Paieška ...Ir apie vaismedį, pažinta prieš 11400 metų

...Ir apie vaismedį, pažinta prieš 11400 metų

Žvilgsnis į Vilniaus pedagoginio universiteto oranžerija

Teresė JOKšIENĖ

pedagoginio universiteto vyr. botanikė

 

1999 metais Vilniaus centre prie pedagoginio universiteto gamtos mokslų fakulteto buvo įkurta oranžerija. Nedidelė, vos 200 kvadratinių metrų ploto, bet iš šiuolaikiškų medžiagų, todėl ekonomiška.

Oranžerija buvo sumanyta kaip studentų mokomoji bazė – biologijos, gamtos, geografijos specialybių būsimų mokytojų studijų gilinimui. Todėl čia stengtasi surinkti kuo daugiau ir kuo įvairesnių augalų - siekta patenkinti visų poreikius.

Iš pradžių augalus sodinome tokius, kokius gavome, nes jų pirkimui nebuvo skirta lėšų. Gėles mums dovanojo įvairios firmos, botanikos sodai ir pavieniai asmenys. Pastarieji nešė jas iš savo namų arba tiesiog nupirkdavo ir padovanodavo. Neturėjome ir dabar neturime griežto augalų, kuriuos norime įsigyti, sąrašo. Kiekvienas augalas yra branginamas, nes visi jie yra įdomūs, gražūs ir reikalingi. Aišku, norisi auginti tokius, kokių niekur kitur  Lietuvoje nepamatysime.

Dabar jau galime pasigirti - kelis tokius augalus turime. Bet ir tie, kurie dažnai matomi mūsų kambariuose, čia atrodo kitaip – jie vešlesni, žydi, nes tam yra palankios sąlygos.

Augalų skaičių ir rūšių įvairovę „nustato“ oranžerijos plotas ir ten esančios klimatinės sąlygos. Pagal technines galimybes žiemą čia galima 14–16 °C temperatūra. Tai - vėsaus atogrąžų klimato oranžerija. Vis dėlto daugelis augalų prisitaiko augti esant pakankamai skirtingoms temperatūroms. Tad čia auginame tiek atogrąžų, tiek paatogrąžių augalus.

 

Ką galima pamatyti oranžerijoje, kam ji yra reikalinga?

 

Visų pirma – čia labai gražu. Augalai yra tobuli gamtos kūriniai. Jų spalvos, formos teigiamai veikia žmonių emocinę būseną. Kiekvienas čia atėjęs augalų gausybėje gali išvysti tai, kas jam yra gražu, malonu. Dažnai pamirštame: norint suprasti aplink mus vykstančius reiškinius yra reikalingas ne tik protas, o ir jausmai. Kaip tik augalai lavina mūsų jausmus ir teikia daug teigiamų emocijų. Todėl oranžerija yra reikalinga ne tik gamtos mokslų specialistams (kaip tyrimų objektas), o ir visiems žmonėms, - kaip vieta, kur galima atsipalaiduoti, pailsėti, pasisemti energijos ir naujų idėjų. Ypač tai yra maloni vieta mokiniams. šitoje žalioje oazėje vaikai pamato augalus, kurių vaisius perkame parduotuvėse, susipažįsta su augalais, iš kurių yra gaminamas medvilnės pluoštas, natūralus kaučiukas, įvairūs vaistiniai preparatai. Vaikai pajunta augalų svarbą ir vertę, užsinori juos auginti. Tai labai gerai, nes tik tokia aplinka, kurioje veši augalai, yra natūrali ir tinkama žmonių gyvenimui.

Didžiausias oranžerijos turtas - augalų kolekcijos. Vertinant augalų sistematikos požiūriu, dabar čia auga 713 taksonų (rūšys, tarprūšiniai hibridai, kultyvarai) augalai, priklausantys 107 šeimoms. Iš pataisūnų yra tik 3 rūšių selaginelės. Papartūnus  atstovauja 29 pavadinimų augalai iš 10 šeimų. Iš įdomesnių reikėtų paminėti neįprastu dabartiniams paparčiams augimo būdu pasižymintį Cyathea villosum, kuris užaugina kelių metrų aukščio stiebą, ir gyvavedį Tectoria cicutaria – iš ant jo lapų susiformavusių pumpurų užauga savarankiški augalai. Iš pušūnų (12 rūšių, 10 šeimų) įdomiausi yra reliktais vadinami Zamia pseudoparazitica (Ilgalapė zamija), Cycas rumphii (Karališkasis cikas), C. revoluta (Paprastasis cikas) ir Ginkgo biloba  (Dviskiautis ginkmedis) – šios augalų rūšys žemėje augo, kai dar gyveno dinozaurai. Daugiausiai auginame magnolijų – 669 taksonai iš 86 šeimų. Jie labai įvairūs augimo būdu, išvaizda. Gausiausiai atstovaujama yra  kaktusinių šeima – apie 100 pavadinimų augalų. Tai Perescia aculeata – pirmas kaktusas augalų evoliucijoje, miško kaktusai Rhipsalis (8 rūšys), Hatiora salicornioides ir įvairiausių formų  -  cilindriniai, rutuliniai, bedygliai, plaukuoti - dykumų kaktusai.

