Paieška Išsaugoti Kuršių nerijos vertybes...

Išsaugoti Kuršių nerijos vertybes...

Į savaitraščio „Žaliasis pasaulis“ pasiteiravimus atsako Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorės pavaduotoja (nuo 2006 m. gruodžio) Lina DIKšAITĖ.

 

Regis, yra tas retas atvejis, kai Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadove tampa dar viena, kuri turi „šaknis“ Neringoje. Noriu pasiteirauti, kokias sąsajas čia galėtumėte nusakyti su Jūsų tėvelio, žinomo miškininko, veikla?

 

Užaugau, baigiau mokslus Nidoje. Po vidurinės mokyklos taip pat netoli „nubėgau“ – studijavau Klaipėdos universitete. Tad visas gyvenimas iki šiol ir sukasi pajūryje. Nuo pat vaikystės su tėvu daug laiko praleidome gamtoje – uogavimas, grybavimas, briedžių ragų ieškojimas, buriavimas ir dar daugelis kitų malonumų, kuriuos mums suteikia Kuršių nerijos gamta. Su bėgančiais metais keitėsi ir kartu svarstomi klausimai, darėsi sudėtingesni ir aktualesni. Tėvas iki šiol yra pagrindinis patarėjas.

 

Kokie maloniausi Jūsų vaikystės epizodai, susieti su Kuršių nerija?

 

Maloniausi epizodai – tai pavasario bei vasaros laukimas, sietinas su naujais džiaugsmais, įvykiais, draugais ir „pabėgimais“ nuo mokslų.

 

Kokie nemaloniausi Jūsų vaikystės epizodai, susieti su Kuršių nerija?

 

Nemalonūs epizodai išgyventi, išmokti ir niekuomet nenorėčiau prie jų grįžti.

 

Mokėtės, studijavote (būtent ką), o ar mintyse netolote nuo to krašto, kuris nerija įvardijamas?

 

Studijavau Klaipėdos universitete Rekreacinę vadybą. Mokslo metais daug dėmesio skirta vienai iš rekreacinių išteklių grupei - saugomoms teritorijoms, pažintiniams turizmui. Tad mokslai tikrai neprivertė atitrūkti nuo gimtųjų vietų.

 

Ar Jums sunku vadovauti, juk pradėjote to meno mokytis nuo 2006 m. gruodžio (jei spręsime pagal dabartines Jūsų pareigas)? O gal jau ir anksčiau teko vadovauti kokiems darbams, projektams, grupės žmonių bendrai veiklai?

 

Vadovavimas – tai vienas iš sudėtingiausių dalykų. Tačiau man tai nėra nauja veiklos sfera. Iki tol dirbau Kuršių nerijos nacionalinio parko Lankytojų centro vedėja. Teko „paragauti“ tiek vadovaujančio, tiek organizacinio darbo.

 

Kas yra Jūsų laisvalaikis (kuo tada užsiimate?), ar jo vis dar lieka?

 

Laisvalaikis labai glaudžiai susijęs su mano veiklos sfera – gamta, kelionės. Jei tik yra galimybių – visuomet stengiuosi pakeliauti

 

Dėl kokių priežasčių nusprendėte pasilikti ir dirbti Kuršių nerijoje?

 

Kažkokių ypatingu priežasčių pasilikti ir dirbti Kuršių nerijoje nebuvo. Tiesiog studijų pabaigoje pasitaikė puiki proga pradėti dirbti nacionaliniame parke moksline bendradarbe -  ekskursijų vadove. Studentui labai svarbu kažkur pradėti dirbti, neturint praktikos, o tik teorines žinias. Džiaugiuosi, kad man pasitaikė galimybė savo darbinę veiklą pradėti būtent Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje.

 

Ar visas šventes norėtumėte praleisti tik Kuršių nerijoje, į kurią veržiasi švenčių proga kauniečiai ar vilniečiai?

 

Per masines vasaros šventes (Joninės, Mindaugo karūnavimas, Žolinės) stengiuosi pabėgti į ramesnes Lietuvos vietas. Todėl tikras džiaugsmas - rugsėjo mėnuo, kuris pajūris dažniausiai tampa ramios ir jau ne tokios karštos vasaros tęsiniu. Tačiau kaip keista bepasirodytų, pailsėję po tylios žiemos, pavasarį vėl laukiame į Kuršių neriją sugrįžtančių keliautojų.

 

Ar tikite, kad Kuršių nerija netaps urbanizuotu kurortu, jei taip atsitiks, tai - kada?

Ar neatrodo, jog urbanizuotasis kurortas, vardu Palanga, paskelbė karą Kuršių nerijai dėl smėlio išteklių, kurie taip pamalonina urbanizacijos užburtuosius Palangos poilsiautojus? Juk gamta smėlio bizniu nė negalvoja užsiimti, tik pasiima savo reikmėms kai ką (kartais - dalį Palangos paplūdimio, kartai – kopas, kartais gali įsigeisti ir visos Kuršių nerijos, kurią tik yra perdavusi žmonėms pasiganyti, tačiau šie juk ganytis nemoka, o tik nuganyti geidžia)...

 

Norėtųsi tikėti, jog Kuršių nerija nebus tokia urbanizuota... Dabar labai madinga kalbėti apie darnią plėtrą, tame tarpe ir turizmo verslo. Būtų labai džiugu, jeigu ta kryptimi būtų ir dirbama. O kiek Kuršių nerija taps urbanizuota?.. Priklauso nuo mūsų visų ir daugiausia – nuo vietinių gyventojų noro išsaugoti tas vertybes, kurios ir vilioja čia atvykti turistus – gamta, senųjų žvejų kaimų atmosfera ir ramybė...

 

Neseniai aptariant 2006 metų rezultatus Rusnės saloje VSTT direktorė Rūta Baškytė Jūsų tiesiog paklausė: kokius prioritetinius dalykus įvardytumėte kaip atliktus 2006 metais KNNP, kas atrodytų itin aktualu nuveikti 2007 metais?

 

2006-ieji, ko geros, į Kuršių nerijos istoriją įeis kaip „nelegalių statybų“ bei konfliktų ir, tuo pačiu, didesnio viešumo metais. Norėtųsi tikėti, kad ateityje bus daugiau skaidrumo teritorijų planavimo ir kontrolės srityse. Ateityje vienas svarbiausių nacionalinio parko direkcijos uždavinių – bendras darbas su vietos bendruomene, skatinant norą pažinti savą kraštą, tausoti gamtinę ir kultūrinę aplinką, visomis galimybėmis remiant gamtai draugiško turizmo iniciatyvas.

 

Kuršių nerijoje yra dviejų dalių nacionalinis parkas (Rusijos ir Lietuvos) bei Vienužė Neringa. Ar ji iš tikro vienužė, t.y. kiek vieningos yra Neringos m. savivaldybė ir KNNP direkcija? Ir ar gali būti kokia vienybė, kai esame tarsi  Krylovo pasakėčios veikėjai?

 

Pacituosiu klasikinę frazę – diskusijose gimsta tiesa. Tad nuoširdžiai norėtųsi, kad būtų kuo mažiau konfliktų, ambicijų ir kuo daugiau konstruktyvių diskusijų.

 

O paskutinis pasiteiravimas tegu bus toks: susigalvokite painų klausimą, į kurį galėtumėte tiesiai ir aiškiai atsakyti...

 

Norėtųsi, kad tų painių klausimų būtų mažiau, o protingų ir racionalių atsakymų – daugiau. Tad to sau ir visiems kitiems palinkėčiau.

 

Gerų takelių, gražios veiklos!

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"