Paieška Apie debesis reikia išmanyti...

Apie debesis reikia išmanyti...

Žurnalisto Augusto UKTVERIO pokalbis su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktore Vida AUGULIENE.

 

Kovas yra savitas tuo, jog gamtininkams, aplinkosaugininkams ir visiems tiems, kuriems gamta yra šiokia tokia savastis, pažeria pluoštą garbingų datų-švenčių: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 22-ąją – Pasaulinę vandens dieną, kovo – 23-ąją – Pasaulinę meteorologijos dieną... Esama ir kitokių gražių dienų, švenčių, kuriomis tarsi sužėruoja pavasaris, keldamas gyvenimui įvairiausias gyvatas.

O su tomis gyvatomis visada linkę pabendrauti ir meteorologai, nes augalai ir gyvūnai gilioje senovėje žmonėms apie orus, regis, tik ir tepasakojo...

Jau pačioje pokalbio pradžioje Vida Augulienė patikino, jog visos tos paminėtosios datos meteorologams yra vienodai artimos. Mat ir Pasaulinei meteorologijos dienai Pasaulinė meteorologijos organizacija suponavo tokį devizą: „Poliarinė meteorologija ir globalaus poveikio pažinimas“, kartu skelbiant šiuos metus Tarptautiniais poliariniais metais. Žodžiu, meteorologai, kaip ir visi su gamta susietieji, negali neatsisukti veidu problemos, įvardijamos Klimato Kaita, link.

Kovo 23-ąją kasmet mes minime Pasaulinę meteorologijos dieną, - sakė pabendravimo pradžioje Vida Augulienė. – Tokia profesinė šventė, sakyčiau, savo ištakas susieja su 1950 metais įsigaliojusia konvencija, kurioje konstatuojama, jog įkuriama Pasaulinė meteorologijos organizacija.

 

Minint datas, švenčiant profesinę dieną, kaip jau įprasta, norėtųsi išgirsti ir apie tai, kuo yra gyvi meteorologai, t.y. apie praeitį ir dabartį, apie pasiekimus, apie kai kurias problemas, o gal ir bėdas...

 

1992 metais Lietuva taipogi tapo Pasaulinės meteorologijos organizacijos prie Jungtinių Tautų nare. Nuo to laiko Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) atstovauja mūsų šalį minėtoje Pasaulinėje meteorologijos organizacijoje.

Mūsų tarnyba Lietuvoje įsteigta 1921 metais, tad LHMT skaičiuoja 86-uosius gyvavimo metus. Tokia tarnyba susikūrė, kai iš tuometės Krašto apsaugos ministerijos buvo perimta Karo meteorologijos tarnybą, o iš Susisiekimo ministerijos – Hidrologijos tarnyba, iš švietimo ministerijos – Klimatologijos institutas. Tad 1921-ais Ministras Pirmininkas pasirašė potvarkį, kuriuo ir buvo įkurta Centralinė meteorologijos stotis.

Lietuva, o ir LHMT, gali pasigirti, jog hidrologiniai ir meteorologiniai matavimai mūsų šalyje pradėti dar 1770 metais (Vilniaus universitete). Nemuno upės matavimai pradėti 1803 metais (Smalininkuose), o 1880-ais vandens lygio matavimais pradėti ir Kuršių mariose. Tad tokie tęstiniai tada prasidėję  darbai, sakyčiau, yra vieni seniausių visoje Europoje. Beje, Smalininkuose ir dabar yra Vandens matavimo stotis (gražiai restauruota), kuri įrašyta į Kultūros paveldo objektų sąrašą.

 

O kokiais darbais, kokia veikla buvote užsiėmę praėjusiais metais?

