Paieška Įspūdis iš „ES jaunųjų mokslininkų konkurso Nacionalinio etapo“ baigiamosios sueigos

Išbaigtumo beieškant

Įspūdis iš „ES jaunųjų mokslininkų konkurso Nacionalinio etapo“ baigiamosios sueigos

Antanas MATAITIS

 

Kiekvieną pavasarį, grįžtant pirmiesiems paukščiams, tarsi sparnuočiai į Lietuvos jaunųjų gamtininkų centrą suskrenda šalies moksleiviai, jų mokytojai... Suvažiuoja į respublikinį jaunųjų gamtos žinovų konkursą, kuris nūnai keičia savo spalvas ir vadinasi „ES jaunųjų mokslininkų konkurso Nacionaliniu etapu“. Žinia, skambiai viską galima pavadinti, tačiau svarbu ir turėti lėšų tokiam renginiui... Sigutė Verseckienė, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro direktorė, tokių renginių imasi net dar ir nežinodama: gaus tas reikiamas lėšas ar ne. Imasi, daro ir padaro. Žinia, ne vien Sigutė Versockienė, o ir visas kolektyvas. Tūlas galėtų paburnoti: valstybinė įstaiga, ko čia pergyventi dėl tų lėšų, yra švietimo ir mokslo ministerija, kaipo konkurso finansuotoja, tad viskas yra aišku...

Tačiau pinigėlių, žiūrėk, viskam ir nepakanka. Tad ir reikia ieškoti įvairiausiais keliais, keleliais rėmėjų.

O jie šiemet tokie: Aplinkos ministerija, VU Gamtos mokslų fakultetas, VPU Gamtos mokslų fakultetas, Lietuvos nacionalinis muziejus, leidykla „Lututė“, Lietuvos gamtos fondas, Lietuvos vaikų fondas. Savotišku rėmėju tampa ir „Žaliasis pasaulis“, publikuojantis šią kuklią ataskaitą (o kartu – ir protokolą, su daugybe visus dominančių pavardžių) iš minėtojo konkurso.

...Sakoma, jog panašiose varžytuvėse, kaip ir kokioje olimpiadoje, svarbu yra vien dalyvauti. Tačiau teko įsitikinti, jog iš tokių varžytuvių nieko nepešus niekas taipogi grįžti nenori... štai viena pedagogė, konkursui baigiantis, net pabėdojo garsiai: neteisingai viską vertinote, mūsų darbeliai buvo geresni, nei įvertinta... Žinia, bėda ir vertintojams, kai ant svarstyklių papuola lygiavertės idėjos, tyrimai, konstatacijos...

„ES jaunųjų mokslininkų konkurso Nacionalinio etapo“ varžytuves šiemet (kovo 19-20 dienomis) rengė ne vien LJGC, o ir Respublikiniai moksleivių techninės kūrybos rūmai. Juose, kaip jau įprasta, varžėsi tie, kam arčiau širdies technika, o ne gamta. Nors... Tos gamtos juk iš niekur nepaimsi, niekur nepridėsi...

...Gamtininkai, istorinės praeities tyrinėtojai, sveiko gyvenimo būdo puoselėtojai kovo 19-ąją rinkosi į Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro salę, kurioje (prieš paskelbiant žemiau publikuojamą protokolą) bandyta prisistatyti su savičiausiais darbais. Tarsi dar vienas konkursas buvo organizuotas. Jame, žinia, būta daugiau pabendravimo, sąmojo, paakinimų (iš ekspertų pusės).

štai LJGC metodininkas Almantas Kulbis pabėdojo, jog „...kartais taip atsitinka, jog vaikai labai daug žino apie Egipto kultūrą, tačiau apie lietuviškąją – neitin; kai moksleivė pagretino kreives, jos vis buvo Egipto naudai; nežinoma, kas yra Lietuvoje Saulės deivė, tačiau egiptietiškąją puikiai atsimena...“

Prof. Jūratė Marija Balevičienė pasidžiaugė ekologijos sekcijos veikla, patikino, jog gerėja ir metodinės nuostatos, ir žinios - blogai pristatytų pranešimų lyg ir nebuvo.

„...Visada meduje būna ir nemalonių dalykų. Pasigedome: labai kartojasi vienoda tematika, nors ekologija, regis, apima 102 specialybes. Temos, žiūrėk, ir kartojasi: kokio CO2 poveikis, kalbama apie indikatorius kerpes... O kodėl niekas nepasičiumpa fonologijos? Gali būti nepaprastai įdomūs, puikūs darbai. Pasigedau ir gyvosios gamtos stebėjimų, biotopinių tyrimų...“, – pasakojo profesorė, tuoj pridūrusi, jog įsidėmėjo pranešimą apie pieno kokybę.

Karolis Žukas, Varėnos „Ryto“ vidurinės mokyklos dešimtokas, netruko pristatyti savo darbą „Pieno iš įvairių Varėnos rajono vietovių tyrimas imunofermentiniu metodu“.

