Paieška Gražieji siūlai (5, 10, 15) margam audiny...

Gražieji siūlai (5, 10, 15) margam audiny...

Žurnalisto Augusto UKTVERIO pasikalbėjimas su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos direktore Rūta BAšKYTE.

 

Sakoma, jog viščiukus skaičiuojama rudenį, tačiau saugomose teritorijose tai daroma ir žiemai baigiantis. Ataskaitų metas lyg ir baigėsi. Nenorėčiau teigti, jog kur nors vėluojate, labiau maga klausti: atsiskaitymo kalbos yra gal kai kam ir nuobodžios, tačiau tik ne tiems, kurie atsiskaito (pačiam teko tuo įsitikinti šiek tiek žiopsant Nemuno deltos regioniniame parke vykusiame ataskaitiniame sambūryje), tad koks tikrasis tas saugomų teritorijų tinklas ar audinys besąs?..

 

Iš tikro, daugelis pagalvoja, jog ataskaitos neitin reikalingos, gal tai tik laiko gaišinimas. Juk per kelias dešimtis ataskaitos minučių išsamesnio vaizdo apie saugomą teritoriją vargu ar susidarysi... Kita vertus, tai priklauso nuo to, kas atsiskaito, kaip sugeba atsiskaityti. Be to, kai esi susipažinęs su vienos ar kitos direkcijos veikla metų bėgyje, ne taip jau sunku suvokti esmę. Kiekviena saugomos teritorijos direkcija privalo nors kartą per metus atsigręžti ir pasižiūrėti: kas nuveikta, ar ten, kur norime, kur veiksmų planas veda, einame?.. Saugomų teritorijų įstatyme surašyti šių teritorijų steigimo tikslai, bet ar mes jų siekiame, kokiame etape esame? Turime pasitikrinti, ar visada vadovaujamės šio įstatymo reikalavimais, ar turime vizijas, ar atliekame savo misiją, ar žinome, ko iš tiesų siekiame, ar įgyvendiname veiksmų planus, kuriuos patys surašėme...

Beje ir pačioms direkcijoms naudinga išgirsti, ką nuveikė kolegos, pasisemti naujų idėjų, išgirsti apie naujas galimybes, problemų sprendimo būdus.

Metinės veiklos ataskaitos rengiamos ir pristatomos ne pirmus metus, tad turiu pasakyti, jog jų kokybė pagerėjo. Pagerėjo ne tik jų parašymas, bet ir pristatymas, atsirado teritorijų būklės aprašymas, situacijos palyginimas, kt. Vien „sausa statistika“ dar nieko nereiškia, tad dabar jau turime komentarus kiekvienai veiklai.

Beje, šiemet buvo įdomu pasižiūrėti į praeitų metų veiklą penkerių metų periodo kontekste.

 

O kodėl - penkeri metai?

 

Todėl, kad ir mūsų Tarnybai šiemet penkeri metai sukako. Trylika saugomų teritorijų direkcijų šiemet mini 10-ies metų veiklos jubiliejų, o visi regioniniai parkai įsteigti prieš 15 metų. Gana simbolinės datos: 5, 10, 15...

 

Kas per tą ataskaitų (ženklinamą skaičiais 5, 10, 15) šuorą Jus nuteikė maloniai?

 

Na, jau minėjau, jog regioninių parkų direkcijos „paaugo“, išmoko geriau pateikti savo veiklą, pristatyti esamą situaciją, nuveiktus darbus. Profesionaliai pateikti. Nūnai ataskaitose jau esama informacijos ir apie Natura 2000 teritorijas, kuri taipogi reikalinga ne tik specialistams, bet ir visuomenei. Organizuojant teritorijų tvarkymą, pastebima sveika konkurencija tarp direkcijų. Pamačius, kad kolegoms pasisekė nuveikti gražių darbų, kuriais visi džiaugiasi, kitiems kyla noras neatsilikti, atsiranda daugiau entuziazmo.

 

O ar nesama ir tokių realijų: viena – ataskaitose, kas kita – gyvenime?

 

Esama ir to. štai pastebėjome, kad skiriasi duomenys ataskaitose ir VSTT metų bėgyje pateikiamuose dokumentuose. Tai susiję su inspekcinės veiklos vykdymu, informacija apie įrengtus objektus, savavališkų statybų atvejus... štai direkcijų kiekvieną mėnesį tarnybai teiktuose duomenyse apie savavališkas statybas tarp išaiškintų atvejų vyrauja nesudėtingi statiniai, o iš metinių ataskaitų to nepasakysi. Skiriasi duomenys ir apie nustatytus pažeidimus. Tačiau tokių atvejų, kai darbai teritorijose nėra atlikti, o ataskaitose parodyti, nesame aptikę.  