Daug aroninių šeimos augalų - 15 genčių. Iš jų įdomios filodendrų (8 rūšys), anturių (7 rūšys) kolekcijos. Vieni iš originaliausių šiltųjų kraštų medžių yra palmės. Jų oranžerijoje auga 9 rūšys. Įdomi fikusų kolekcija - 25 pavadinimų augalai.

 

Iš kur jie „atvyko“?

 

Oranžerijoje auginami augalai yra kilę iš visų žemynų. Čia galime padaryti ekskursiją aplink pasaulį. Dabar, kai yra atrasti visi žemynai ir žmonės laisvai keliauja iš vieno į kitą, augalai taip pat yra pervežami ir ten, kur palankios  sąlygos, jie sėkmingai auga. Todėl jau tapo įprasta, kad Ispanijoje auga opuncijos, Afrikoje bugenvilijos, nors jų gimtinė yra Amerika. Kiekvienas augalas turi savo gimtinę. Įdomu sužinoti, kad visi kaktusai yra kilę iš Amerikos. Ten laukinėje gamtoje taip pat auga jukos, kalatėjos, tradeskantės – iš viso oranžerijoje yra 210 rūšių augalų iš šio žemyno. Iš Afrikos yra kilusios 103 auginamų augalų rūšys. Tai įvairūs smidrai, afrikinė sparmanija, dracenos, ištisus metus žydinčios labravenės ir kt. Daug gražių augalų yra iš Azijos – oranžerijoje auga 90 rūšių. Tai palmės aitrioji kariota, aukštoji rapipalmė, margalapiai krotonai, aglaonemos, gražuolės orchidėjos. Originalūs augalai yra iš Australijos. Jų oranžerijoje 18 rūšių. Būtinai reikia paminėti Australijos ąžuolą Grevillea robusta, Corynocarpus laevigata ir Eucalypthus gunii. Kelis auginame ir kilusius iš Europos. Tai vienintelė natūraliai Europoje auganti palmė paprastoji nykštukė, skiautėtalapis fikusas,  paprastoji mirta ir kt.

Oranžerijoje stengiamės auginti augalus taip, kaip jie auga natūraliose augimvietėse. Ypač išsiskiria epifitiniai augalai. Gamtoje jie veši ant medžių šakų. Oranžerijoje ant epifitų medžio auga bromelinių šeimos augalai tilandsijos, echmėjos, neoregelijos, paparčiai lizdinė kalnarūtė, elninis plačragis ir kaktusai ripsaliai, plokšteniai.

Dykumos kampelyje šalia kaktusų auga ir kiti sukulentai – storlapiai, kalankės, agavos, alavijai. šiems augalams žavesio suteikia mėsingi, padengti plaukeliais, žvyneliais įvairių formų lapai ir sustorėję stiebai.

Apie kiekvieną augalą galima surasti įvairių pasakojimų. Yra grupė augalų, kurie suvaidino svarbų vaidmenį atskirais žmonijos vystimosi etapais. Oranžerijoje galime pamatyti skiautėtalapį fikusą. Tai pats pirmas vaismedis. Dar prieš 11400 metų šie medžiai buvo pradėti specialiai auginti dėl vaisių.

Iš papirusinės viksvuolės senovės egiptiečiai gamino garsųjį papirusą. O iš tikrojo popiermedžio žievės senais laikais pietryčių Azijoje buvo gaminamas popierius pinigams.

Įdomūs yra valgomus vaisius vedantys augalai. Oranžerijoje tokių auga 15 rūšių. Be visiems žinomų bananų, citrnmedžių, granatmedžių, meliuonmedžių, auga amerikinė aka, valgomoji pasiflora, kavamedis ir kiti.

Auginame tikrąjį kardamoną ir kvapiąją vanilę, iš kurių vaisių gaminami brangiausi prieskoniai.

*  *  *

Paminėjau tik nedidelę dalis augalų, kuriuos galima pamatyti Vilniaus pedagoginio universiteto oranžerijoje. Ji yra atvira visiems, kurie domisi augalais. Kviečiame ateiti pažiūrėti ir mėgautis jų artumu.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"