Karolis sakė, jog teko dirbti veterinarijos laboratorijose, teko patirti tikro mokslininko duoną – tai, esą, taip šaunu...

Profesorė taipogi pasidžiaugė ir kitais varėniškiais – Dovile Keršyte ir Vytautu Pavalkiu (Matuizų vidurinės mokyklos dešimtokai), pateikusiais darbą „Baltulio atodangos geologinis tyrimas“.

Vytautas sakė: „Varėnos rajone yra daugybė saugomų objektų, tačiau dar daugiau yra nesaugomų, t.y. žinomų, tačiau neglobojamų. Vienas tokių – Baltulio atodanga. Ji susidarė prieš 12-13 tūkst. metų. Radome žuvų žvynų, kuriems yra apie 10-11 tūkst. metų. Aptikome panašaus amžiaus ir medieną bei kažkokio gyvūno dantį ar ragą, kuris dabar yra tiriamas.“

Humanitarinių mokslų sekcijos veiklą aptarusi dr. Elvyda Lazauskaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja, pageidavo, jog „...į konkursą grįžtų etnologijos sekcija“.

„Džiugino, kai vaikai greta kaimo visada pamato ir dvarą. Juk kaimas ir dvaras visada buvo greta. Tikiu, jog lietuvio viena iš savybių yra ir meilė savo gimtajam kraštui, tai vietai, kur užaugai, kur gimei. Klausiausi pranešimų, tai pajaučiau. Ir tiesiog atostogų metu iš Lietuvos nė nenorėsiu išvykti, o keliausiu, kad ir į Kelmės kraštą“, - sakė Elvyda Lazauskaitė.

Dr. Alma Ragauskaitė, Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus mokslo darbuotoja, visai rimtai pasidžiaugė, jog „...savitas buvo vieno moksleivio keiksmažodžių tyrimas.“

Rūta Biliūnaitė, Joniškio r. Žagarės gimnazijos dvyliktokė, priminė, jog „...Napoleonas, traukdamasis iš Rusijos, Žagarėje paliko didelį būgną. (...) Liepos 14-ąją labai kviečiu visus į Žagarėje vyksiantį „Vyšnių festivalį“. Tai unikali šventė, nes žagarvyšnės auga nuostabiai tik Žagarėje. Tad Žagarė gali pasigirti žagarvyšnėmis ir žirgais.“

Socialinių mokslų sekcijos pusėn „pažvelgęs“ vedantysis Almantas Kulbis pristatė ekspertę dr. Marijoną Černiauskienę, VPU Sporto ir sveikatos fakulteto docentę.

„Visiems labai patiko vienas šios sekcijos darbas. Tai Giedriaus Juodelio, Anykščių A.Baranausko vidurinės mokyklos vienuoliktoko, pranešimas „Ar esame sveiki ir laimingi?“ O ko pasigedau? Manyčiau, jog pasigesta darbų apie neįgaliuosius mokykloje“, - sakė Marijona Černiauskienė.

„Mokinys  turi pats nuspręsti, kaip jam reikia elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. O kas yra patyčios? Tai yra kiekvieno moksleivio nykumo rodiklis, jei tas moksleivis siekia tyčiotis, ką nors niekinti, smurtauti...“, – kalbėjo Giedrius Juodelis.

Tarsi nujausdama, jog patyčių esama net ir iš TV blyksinčioje reklamoje, Vita Žilytė, Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos vienuoliktokė, pasakojo apie lietuviškąją reklamą, jos poveikį.

Jei tas poveikis būtų koks nesveikas, tektų galop gręžtis sveikatos sekcijos link. Joje ekspertė dr. Aldona Jociutė, Valstybinio aplinkos sveikatos centro Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo koordinavimo biuro vedėja, kalbėjo: „Malonu, jog buvo pasirenkamos tokios temos, kurios iš tikro yra aktualios ir moksleiviui, jo sveikatingumui. Ir čia galėčiau pasakyti, jog mąstydami lokaliai, veikiame globaliai. Džiaugiuosi ir tais mokytojais, kurie grįžta čia, į konkursus, su naujais mokiniais.“ Ekspertė pristatė Moniką Kalesinskaitę ir Vitalijų Pancerovą, Kauno „Santaros“ gimnazijos dešimtokus, bei jų darbą „Patalpų apšvietos ir elektromagnetinės spinduliuotės tyrimas „Santaros“ gimnazijoje“.

...Keblu būtų tokioje glaustoje apžvalgoje pretenduoti į kokį išbaigtumą. Tas žodis čia vartotinas nebent kita prasme: konkurse dalyvavo atstovai ne vien iš sostinės, laikinosios sostinės, uostamiesčio, šiaulių... Gražus išbaigtumas, kai suvažiuoja ir tokių miestelių, kaip Veiviržėnai, švėkšna atstovai, kai pasilabini ir su „žygeiviais“ iš tolimojo Skuodo... Ir įsitikini, jog svarbu yra visiems dalyvauti, svarbu eiti ir surasti išminties grūdą...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"