 

Gal taip daroma vien todėl, jog siekiama pasirodyti, jog direkcijos „gaudo stambias žuvis“...

 

Gal ir taip...

 

Tad vasario-kovo mėnesiais ataskaitinius siūlelius vėrėte keturiose Lietuvos vietovėse (kuriose susirinkdavo 9 saugomų teritorijų direkcijų atstovai): Žemaitijos NP, Dzūkijos NP, Nemuno deltos RP ir Gražutės RP direkcijose. Aptarkite tai, kas gero, kas blogesnio būta tuose regionuose, tų zonų saugomose teritorijose?

 

Pirmoji ataskaitų sueiga buvo Žemaitijos nacionaliniame parke. Ji man pačiai paliko geriausią įspūdį. Net pamaniau, jog suvis suaugome, itin gražiai atrodome. Tačiau vaizdas kiek pilkėjo, beveik grįžo į „savo ankstesnius rėmus“ klausantis ataskaitų Gražutės RP ir Nemuno deltos RP valdose. Ypač Nemuno deltoje, Rusnės saloje surengtame klausyme ataskaitos pakiliai nenuteikė...

Žemaičiuose klausytose ataskaitose net Dubysos RP direkcijos ataskaita, pirmą kartą pristatyta naujojo direktoriaus Vyganto Kilčiausko, gerokai pranoko anksčiau pristatytų lygį. Žinoma, yra galimybių šiai direkcijai dar labiau pasitempti, juo labiau, veiklos suaktyvėjimas čia tikrai pastebimas.

Tarp atsiskaičiusių Plateliuose tradiciškai raiškiau išsiskyrė Žemaitijos NP, Kamanų valstybinio rezervato, Varnių, Kurtuvėnų, Salantų, Tytuvėnų RP direkcijos. Puikiai tvarkosi Žagarės RP direkcija. Čia situacija iš esmės pasikeitė, atėjus dirbti naujajam direktoriui Mindaugui Balčiūnui. Net ir Ventos RP direktorius, kai direkcijoje pernai ganėtinai ilgą laiką dirbo vos du žmonės, nenusileido kolegoms aktyvumu, o savo ataskaitos pristatymą pagyvimo sveiku jumoru. Taigi kokių silpnų direkcijų, kurios atsiskaitė Plateliuose, nė neišskirčiau.

Beje, kasmet bandome direkcijas sugrupuoti pagal veiklos efektyvumą, rezultatus. šiemet Eduardas Vaitkevičius (VSTT) pasiūlė saugomų teritorijų direkcijų veiklos nevertinti balais, o sugrupuoti jas pagal lyderius ir „kvėpuojančius į nugarą“. Taip pat buvo įvardyti lyderiai, pasiekę geriausių rezultatų atskirose veiklos srityse.

Beje, ir Rusnės saloje, ir Salake vykusiose ataskaitose teko dar kartą išsakyti kone tapačias pastabas kai kurioms direkcijoms kaip ir ankstesniais metais. Vadinasi, išvados nebuvo padarytos...

Marcinkonyse, Dzūkijos NP direkcijoje, dauguma išklausytų ataskaitų buvo taipogi ganėtinai gero lygio. Maloniai visus nuteikė Dzūkijos NP direkcijos leidinių, išleistų per visus direkcijos veiklos metus, parodėlė. To iš tikro reikia visuomenei – ir apie gamtos bei kultūros paveldą, ir apie verslus, ir apie tradicijas puoselėjančius žmones, architektūrą... Gerai nuteikė ir Nemuno kilpų, Aukštadvario, Vištyčio RP direkcijos. Sunkesnė padėtis praėjusiais metais susidarė Veisiejų RP. Tai susiję su direkcijos vadovo Jono Sidaravičiaus liga. Tad džiugiai nuteikia jauni specialistai, sugebėję nepasimesti ir ne tik šauniai padirbėti, o ir pristatyti nuveiktus darbus... Čepkelių valstybinio rezervato direkcijai teko išklausyti tas pačias pastabas kaip ir ankstesniais metais... Gaila, kad šioje direkcijoje vis dar bėdojama dėl vienos ar kitos rūšies būklės, vietoj to, kad imtis realių aktyvių veiksmų, patiems veikti aktyviau. Tai juk direkcijos pareiga. Tuo labiau, kad ir tvarkymo planas patvirtintas, ir galimybių realiems veiksmams įgyvendinti pakanka. Negalime tikėtis, kad kiti už mus darbus nuveiks. Kam tada direkcija? štai Žuvinto biosferos rezervato specialistai dar nepatvirtinus tvarkymo plano puolė tvarkytis ir dėl to savotiškai nukentėjo...

