Paieška Ką popieriuose surėminta (1)

Ką popieriuose surėminta (1)

Įspūdis iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos surengtosios ataskaitų dienos Nemuno deltos regioniniame parke

Augustas UKTVERIS

 

Vasario 23-ąją, košiant žiemiškam šiaurės-vakarų vėjui, prasibrovėme pro ledaus ir vandens kliūtis į Rusnės salą. Buvusioje A.Sniečkaus viloje nūnai yra Nemuno deltos regioninio parko Lankytojų centras. Erdvus centras, kuriame gali susėsti sueigų metu gausokas būrys posėdžiautojų.

...Atvykus į Rusnės salą miestelėnui tuoj apninka jausmas, jog jau ir poilsio metas bus atėjęs. Tačiau toks metas visai nebuvo į erdvųjį Nemuno deltos RP Lankytojų centrą atvykusiems atstovams iš Krekenavos, Kauno marių, Pajūrio, Panemunių, Pagramančio regioninių parkų, Viešvilės valstybinio rezervato, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijų. Neminint jau šeimininkų – Nemuno deltos RP direkcijos žmonių. Jiems ir atsiskaityti tądien reikėjo, ir su sveteliais maloniai bendrauti...

Aurelija Stancikienė, Kuršių nerijos NP direktorė, kaip sykis, prieš tokią ataskaitą ėmė ir susirgo, tad vietoje jos apie visa tai, kas nuveikta vienoje iš labiausiai visuomenės regimoje saugomoje teritorijoje, kalbėjo Aureliją neseniai pavaduojanti Lina Dikšaitė („Žaliasis pasaulis“ ją pristato atskira publikacija).

„Turime nacionaliniame parke, vadovaujantis Kultūros vertybių registru, apie 150 kultūros paveldo objektų, turime ir vieną kultūros paveldo paminklą – sklandytojų mokyklos vietą. Dar 7 gamtos vertybėms siūloma suteikti gamtos paveldo statusą...“ – pasakojo Lina Dikšaitė, kiek vėliau stabtelėdama ir prie probleminių „rifų“. Tokių, kaip Preilos gyvenvietės krantinės rekonstrukcija, t.y. - betonavimas, kas Kuršių nerijoje nevadintina kokių tradicijų tęsimu.

Pasakojo Lina ir apie tokią veiklą, kuri ir pagražina, pagydo nerijos veidą: nuotekų valyklos, vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcijos bei plėtros darbai; kelio  į Parnidžio kopą rekonstrukcija (klojama kai kur nauja danga); baigtas įrengti dviračių takas Smiltynė-Juodkrantė; takai tiesiami ir pėsčiųjų zonose. Žinoma, daugiausių komentarų visuomenėje susilaukė pernai gegužės 4 d. Smiltynėje kilęs gaisras, tačiau vargu ar dėl tų išdegusių kone 240 ha turi galvą pelenais barstytis parko direkcija, greičiau – prasmirdusioji visuomenės dalelytė, kuri, kaip šaukštas deguto, gadina visą gamtos saldumą... (Išdegusiame plote įrengiamas takas - savotiškoms pamokoms nuniokotoje gaisro aplinkoje organizuoti...) Beje, pagal Liną Dikšaitę, pernai Kuršių nerijoje kilo 14 gaisrų, tad toji minėtoji visuomenės dalelytė yra pakankamai neraminanti... O mes tegalime tik konstatuoti: neatsargiai elgiamasi su ugnele!.. Žinoma, galima ir kalinėti kuoliukus, su užrašais, jog miškuose labai sausa, lankytis draudžiama, tačiau kuoliukus juk ir nuspirti galima, stendus - panašiai suniokoti... Mat, pagal perkėlos duomenis, į neriją kasmet plūsteli per 2 mln. lankytojų. Žinoma, čia – ir dažnai kursuojantys vietiniai gyventojai.

...Kuršių nerijos NP vykdomi ir paukščių gausos tyrimai. Pernai šioje saugomoje teritorijoje perėjo 3 jūrinių erelių poros, jiems įrengti 8 dirbtiniai lizdai. Tirta ir vandens paukščių būklė Baltijos jūroje bei Kuršių mariose. Tiriamos ir pilkųjų garnių bei didžiųjų kormoranų kolonijos ties Juodkrante. (Lizdų skaičius nuo 2004 metų, pasak Liną Dikšaitę, neitin kito, nors pilkųjų garnių kiek ir sumažėjo.) ...Be kita ko, konstatuota, jog nendrynų produktyvumas – per 1800 tonų per metus. Beje, nendrynai teikia šiokios tokios informacijos ir apie sunkiųjų metalų sankaupas.

Lina Dikšaitė išsamiai papasakojo ir apie kitus Kuršių nerijos NP direkcijos atliktus darbus. Čia – ir leidimų išdavimas įvairiems statiniams, jų rekonstrukcijai; inspekcinės veiklos (pernai išieškota 1400 Lt baudų) rodikliai; įvairios konferencijos, seminarai, leidybos dalykai... šiuo metu Kuršių nerijos NP direkcija, kaipo partneris, dalyvauja 5 projektuose.

Po vadinamojo didžiojo gaisro (nuo birželio 12 d. iki rugsėjo 4 d.) pernai KNNP teritorijoje budėjo Klaipėdos RAAD aplinkosaugos inspektoriai, kurie išaiškino 552 pažeidimus. Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje ir Naglio gamtos rezervate dirbo pernai 4 vadinamieji kopų sargai, atlikę, žinia, tik prevencinį darbą.

Dirbta ir kultūros paveldo srityje, siekiant fiksuoti išlikusius autentiškuosius elementus.

2008 metais numatyta rekultivuoti Neringos miesto sąvartyną. Tad leista iškirsti kai kuriuos medžius, kad būtų galima sutvarkyti pasklidusias atliekas.

šiuo metu nuolat vykdoma intensyvi 40 objektų priežiūra, t.y. 30 objektų, kurių bylos yra teismuose, bei dar 10 nustatytų pažeidimų. Žinoma, ką jau ir minėsi, jog rekonstruojant statinius naudojamos Kuršių nerijai nebūdingosios medžiagos.

KNNP direkcijos šiais metais imsis eilinių ir neeilinių darbų. Reikės parengti ir gamtotvarkinius planus Natura 2000 teritorijoms,  reikės ir gamtos stebėsenai skirtosios veiklos, imtis europinės svarbos paukščių stebėsenos vykdymo, informacijos sklaidos (ypač bendraujant su vietos bendruomene), apsauginio kopagūbrio tvarkymo...

...Kiek pabendravus ir su kitais šios saugomos teritorijos žmonėmsi (iš KNNP direkcijos tądien dalyvavo: Gediminas Gražulevičius, Gamtos paveldo skyriaus vedėjas; Giedrė Budreikaitė, inspektorė; Jolanta Lygutaitė, Miškininkystės skyriaus vedėja), nesunku buvo surėdyti kasdienę šios saugomos teritorijos specialistų veiklą. Ypač, kai stebi reiklioji (o ir drauginga) Aurelijos Stancikienės akis. Prie Nemuno ji tądien neatvyko, tačiau pavadinkime tai tik retos ligos atveju, kuri tik išgrynina žmogų, stojantį prieš naujuosius kasdienius darbų kalnus ir kalnelius.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"