Paieška Ichtiologai rekomenduoja naujas technologijas

Žuvininkystės akiračiai (rubrika)

Ichtiologai rekomenduoja naujas technologijas

 

Dauguma Baltijos jūros baseino upėse neršiančių lašišų - dirbtinai išveistos. Ichtiologų duomenimis, mūsų šalis - išimtis. Lietuvos vandenyse kiekvieną rudenį giminę pratęsia didelis būrys natūraliomis sąlygomis gimusių lašišažuvių. Jos laikomos genetiniu aukso fondu. Tad Europos Sąjungos žuvininkystės fondas tikisi, kad Lietuvos vandenyse neršiančių lašišų ir šlakių populiacija didės. Kokios yra šio proceso perspektyvos ir kaip galima padidinti mūsų šalies upes lankančių lašišažuvių išteklius? Papasakoti apie tai redakcija paprašė Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinį direktorių Povilą KINDURĮ.

 

- Kada mūsų šalyje pradėta intensyviai veisti lašišas ir šlakius?

 

- šis darbas pradėtas maždaug prieš du dešimtmečius, o, atgavus nepriklausomybę, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos regiono valstybės, dalyvauja laukinių lašišų populiacijos atkūrimo programoje ir sėkmingai vykdo savo įsipareigojimus. Lašišoms ir šlakiams bei margiesiems upėtakiams veisti mūsų šalyje sukurta speciali infrastruktūra. Lašišų ir šlakių dirbtinio veisimo darbai atliekami nuo 1999 metų moderniame Žeimenos lašišinių žuvų veislyne, o per tą laiką į Lietuvos upes jau išleista 551 tūkst. įvairaus amžiaus lašišų jauniklių ir per 508 tūkst. įvairaus amžiaus šlakių jauniklių.

šie skaičiai - pakankamai dideli, todėl mokslininkai, vertindami lašišažuvių išteklius, mano, kad iki 2010 metų Lietuvos vandenyse (pirmiausia, atplaukiančių neršti į šalies upes) lašišų ištekliai turėtų padidėti beveik tris, o šlakių - du kartus.

 

- Specialistai nuolat atkreipia dėmesį, kad į vandenis reikia išleisti kuo daugiau paaugintų lašišaičių ir šlakiukų. Kas daroma šiame bare?

 

-  šiuo metu Žeimenos žuvų veislynas plečiamas, kad būtų galima paauginti iki vyresnio amžiaus daugiau lašišų ir šlakių, nes žuvinimas lervutėmis tikrai nėra pakankamai efektyvus, todėl ateityje planuojame pasiekti, kad mūsų šalies vandenys būtų žuvinami tik paaugintomis lašišinėmis žuvimis.

 

- Daug problemų kelia tai, kad kiekvieną rudenį reikia surinkti pakankamai žuvivaisinės medžiagos, kitaip tariant, lašišų ir šlakių ikrų. Ar tai pavyksta?

 

- Deja, ikrų rinkimas yra ir bus gana sudėtingas uždavinys, kuris labai priklauso nuo klimato sąlygų, lašišų ir šlakių neršto trukmės bei kitų veiksnių. Jis kasmet tampa vis keblesnis, tačiau tikimės tai išspręsti kitais būdais.

 

- Ichtiologai tvirtina, kad reikia diegti naujas žuvų veisimo technologijas, kurios leistų mažiau priklausyti nuo lašišažuvių ikrų surinkimo sėkmės. Turbūt tai ir yra ateities planai?

 

- Visiškai teisingai. Kilo idėja naujoms technologijoms pritaikyti Kopgalyje įsikūrusios mūsų centro Žuvininkystės tyrimų laboratorijos turimą baseiną. Mokslininkų nuomone, Kopgalyje esantis baseinas puikiai tinka žuvivaisos darbams. Ar žuvininkystės specialistų planai bus įgyvendinti - pamatysime netolimoje ateityje, nes naujo lašišų veislyno steigimui kelią kol kas užkerta Jūrų muziejaus planai baseino vietoje įrengti Kopgalio jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo kompleksą, kuriame vienas svarbiausių objektų būtų delfinų terapijos ecentras.

 

- Ar neįmanoma suderinti šių dviejų projektų?

 

- Tokia galimybė kol kas nesvarstyta, nes Jūrų muziejaus administracija siekia įgyvendinti tik savo projektą ir netgi teigia, kad parengtas detalusis planas ir minėto kompleso projektas. Dabar projektą esą stabdo tai, kad LVŽŽTC Žuvininkystės tyrimų laboratorija ligi šiol nenaudojamą baseiną įsiregistravo kaip savo nuosavybę. Tačiau tai buvo padaryta todėl, kad pasikeitė tvarka: iki 2000 metų reikėjo registruoti tik pastatus, o laboratorijos teritorijoje esantis baseinas užregistruotas, kai to prireikė pagal valstybės nustatytus reikalavimus. Nors baseinas ne vienerius metus buvo nenaudojamas dėl lėšų skyriaus,  tačiau, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, lėšų diegti projektui, kuris įgyvendintų naujas žuvininkystės technologijas, jau  atsiranda.

 

- Kokį vaidmenį diegiant naujas žuvivaisos technologijas atliktų Kopgalyje esantis baseinas?

 

- šiame objekte galima būtų veisti lašišas, o paskui ir šlakius visiškai naujais metodais. Mokslininkai ne veltui tiek metų stengėsi išlaikyti savo rankose baseiną - vieta, kur jis pastatytas, yra greta svarbiausio lašišinių žuvų migracijos kelio - Kuršių marių, o tai reiškia, kad sunku rasti tinkamesnę vietą įgyvendinti naujas technologijas. Dabar atliekami žuvivaisos darbai, kurių metu nerštavietėse gaudomos žuvys, iš jų paimami ikrai, kurie vėliau inkubuojami veislyne, nėra patys veiksmingiausi. Tad aplinkosaugininkai jau seniai kalba apie tai, kad reikia pritaikyti šioje srityje pažangią užsienio šalių patirtį. Pats geriausias variantas - išauginti lašišų bandą, o kai jos sulauks brandos (palankiose sąlygose, gerai maitinamos lašišažuvės vystytųsi sparčiau) amžiaus, sudaryti sąlygas išneršti tame vandens telkinyje, kuriame žuvys laikomos. Tokiam tikslui tinka erdvūs baseinai, koks yra Kopgalyje. Be to, jį galima be didelių sąnaudų pripildyti greta esančio jūros vandens, reikalingo lašišoms auginti. Kopgalyje galėtų atsirasti modernus ir labai našus, gal net pajėgiausias regiono valstybėse lašišų ir šlakių veislynas.

 

Kalbėjosi Algimantas BAGDANONIS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"