 

Svarbiu vadinčiau pasirengimą kokybės vadybos sistemos įgyvendinimui. 2006 metų pabaigoje LHMT buvo įdiegta standarto ISO-9001 reikalavimus atitinkanti kokybės vadybos sistema. Tad gavome ir atitinkamus sertifikatus, liudijančius, jog siekiame užtikrinti ir kuo aukštesnę hidrologinių, meteorologinių ir aviacinių stebėjimų prognozių ir perspėjimų kokybę. Tai mums aktualu, nes siekiame geras paslaugas užtikrinti ir aviatoriams (pagal Bendro Europos dangaus reglamento reikalavimus).

2006 metais buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro bendradarbiavimo susitarimas, įteisinęs abiejų minėtųjų pusių bendradarbiavimą. Iš minėtojo Centro gaunama informacija gerina mūsų išankstinių prognozių patikimumą. Dabar prognozės mūsų interneto tinklapyje skelbiamos jau iki vieno mėnesio. Kai kurie mūsų vartotojai gauna prognozes 10-ies parų laikotarpiui.

Pernai pritaikėme skaitmeninį orų prognozavimo modelį – HIRLAM (didelės skiriamos gebos skaitmeninis modelis mažai teritorijai). Tai taipogi svarus LHMT pasiekimas. Buvo sukurta išvestinių duomenų vizualizavimo sistema, skirta mūsų tarnybai, pradėtos steigti ikioperatyvinės skaitmeninės orų prognozės. Vilniaus, Kauno bei Vilniaus aviacijos meteorologijos centro sinoptikai naudoja skaitmeninių orų prognozių modelio rezultatus sudarant prognozes. Gaila, jog kol kas esame pasirašę tik susitarimą dėl duomenų naudojimo vidinėms reikmėms. Sieksime tapti HIRLAM asocijuotais nariais, kad duomenis galėtume naudoti operatyviniame darbe, pateikiant gautus rezultatus ir visuomenei (narystei HIRLAM reikalingi piniginiai įnašai, reikia ir atlikti kai kuriuos darbus).

Įgyvendinant LR Vyriausybės 2006-2008 metų programos priemonių planą, buvo parengtas ir pateiktas Vyriausybei hidrometeorologinių stebėjimų tinklo modernizavimo programos projektas. Iki šiol LHMT neturėjo kompleksinės modernizavimo programos. Tik pernai, įgyvendindami tarptautinį projektą (kartu su Suomijos meteorologijos institutu), įdiegėme automatinę matavimo įrangą penkiose meteorologijos stotyse – Vilniuje, Kaune, Biržuose, Klaipėdoje, šiauliuose.

Svarbus veiksnys, turėjęs įtakos LHMT veiklai, buvo hidrometeorologijos stočių (jų yra 18) kompiuterinės technikos, įrangos atnaujinimas. Stotyse dabar yra galimybė ir naudotis internetiniu ryšiu, tad buvo galima įdiegti duomenų priėmimo ir perdavimo sistemą.

2006 metais LHMT buvo įgyvendinami 3 projektai, dar dviejuose dalyvauta partneriais. Vienas projektas, finansuojamas ir iš Phare programos lėšų (institucinis stiprinimas pasiruošiant modernizuoti Lietuvos hidrometeorologinį tinklą), įgyvendintas birželio mėnesį. Tad buvo parengta Lietuvos hidrometeorologinių stočių plėtros programa (dirbo Suomijos meteorologijos instituto ekspertai). Greta tos programos buvo parengtos ir rekomendacijos dėl HIRLAM pritaikymo Lietuvoje. Vykdant šią programą įsigyta 12 procesorių klasterinė sistema skaitmeninių orų prognozių modeliavimui. Be to, mūsų specialistai buvo apmokomi dirbti su naująja įranga. Sukūrėme skaitmeninių prognozių grupę (trys specialistai – vienas doktorantas ir du magistrantai: Paulius Jalinskas, grupės vadovas; Martynas Kazlauskas, Kristina Mockevičiūtė), kurie pritaiko modelį kitiems specialistams, t.y. vartotojams.

 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba gali ir turi kiek ir užsidirbti, neminint jau biudžetinių lėšų. Kaip pavyksta?