 

Ir kaip tada pagal „pažangumo balus gyvenimiškose pamokose“ galėtumėte rikiuoti rezervatus?

 

Nedaug jų, tad ir rikiuotė neilga: Kamanos ir Žuvintas, Čepkeliai ir Viešvilė... Pastarųjų dviejų direkcijos yra labai panašiame lygmenyje, tad iš Kamanų, Žuvinto direkcijų veiklos turėtų ko pasimokyti... Turint tvarkymo planus reikia aiškiai surikiuoti darbus – ką planuojama atlikti savo jėgomis, kam reikės ES lėšų.

Beje, į rezervatus visuomenė nėra itin kviečiama, tačiau švietėjiškos veiklos galimybės čia didelės – teikti informaciją apie išsaugotas vertybes, rūšis, apie gamtos vertybių teikiamą naudą ir t.t. šią informaciją reikia pateikti įvairioms amžiaus grupėms.

 

Neitin „įklimpus“ rezervatuose norėčiau gręžtis Salako link, kur atsiskaitė to regiono, sąlyginai tariant, saugomų teritorijų direkcijos.

 

Gražutės RP naujajame Salako informaciniame centre vykusioje sueigoje labai originaliai, įdomiai ataskaitą pateikė Neries RP direkcija (Audronė Žičkutė). Nors Gražutės RP direkcijos vadovas dar gydosi po rimtos operacijos, tačiau ir šios direkcijos ataskaita buvo gera. Logiška ir gerai sustyguota, beveik be klaidų buvo Asvejos RP direkcijos ataskaita. Labiau išsamesnės ir įdomesnės ataskaitos laukėme iš Sirvėtos, Biržų RP direkcijų. Ypač nustebino biržiečiai, kurie anksčiau lyg ir vietoje nestovėjo, net ir dėl lėšų stokos nedejavo... Kita vertus, visos direkcijos dėl lėšų gali nusiskųsti, tačiau jos „ateina“ ir iniciatyvą rodant, ir įvairių fondų link sukantis... Biržiečiai turi dar daug padirbėti įrengiant takus, poilsiavietes lankytojams. Vien aktyvaus bendradarbiavimo su kaimynais latviais nepakanka.

Noriu pasidžiaugti esama padėtimi Sartų RP direkcijoje, tai siečiau su naujuoju direkcijos vadovu Saulium Mažiuliu. Deja, to negalėčiau pasakyti apie Labanoro RP direkcijos veiklą – atėjo naujas žmogus, tačiau rezultatai kol kas nedžiugina, neliko iniciatyvos... „Užmetami“ net ir pradėti projektai. Tai sakytina ir apie lankytojų centro Januliškyje įrengimą. Tuo jau patys pradėjome domėtis konkrečiau.

 

O koks vaizdas susidarė Rusnės saloje vykusioje saugomų teritorijų direkcijų atstovų sueigoje?

 

Na, kokių itin blogų dalykų ir Rusnės saloje vykusioje sueigoje neišgirdome. Rambyno RP direkcijos iniciatyva, vizijos, darbai yra aiškūs ir pastebimi. Stabiliai dirbama ir Panemunių, Pajūrio regioniniuose parkuose. Geresnį įspūdį sudarė ir šilutės krašte atsiskaitęs Krekenavos RP direkcijos vadovas Algimantas Kavaliauskas, į kurio veiklą buvome suskatę žiūrėti net pro didinamąjį stiklą. Aktyviau stengiasi dirbti Pagramančio RP direkcija.

Negaliu nepaminėti ypač aktyvios Kauno marių RP direkcijos veiklos kontrolės srityje, iniciatyvos kartografuojant Natura 2000 teritorijų buveines. Maloniai nuteikia, kai specialistai nedejuoja, o pozityviai ieško išeities, siūlo problemos sprendimo būdus.

