Paieška Žiemai atėjus

Žiemai atėjus

Agnė JAKUTYTĖ

Akmenės raj. Ventos vidurinės mokyklos jaunųjų žurnalistų būrelio narė (vadovė mokytoja Birutė Butautienė)

 

Gamta, kiek joje stebuklų! Žiemą – baltutis sniegelis, vasarą – saulės šiluma, pavasarį – stebina gražiausi žiedai, rudenį – įvairiaspalviai lapai. Argi tai ne pasaka? Apie kiekvieną galima rašyti ir rašyti, pasakoti ir pasakoti. Bet man tėra tik viena pasaka, tai žiema!

Žiemos rytą pabudę pamatome, kad žiemos skara apklojo viską: medžius, namų stogus. Visur balta, kaip sapne. Medžių šakos baltut baltutėlės nuo blizgančio sniego, kuris visus stebina savo grožiu. Tai tiesiog nuostabu! Kai gali pamatyti, kaip visi gyvūnėliai sveikina atėjusią žiemą. Žaidžia su sniegu, linksmai bėgioja. Gražu tai matyti, pakelia nuotaiką, liūdną miną nutrina šypsena. Ir pats susivoki, kad tai pats nuostabiausias metų laikas! Kai eglių šakos nulinkusios nuo sniego, kuris jas lenkia žemyn. Tik žiemą turi būti atsargus, kad koks sniego gabalėlis neužkristų tau ant nosies. Kad skruostukai neparaudonuotų nuo šaltuko nagučių. Kad nepaslystum ant užšalusios balutės.

Bet žiemą yra ir linksmybių tiek daug, kad kartais gali nespėti jų išbandyti! Argi tai ne pasaka? 

Kartą gyveno vėžliukas, kuris niekada neišlįsdavo iš savo namučių. Net pirmąją žiemos dieną, kai visi pamatę, jog prisnigo, lėkė į lauką. Ten linksmai šoko, dainavo, sveikino atėjusią žiemą. Bet bešokdami pastebėjo, kad vėžliuko nėra kartu, visi ėmė ir nuėjo pas vėžliuką. Kai vėžliukas atidarė duris, jo draugai pamatė, kad vėžliukas dar tik su šalikėliu. Jiems nereikėjo jo klausti, visi kartu jie pasakė: “Vėžliuk, vėžliuk!”, o vėžliukas jiems atšovė: “Ką?”

Tad ir mes nebūkime vėžliukais, pasidžiaukime atėjusia žiema!

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"