Paieška Miškas, kaipo namai

Miškas, kaipo namai

Eglė SADAUSKAITĖ

Salako pagrindinės mokyklos septintokė, jaunųjų miško bičiulių klubo narė

 

Aušo gražus vidurvasario rytas. Viduryje miško ankstyvi paukšteliai jau ieškojo sau maisto. Iš dar nepilnai išsiskleidusių liepų žiedų bitutės rinko žiedadulkes. Skruzdėlės bėgiojo per purias samanas.

Pirmas saulės spindulys, prasiskverbęs pro tankias medžių šakas, pasiekė miško laukymę, pilną žemuogių.

Staiga subildėjo, sudundėjo visas miškas! Vargšai padarėliai, pajutę pavojų ir išsigandę, pradėjo slapstytis: kas - į samanas, kas - į dreves…

Po kiek laiko miške pasirodė didelis žmonių būrys. Pamatę uogas, čiupo krepšius ir ėmė rinkti. Tai dar būtų buvę nieko, bet rinkdami žemuoges, pusę jų sumaigė! Kai galiausiai neliko nesumindytų uogų, žmonės nusprendė paieškoti grybų, aviečių, mėlynių ar nokstančių bruknių.

Ilgai vaikščiojo po mišką ir rinko visas gėrybes, kol galiausiai nusprendė valgyti. Iš kuprinių ėmė traukti sumuštinius, gėrimus, saldumynus… Pavalgę, padainavę, paūbavę išvažiavo namo.

Iš krūmų išlindusi stirna lėtai viską apėjo. Įdomu, ką ji pagalvojo, kai pamatė žmonių paliktas šiukšles? Visas miškas buvo jomis nukreiktas!..

Praėjo metai… Brėško labai gražus pavasario rytas, bet nutirpęs sniegas atidengė pradėjusias irti ir pūti šiukšles. Tie patys iškylautojai sugrįžo pažiūrėti, kaip giria atrodo pavasarį. Bet kaip jie nustebo: šiukšlynas! Pradžioje atvykėliai šaukė: kas taip galėjo padaryti!.. Tačiau vienas jų kumštelėjo: mūsų darbelis... Žmonės suprato, ką padarė. Todėl tvarkė, tvarkė, tvarkė… Galiausiai atsipūtę apsidairė - miškas buvo švarus, o šiukšlių maišai automobiluose – pilni.

Nuo tada šitie žmonės čia atvažiuodavo pavasarį, vasarą ir rudenį… Ir miškas buvo kaip savi namai.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"