Problemiška, mums visiems rūpima situacija yra Kuršių nerijos NP. Norėtųsi matyti kur kas pozityvesnę šios saugomos teritorijos direkcijos specialistų veiklą. Kova su statybų plėtra nėra ta vienintelė veiklos sritis, dėl kurios įsteigta šios saugomos teritorijos direkcija. Ją steigiant neturėta tikslo dubliuoti kitų institucijų funkcijas. Žinoma blogai, kai kitos institucijos neatlieka savo misijos. Reikia labiau propaguoti Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybes, bent pasimokant iš Dzūkijos NP direkcijos. Reikia organizuoti švietėjiškus renginius, ekskursijas, kitoniškai švęsti įprastas šventes: Naujuosius metus, Rasas ir t.t. Būtina nuolat rūpintis ir poilsio aikštelėmis Kuršių nerijoje, atnaujinti stendus, neužmirštant ir internetinės svetainės atnaujinimo...

Kita vertus, išgarsėti galima ir kitoniškai, tačiau ne tame esmė, svarbu - veikla visuomenei... Direkcija turi imtis kuriamosios funkcijos.

 

Beje, ar su interneto svetainėmis visuomenei jau visos direkcijos prisistato?

 

Didžioji dalis. Kai kur vis dar esama problemų dėl ryšio priemonių. Žinoma, informacija apie visas saugomas teritorijas yra tarnybos tinklapyje. Jos dar padaugės šiais metais.

 

Ar nesama problemų saugomose teritorijose ir vien dėl to, jog kai kurios direkcijos yra, sakyčiau, kiek periferinės, tad ir rimtų specialistų stoka jaučiama?..

 

Tokia problema, žinoma, yra. šią spragą stengiamės užlopyti keliant dirbančiųjų kvalifikaciją. Pernai, įgyvendinant Phare 2003 m. projektą, organizuotuose mokymuose dalyvavo 1300 žmonių, tad kai kurie tobulinosi po kelis kartus. Be abejo, kiekvieno apmokyto specialisto išėjimas sudaro problemą... Esama situacijų, kai specialistai palieka direkciją ir dėl vadovo nemokėjimo dirbti su žmonėmis, nesugebėjimo direkcijos veikloje suvokti visų funkcijų svarbos. Na, ne visos direkcijos, jų vadovai bei specialistai tinkamai suvokia ir Natura 2000 teritorijų svarbą, atitinkamai joms skiria nevienodą dėmesį.

 

Kas numatoma šiais metais – žvelgiant iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos „aukštuminio pastato“?

 

šiais metais dar daugiau dėmesio skirsime planavimui ir planavimo dokumentų sprendimų įgyvendinimui. Tai susieta ir su VSTT, ir su direkcijų veikla. Pradedame dar 9 naujų planų regioniniams parkams rengimą. šie metai yra labai svarbūs ir bendrojo planavimo lygmenyje, t.y. saugomų teritorijų direkcijos turi dalyvauti ir rengiant savivaldybių bendruosius planus (turi būti numatomi saugikliai, tačiau ir perlenktos lazdos neturi šmėkšoti). Nors kai kurios savivaldybės mūsų dėmesio šioje srityje gali ir nepageidauti... Direkcijos turi būti ir mūsų ausys, ir akys, ir smegenys... Daug kam mintis suvelia strateginio poveikio aplinkai vertinimas. Girdi, viską čia padarys VSTT, t.y. – „centras“.

Dabar 11 regioninių parkų tvarkymo planai jau yra patvirtinti, 10-čiai parkų jie baigiami rengti, o liko dar 9 parkai, kuriuose planavimo dokumentų tvarkymo procesas yra prasidėjęs. Manyčiau, jog 2008 metams baigiantis šiuos darbus taipogi baigsime. Tačiau ir dabar juk neretas susivokia, jog statyti fermos prie bažnyčios nereikėtų, tik visa tai, pasirodo, reikia ir dokumentais įrodyti...

 

Na, tada jau reikėtų atsiskaityti ir tokiam ūkininkui, ir, ko gero, saugomos teritorijos direkcijai, ne reikliajai Rūtai Baškytei, o kokiam Perkūnui. Tačiau jis tegu kiek švelniau pagloboja ir Jus, ir gražiai dirbančius žmones šalies grožio, iškilumo, savasties salose – saugomose teritorijose. Juk ryškūs siūlai (5, 10, 15) margam audiny...

Dėkoju už pokalbį.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"