 

Tvirtinant biudžetą patvirtinama ir specialioji lėšų, gaunamų už teikiamos informacijos paslaugas, programa. Vienas iš didžiausių mūsų informacijos vartotojų yra aviacija. Tačiau anksčiau vis nepavykdavo pasirašyti sutartį, kad gautume lėšų už teikiamas paslaugas aviacijai. 2005 metų pabaigoje pagaliau pavyko pasirašyti sutartį su VĮ „Oro navigacija“ dėl paslaugų, teikiant aviatoriams informaciją apie orus, apmokestinimo. Tad gauname lėšų už informacijos perteikimą aviatoriams. Beje, pagal Bendrąją dangaus direktyvą visas meteorologijos tarnybų teikiamas paslaugas aviatoriams turi padengti vartotojas, t.y., aviatoriai. Tiesa, meteorologų paslaugos aviacijai turi būti sertifikuotos, t.y. turime gauti sertifikatą, tvirtinantį, jog mūsų paslaugos atitinka tam tikrus keliamus ES reglamento reikalavimus.

 

Jei iš aviatorių uždirbate, tad ir tą minėtąjį sertifikatą jau turite?

 

Ne, jo dar neturime. Tai yra gana ilgas ir sudėtingas procesas, neįprastas mūsų tarnybai. Terminas buvo – iki 2006 metų gruodžio. Kreipėmės į Susisiekimo ministeriją, kad terminas būtų atidėtas iki 2007 metų birželio. Europos Komisija tai leido mums daryti, nes mes paprasčiausiai nespėjome pasirengti sertifikavimui.

 

Tad kol kas teikiate paslaugas aviatoriams ir gaunate už tai atlygį lyg ir be atitinkamos licencijos?

 

Taip. Tačiau jokių pažeidimų čia nėra, nes tam leidimas, kaip jau minėjau, iš ES gautas. Panaši situacija ne vien Lietuvoje, nes tai yra visiškai naujas reikalavimas. Mūsų teikiamos paslaugos aviatoriams ir dabar atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos standartus (susietus su meteorologija). Mes vykdome aviacinius meteorologinius stebėjimus (prietaisais ir įranga, turinčia liudijimus apie atitinkamą metrologų patikrą, atitinkančią standarto ISO17025 reikalavimus) Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose – Vilniuje, Kaune ir Palangoje.

Už informaciją, kuri skirta ne specialistams, t.y. – visuomenei, mes lėšų negavome ir negausime, tačiau kai speciali informacija teikiama aviatoriams, geležinkeliečiams ir kitiems specialistams, už tai turi būti mokama.

 

Kas dar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistų laukia šiemet – kokie konkretūs darbai, projektai?

 

Kai ką jau minėjau, kas susieta su aviatoriais. Kauno tarptautiniame oro uoste (Karmėlavoje) reikės įrengti (iki š.m. birželio 30 d.) meteorologinių elementų matavimo modernesnę bei automatizuotą sistemą. šis projektas finansuojamas valstybės biudžeto ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (iš viso – 1,5 mln. Lt). Kovo 14 dieną baigėme (pradėjome pernai) įgyvendinti dar vieną projektą (2,6 mln. Lt), kuris finansuotas ES ir šalies biudžeto lėšomis. Tas projektas vadinosi taip: Lietuvos institucinių pajėgumų stiprinimas modeliuojant ir prognozuojant oro kokybę. Vienas iš pagrindinių šio projekto rezultatų – įsigyta ir įdiegta automatinė matavimo įranga penkiose meteorologijos stotyse, o 6-oji – mobili stotis (automobilis, su įranga, kuria galima panaudoti greitai nuvykstant į vietą esant ekstremaliai situacijai; toji įranga bus panaudojama ir stočių įrangos patikrai). šį projektą vykdė Suomijos meteorologijos institutas, teikiantis daug šiuolaikinių paslaugų ir mobiliojo ryšio srityje. Mums iki meteorologinių prognozių perdavimo į mobiliuosius telefonus dar toli, tačiau planuose tai yra. Sieksime sukurti ir naujų produktų tiems, kurie naudojasi internetu. Beje, suomiai sukūrė sistemą, kurioje aplinkosaugininkai mūsų orų prognozių duomenis gali panaudoti nustatant oro kokybės parametrus atitinkamose vietose.

