Paieška Sparnuočiai, pavasario sulaukę...

Sparnuočiai, pavasario sulaukę...

Lidija UMBRASIENĖ

Palanga

 

Trumputė buvo šiųmetė žiema pajūryje. Gruodžio ir sausio pliusinė temperatūra sujaukė augalų ir gyvūnų bioritmus. Nelaiku išbrinko alyvų, serbentų pumpurai. Pajūryje vėjas siūbavo karklų “kačiukus”, gelsvai žaliais žirginėlių auskarėliais pasipuošė lazdynai. Darželiuose pražydo raktažolės, žiemės, medetkos. Geltonais žiedais aplipo forzitijų šakutės. Žydinčią kiaulpienę mačiau dar sausio 12 dieną.

Gruodyje nemiegojo ežiai, bebrai vertė medžius. Po lietaus iš urvelių išlįsdavo sliekai. Pamario pievose skraidė kuolingos, dirviniai sėjikai, perkūno oželiai, pempės, varnėnai. Sausio pirmomis dienomis Palangos senamiesčio sidabrinėje eglėje lizdą susisuko kryžiasnapiai. Raudonplunksnis patinėlis giedojo savo negarsią, bet melodingą giesmę kankorėžiais aplipusio medžio viršūnėje. Miesto centre dūdavo pietinis purplelis. Pasigirsdavo minorinis juodojo strazdo švilpavimas. Parko tvenkiniuose plaukiojo nebylių gulbių šeimynėlė ir daugybė didžiųjų ančių.

Tik sausio 22 d. naktį sulaukėme gausaus sniego. Stori sniego patalai užklojo žemę, mašinas, namus. Baltomis kepurėmis pasidabino miesto žibintai. Nuo sniego linko medžių šakos. Po pusnimis pasislėpė sausyje žaliavę žolynai. Vėlesnėmis dienomis purų žemės apklotą sustingdė šaltis. Į lesyklėles ieškoti lesalo skrido didžiosios ir mėlynosios zylės, žaliukės, svilikai. Saulėtą ir šaltą sausio 25 dieną pragydo didžioji zylė grūmodama šalčiui: “išeik, išeik”.

Sausio 28-ąją siautusi audra sulaužė jūros tilto galą. Bangos užliejo paplūdimius, nuplovė prieškopio žabarų pynutes, nukapojo kopas.

Vėjo nepabūgę spiningautojai nuo jūros tilto brangių krevečių masalu gaudė pigias vaikiško delniuko dydžio plekšnytes. Vienam žvejui užkibo stinta. Džiaugėsi žmogus, kad “stintos pareina”. Patiltėje burkavo naminiai karveliai.

šalia tilto, jūroje nardė kasmet čia žiemojančios ledinės antys, dančiasnapiai, klykuolės, ausuotieji kragai, pavieniai kormoranai.

Sausio paskutinių dienų atodrėkis vėl atidengė žemę. Kiemuose, kur praeina šiluminės trasos, anksčiausiai pasirodė žalia žolytė. Čia maisto rado juodieji, smilginiai strazdai, kikiliai.

Gyvatvorėse linksmai čirškė naminiai žvirbliai. Jie buvo sotūs. Turėjo savo “valgyklą”. Tai krūmuose prismaigstytų nupjautų tamsių plastikinių butelių dubenėliai. Žvirbleliais rūpinosi Alma Rutkauskienė – pensininkė, buvusi choro dirigentė. švintant gamtos bičiulė apeidavo pusę senosios Palangos ir pripildavo kruopų į daugiau nei 20 savo įrengtų lesyklėlių. Moteris prasitarė, kad kas mėnesį paukšteliams išleidžia apie 100 Lt. Palesę pilkieji sutūpdavo krūmelių viršūnėse ir linksmai čiauškėdavo. Vienoje gyvatvorėje jų suskaičiavau net 60. Nuošaliau nuo naminių buvo įsikūrę žiemoti karklažvirbliai. Čia apie tvorą apsivijęs vinvytis, šalia stiebiasi pušelė. Po sena sidabrine egle Alma kruopų papildavo purpleliams. Saulėgrąžomis palepindavo zyles.

Žnaibantis šalčiams, stingstant Rąžei badavo didžiosios antys. šaltą vasario dieną prie upės sutikau Almutę. Sakė, trečią kartą per dieną ateinanti pas anteles. šimtiniam jų būriui vieno batono maža. Tarp ančių pastebėjom vieną tamsiai rudų plunksnų gaigaliuką su balta pakakle. Kito gaigalo platesnė balta kaklajuostė. Klupdama prie trupinio skubėjo antelė–invalidė, neturinti kojų, pasiremdama pastaibių bigėmis. Į kokius spąstus šis paukštis buvo pakliuvęs? Sunku įsivaizduoti, kiek ši antis blaškėsi, kokį skausmą kentė, kol išsilaisvino, nutraukdama abi kojeles.

Ženkliai pailgėjusi diena, sugrįžusi saulė padėjo paukščiams ištverti vasario šalčius. Pavasariniais balsais ėmė kranksėti varnos, kovai. Net kranklys, pasislėpęs pušies šakose, klapsėjo snapu ir tyliai gargaliavo. Į šiaurę nuplasnojo skudučiais grodamos pirmosios giesmininkės gulbės.

Vieversio dienos išvakarėse sulaukėme šalčiausios nakties. Sinoptikai užfiksavo 30 laipsnių šalčio Rytų Lietuvoje. Palangoj buvo 17º žemiau nulio. Sustingo jūros pakraščiai, ledas pražildė bunos akmenis, apjuosė varveklių girliandomis. Ant akmenų galima būdavo stebėti tupintį didįjį dančiasnapį sužeistu sparnu. Prie tilto atskridusios 2 nebylės gulbės su 2 pilkais jaunikliais laukdavo lesalo, priplaukdavo prie pajūriu vaikštančių žmonių, išlipdavo į krantą.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"