačiau tema – itin aktuali!..

Liko tik pasiklausyti Evelinos Merkytės ir Žydrūnės Juodvalkytės (Zarasų r. Antazavės J.Gruodžio vid. m-la, 8 klasė; vadovė Laima Mažiulienė) pranešimo „Rūkymo prevencija Antazavės Juozo Gruodžio vidurinėje mokykloje“.

„19 proc. moksleivių mūsų mokykloje teigė, jog nuolat rūko; 24 proc. – kartais; 56 proc. – nerūko“, - tarsi konstatavo, tarsi guodė Evelina ir Žydrūnė, stoiškai prisipažinusios, jog ir jos yra išbandžiusios rūkymo „meną“, gal todėl ir turėjusios teisę į išsamesnius tyrimus, o kartu ir akcentavusios, jog 46 proc. moksleivių cigaretes nusiperka patys, t.y. pardavėjai yra neitin „matantys“...

*  *  *

Dr. Dalia PAšKEVIČIENĖ, VPU Gamtos mokslų fakulteto docentė, kaipo ekspertė, pasigedo išsamesnio gvildenimo, o ne vien pateikti gausius duomenis, kai net pagretinti pamirštama.

„Džiaugiuosi, jog būta gražaus tęstinumo. štai viena mergaitė pratęsė sesers ankstesnę veiklą“, - kalbėjo ekspertė. Jos kolegė dr. Stasė USTILAITĖ paakino, jog nereikėtų moksleiviams imtis tokio kardinalumo, kaip siekis ištirti vieno ar kito poveikio įtaką žmogaus sveikatai... Gydytojas internas Andrius DEGULYS, kaipo šios sekcijos ekspertas, buvęs pirmųjų konkursų dalyvis, teigė, jog moksleiviai galėtų apibendrinant vadovautis ne vien biologijos ar chemijos, o ir matematikos pamokose įgytąja patirtimi.

 

Kas ten – po metų?..

 

Konkursui pasibaigus būta dar daug malonių pabendravimų: susitiko ne vien moksleiviai, o ir šiai veiklai pasišventusieji pedagogai. Jiems reikėtų itin nusilenkti, nes mokytojai už tokia veiklai dažnai ir suvis nepaskatinami, nors tokį šaunų būrį „į žmones“ išveda. Tai tik liudytų, jog mokykloje esama keistų tendencijų, keisto amatininkiškumo, kalikų o ne kūrybiškų asmenybių ugdymo, akiračio slopinimo... Mokykla nuolat buvo reformų kelyje – toks yra devizas. Tačiau kai nuolat tik kažkas griaunama, o neitin surenčiama - vargas tokioms reformoms... Ir šnekučiams apie tariamas reformas, kurias matome nebent kaipo reformų formas... Norisi, galų gale, tik patikėti, jog dešimties metų Utenos apskrities moksleiviškųjų siekių konkursas „Žmogus ir aplinka“ bus turintis gilias tradicijas, išgyvenantis reformininkų geluonies žaizdas. Tad – gyvenimo ir išgyvenimo! Kad kita Lietuvos pusė (didžioji) iš to bent pasimokytų.

 

 

Utenos apskrities jaunųjų gamtininkų konkursas „Žmogus ir aplinka“ organizacinis komitetas: Laimutė Ivanauskienė, Utenos apskrities valstybinės švietimo priežiūros skyriaus vedėja; Irena  Girskienė, Zarasų ,,Ąžuolo“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui; Stanislovas Kaulavičius, Zarasų r. savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjas; Gitana  Kolienė, Zarasų r. savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vyr. specialistė; Jonas Paukštė, Utenos r. savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriaus vyresn. specialistas; Danutė  Pitrenienė, Zarasų r. savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vyr. specialistė; Elena šapokienė, habil. dr. profesorė; Sigutė Versockienė, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro direktorė.

 

KONKURSĄ  RĖMĖ: Utenos apskrities viršininko administracija; Zarasų rajono meras; Zarasų rajono savivaldybės administracija; Utenos apskrities rajonų savivaldybės (iš Aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos lėšų); Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; Generalinis miškų urėdas; VĮ Zarasų miškų urėdija; VšĮ „Ekologinio švietimo centras“ (savaitraštis ,,Žaliasis pasaulis“); UAB ,,Utenos Indra“; leidykla ,,Lututė“; Vilniaus pedagoginis universitetas; Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras; Gražutės regioninio parko direkcija.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"