 

Kiek pamenu, anksčiau šalies meteorologai nuo kasos langelio eidavo neitin geros nuotaikos – atlyginimai neguodė. Ar šiame susivokimų areale gerės Jūsų vadovaujamos tarnybos specialistų nuotaikos?

 

šiais metais Vyriausybė pagaliau priėmė nutarimą, kuriuo vadovaujantis LHMT įrašyta į trečiąją valstybės tarnybos institucijų grupę. Dabar esame viešojo administravimo įstaiga. Patvirtintas didžiausias leistinas darbuotojų skaičius, kurio dalis bus vadinami valstybės tarnautojais (jų atlyginimas yra žymiai didesnis). Jų nebus daug – apie 20. Juk apie pusė mūsų žmonių yra stebėtojai, kurie dirba ištisą parą. Norėtųsi, kad atlyginimai būtų didesni... Pernai atlyginimai padidėjo apie 14 proc., tačiau reikia nepamiršti, jog anksčiau buvo labai mažas. Verčiamės, mokame priedus, siekiame, kad specialistai galėtų dalyvauti įgyvendinant projektus...

 

Žinau, jog anksčiau LHMT sakydavo, jog čia dirba tik patriotai. Ar vis dėlto negresia „nubyrėjimai“?..

 

Jau susiduriame su specialistų stokos problema. Per pastaruosius metus specialistų kaita tebuvo 5-6 proc. Dabar atsinaujiname, štai pernai pavyko įdarbinti 8 jaunus specialistus, baigusius Vilniaus universitetą. Tačiau reikia ir išlaikyti tuos žmones, du jau mus paliko... Darbas įdomus, savitas, tačiau atlyginimas nėra adekvatus tokiai veiklai. Suvis sunku mūsų tarnyboje išlaikyti informacinių technologijų specialistus. O mūsų informacinės technologijos iš tikro yra specifinės, specialistai turi būti aukščiausios klasės. Kol kas savo uždirbtųjų lėšų darbo užmokesčiui didinti dar neturime galimybių.

 

Susivokiu, jog Jūsų, kaipo vadovės, darbas tokioje organizacijoje nėra rožėmis apkaišomas... Tad kas yra kasdienis darbas nūnai Jums, jeigu teirausiuosi šventiniu stiliumi: dangus, skaistykla ar pragarėlis?.. Juk kitas, žiūrėk, ir pragare gyvendamas lyg danguje jaučiasi...

 

(Pašnekovė staiga visai nuoširdžiai nusijuokia, tačiau nuo keistojo pasiteiravimo, regis, išsisuka...) Esu hidrometeorologė. šiai tarnybai atidaviau pirmuosius 15 savosios darbinės veiklos metų. Po to gal kiek ir buvau nutolusi, tyriau oro užterštumą. Po to grįžau vėl. Kasdienis darbas, suprantama, mus išbando. Gamtos ir jos pakilumo dvasia, manyčiau, yra pastebima mūsų darbuotojų veikloje. Įdomu yra dirbti, kai nūnai atsiveria ir savitos galimybės panaudoti ES lėšas. Gal pavyks pakeisti ir požiūrį į tai, jog lietuviškosios orų prognozės neitin pasitvirtina. Juk prieš kokį artėjantį uraganą meteorologai ir rizikuoja, kai skelbia aliarmą, perspėja...

 

Malonios kovo 23-osios  – Pasaulinės meteorologijos dienos Jums ir Jūsų vadovaujamos tarnybos žmonėms... Malonios ir spalvingos šventės, kurią kovo 23-ąją rengia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pavasariniame Verkių parke, prie Neries (šventės pradžia 14 val.).

Dėkoju už pokalbį.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"