Paieška Ir Grainio liepos nepamirštant...

Ir Grainio liepos nepamirštant...

Pokalbis su Akmenės rajono savivaldybės administracijos ekologu Svajūnų VILKU.

 

Įdomu sužinoti, kaip sekasi Akmenės rajono savivaldybės administracijai tvarkytis su šioje vietovėje susidarančiomis atliekomis?

 

Dabar šalyje kuriamos regioninės atliekų tvarkymo sistemos. šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre (šRATC) Akmenės rajonas yra kaipo sudėtinė dalis. Žinia, šRATC-ui sukurti techniniai konsultantai parengė reikiamus dokumentus (atliekų tvarkymo taisykles, planus, rinkliavos nuostatus ir kt.). Beje, sąvartyno statybos reikalai kiek užstrigo, buvo numatyta, jog sąvartynas Aukštrakiuose (šiaulių r.) atidaromas š.m. sausio 1 d., tačiau toji data „išsitempė“. Dabar valstybinė komisija  jau vertina atliktus sąvartyno statybos darbus. Kitas kliuvinys: ne visus gyventojus įmanoma aprūpinti atliekoms kaupti reikalingais konteineriais, maišais. Dėl to kiek nutolinama ir rinkliava.

 

Jūsų nuomone, dėl ko geriau yra toji rinkliava?

 

Tai, manau, pagerins padėti pamiškėse, palaukėse, pačiuose miškuose – mažiau gyventojai ten veš atliekas. Žinia, kaimuose, kur yra  gyvenančių ir be elektros, atliekų tvarkymo dalykai yra „gana tolimi“. Komunalininkams iš tų kaimų surinkti atliekas būtų keblu, tad ir imamasi rinkliavos. Esama čia ir norminių dokumentų bei teisinių aktų kolizijos, nes atsiranda norinčių plėsti savo rinkas, tad teismuose siekiama ir ginčytis. Argumentas: mes šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (šRATC) atliekų tvarkymo organizavimą koncesijos tvarka (be konkurso) suteikiame teisę tvarkyti atliekas. Be to, 2002-2003 metais Savivaldybė buvo sudariusi sutartis (galiojančias net iki 2009-2010 metų) su vežėjais. Tad savivaldybė perleidžia įsipareigojimus šRATC-ui. Vežėjai su tuo nenori sutikti, nes Atliekų tvarkymo įstatyme lyg ir įrašyta, jog įvedus rinkliavą turi būti viešasis paslaugos pirkimas. Tačiau kaip tada elgtis su įmonėmis, su kuriomis jau sudarytos sutartys? Nutraukti, o kas po to – teismai. Nes įmonėms taipogi rūpi, kad investicijos atsipirktų.

 

O ar šRATC-as po 2010 metų bus monopolistas tvarkant regiono atliekas?

 

Taip nebus, nes šRATC-o dalininkais yra ir kiekviena regiono savivaldybė. Nors ir suvokiame, jog atliekas tvarkančioms įmonėms reikia rinkos. Dėl to tos įmonės įmanomomis ir neįmanomomis priemonėmis siekia patekti į tą rinką, kurioje jau dalyvaus rajonų savivaldybės. Kita vertus, kai atsiranda didelis monopolistas, tada situacija taipogi sunkiai valdoma.

 

Pernai kai kurie rajonai gavo iš Aplinkos ministerijos antrinėms žaliavoms rinkti skirtuosius konteinerius. Kaip pasisekė šioje srityje Akmenės kraštui?

 

Teikėme parašką dėl 214 ratukinių konteinerių (trims miestams). Pateikėme net ir konteinerių išdėstymo schemas. Buvo pažadėta, jog gausime iki gruodžio pabaigos, deja konteineriai tik dabar juda į mūsų pusę...

 

Naujojoje Akmenėje esančioje cemento gamykloje gyvenimas lyg ir atgijo. Nūnai nuspręsta, jog šioje gamykloje bus deginamos ir iš Lietuvos surenkamos atitarnavusios automobilių padangos. Tad ar nesibaiminate dėl oro taršos iš šios gamyklos, juk būta tokios panikos?.. Meras Anicetas Lupeika, neminint jau kai kurių žaliųjų, sakė: kai pradės tas padangas čirškinti, sudie, Akmene!..

 

Vizualiai tos taršos, be abejo, neitin pastebėsi. Ir Aplinkos ministerijai atlikus tyrimus kokių esminių taršos pakitimų nepastebėta. Kai kurie taršos rodikliai, be abejo, padidėjo, tačiau leistinos normos neviršijamos. Beje, deginamos padangos visame kuro balanse daugiausia gali sudaryti tik 20 proc. Kita vertus, ir deginant akmens anglį taršos esama... Įmonė moka didokus mokesčius už taršą, tad vargu ar suinteresuota ją didinti. Geriau investuoti ir įsigyti naujus elektrostatinius filtrus.

„Akmenės cementas“ laimėjo Aplinkos ministerijos konkursą dėl 4000 tonų padangų sudeginimo. Tai buvo greitai sudeginta, tad... Manau, jog metų kuro balanse tos padangos sudarytų apie 5 proc. bendro kuro kiekio.

Dėl pesimizmo ėmus deginti senas padangas... Manau, jog visuomenė suvis persisotinusi pesimizmu, tad, kaip sakoma, ne padangos rūpi... Kai buvo svarstoma poveikio aplinkai vertinimo ataskaita dėl senų padangų deginimo, salėje buvo vos keli visuomenės atstovai.

