Paieška “Dairausi po savo miestelį…”

Akmenės raj. Ventos vidurinės mokyklos jaunųjų žurnalistų būrelio narių ir jų vadovės mokytojos Birutės Butautienės darbai apie gamtą

“Dairausi po savo miestelį…”

 

Nepanorau su jumis lipdyti Senį Besmegenį. Aš vėl ant kalniuko. Kaip gražu: aplink, kur tik pažvelgsi, balta balta.

Vakar, saulei leidžiantis, girdėjau tų didžiųjų liepų raudą. Paklausysiu, gal vėl išgirsiu. Jos su vėju kalbėsis, o šis, padūkėlis, vėl krės sniegą nuo šakų.

Klausysiu…

*  *  *

Dažnai praeini takeliu, palieki savo pėdas, o jas iš paskos skaičiuoja išsirikiavusios baltaskarės eglės. Ar kada regėjai jas tokias?

*  *  *

Nusileido į žemę miglos audeklas. Pasidabravo pakalnės berželius. Tos gamtos išdaigos neregėjo tie, ant Ventos ledo trypinėjantys.

Kibkit, žuvelės, didelės, gal ir mažos…

*  *  *

Tik neseniai aplinkui klegėjo vaikai, slėpėsi tankių šakų pašonėje, o dabar užgulė baltoji našta. Ar išlakių eglių neslegia liūdesys?

*  *  *

- Nejaugi tu, eglužėl, kasmet vis tokia pati. O ir šaknys tavo paviršiumi driekiasi, papūs šiaurys – neiškęsi. Matyt, tokia tavo dalia, kad visur tu už kitus medžius prastesnė.

Tai prisiglausk arčiau. Grožėkis mano, išlakaus beržo, šakose žaidžiančiais saulės spinduliais, klausytis žalių lapelių kuždesio. O kai jie sučežės po praeinančiųjų kojomis, užsidenk akis nuo akinančio baltumo ir priglausk prie mano baltų, šerkšnu išdabintų kailinukų. Prisiglausk…

Juk abu esam broliai. Esame medžiai…

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"