 

Ar esama Akmenės krašte kokių kitų aplinkosaugos, gamtosaugos, gamtos išteklių problemų?

 

Senieji statiniai, jų griovimas, tų buvusių teritorijų tvarkymas – iš tikro aktuali problema. Regis, 1998 metais apie tai kalbėjome, nes prasidėjo masinis fermų, kitų pastatų griovimas. Pastatų savininkai buvo pajininkai (kartais net koks 30), kuriems rūpėjo pasiimti tik pinigėlius, o nieko teisiškai neįteisinti... Kas buvo naudinga, buvo parduota, o visa kita liko... Liko tarsi koks sąvartynas, kuris ir tuoj pasipildo atliekomis iš netolimų kaimų. Prisimenu, tuometis aplinkos ministras Danius Lygis lankėsi mūsų krašte, domėjosi ta problematika, tačiau... Tiesa, girdžiu, jog šalies saugomose teritorijose tuo rūpinamasi kur kas geriau.

 

Žinau, jog nesate abejingi ir rajono biologinės įvairovės problematikai.

 

Be abejo, visa tai turi būti Savivaldybės ekologo akiratyje. Juk turime savo valdose ir Kamanų valstybinį rezervatą, ir Ventos regioninį parką.

Mums svarbu ir želdynų problematika.

 

Želdynus nūnai siekiama inventorizuoti. Kokia būklė Akmenės krašte?

 

Gal ir esama problemų dėl vadinamųjų saugotinų želdinių. Ypač ten, kur yra privati nuosavybė. Tiesa, lyg ir nebuvo atvejų, kai ypatingai žinomą ir svarbų medį kažkas nukirstų, kaipo kokią Grainio senąją liepą. Žmonės supranta, jog turi vertybę, dėl to labai džiaugiamės. Aišku, esama atvejų, kai senas medis ardo (šaknimis ar šakomis) kokį gyvenamąjį namą. Tada jau reikia leisti medį nupjauti: nereikia, kad žmogus susipyktų su medžiu. Supykęs dėl kokio vieno, žiūrėk, ims neapkęsti visų medžių... Žinoma, kai žmogus ima skųstis, jog nuo medžių lapai krenta, pasiteirauju: o kodėl sode obelis laikai, jos juk taipogi su lapais?.. 

 

Man ir nebeaišku, kas tų želdynų inventorizavimu turi rajone rūpintis? Ekologas?

 

Kalbėčiau tik apie miesto (Ventoje, Akmenėje, Naujojoje Akmenėje) želdynų, medžių inventorizavimą. Buvo tokios aplinkos ministro rekomendacijos, kurias, regis, parengė Balys Baroniūnas (Miškotvarkos institutas), dėl medžių miestų bendrojo naudojimo vietose inventorizavimo. Želdynų inventorizavimas pradėtas Naujojoje Akmenėje. šiemet tikimės tai padaryti ir Akmenėje bei Ventoje. (Žinau, jog kauniečiai aplinkosaugininkai tikrai džiaugiasi, jog atliko medžių inventorizavimą, kad tie medžiai paslaptingai neišnyktų po kokios nakties.)

 

Su kokiomis rajono mokyklomis Jums, kaip ekologui, maloniausia palaikyti tampresnius ryšius, kaipo su gamtininkų citadelėmis?

 

Nenorėčiau kokio vieno pedagogo ar mokyklos čia akcentuoti. Visose mokyklose išvystume gamtos bičiulių. Be abejo, džiaugiuosi pedagoge Danute Čiapaite iš Akmenės gimnazijos, puikia gamtos žinove. Daug ir nuoširdžiai dirbama Ventos vidurinėje, Kivylių pagrindinėje mokyklose. Džiaugiuos, jog pagarba gamtinei aplinkai ugdoma mūsų rajono darželiuose. Džiaugiuosi ir tuo, jog mokyklų moksleiviai talkina seniūnijų žmonėms tvarkant ir gražinant atskirų vietovių gamtinę ir kitokią aplinką.

Gal dėl to nė vienas seniūnas nėra atsisakęs ir pagalbos sodinant medelius. Tiesa, tvarkant atliekas norėtųsi, kad seniūnai kiek daugiau dirbtų su bendruomenėmis. Džiaugiuosi Ventos kaimo bendruomene „Briedis“, kuriai dabar vadovauja Laima Drigotienė. Toji bendruomenė buvo gavusi parama ir iš JT PAF MPP – įsirengė mėšlides, kanalizacijos tinklus. Klaišių kaimo bendruomenė (apie 160 gyventojų) taipogi įsirengė kanalizaciją, valymo įrengimus. Gana aktyviai dirba Kalniškių kaimo bendruomenė (pirmininkė Edita Statkienė) - įsirengė įvadus prie kanalizacijos tinklų. Iniciatyvi ir Klykolių kaimo bendruomenė – turi gręžinį, siekia įsirengti kanalizacijos tinklus, vandentiekį.

Seniūnijose esama ir tradicijos skatinti gražiausiai tvarkančiuosius savo sodybas. Turiu pasakyti, jog žmonių, kuriems rūpi aplinkos grožis, vis daugėja.

 

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Augustas UKTVERIS.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"