Paieška Trys Jūrų muziejaus ruoniai iškeliavo į laisvę

Trys Jūrų muziejaus ruoniai iškeliavo į laisvę

Nika PUTEIKIENĖ

Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, tel. 8(46) 490751

 

2007 03 15 į Baltijos jūrą Smiltynėje ties Pietiniu ragu paleisti trys Lietuvos jūrų muziejaus augintiniai – ruoniai Vudė, Ražė ir Birutė. Vudė pernai gimė muziejuje, o Ražė (prieš metus) ir Birutė (prieš dvejus metus) buvo rastos nusilpusios pajūryje ties Palanga. Jos išgyveno tik muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo dėka. Ruoniukės ne tik pasveiko, bet ir grįžo į laisvę.

Nuo 1995 metų, siekiant atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių (Halichoerus grypus macrorhynchus) populiaciją, iš muziejaus išleista jau 15 ruonių. 2002 metais Nidoje išleistiems ruoniams buvo prisegti elektroniniai davikliai, jie parodė, kas gyvūnai patraukė tiesiai į Saremo salą. „šiemet paleistiems ruoniams prisegti tik raudoni plastmasiniai žymekliai, - sakė Arūnas. - Todėl Jūrų muziejus prašo pastebėjus šiuos ruonius susisiekti su muziejumi, mums labai įdomu, kur jie keliaus. Žvejų noriu paprašyti nežudyti, radus į tinklą įsipainiojusi ruonį, o paleisti jį. Laikas mokytis sugyventi su gamta ir suprasti, kad jūros šeimininkas – ne žmogus, o jos gyvūnai.“

Pilkieji ruoniai (dar vadinami ilgasnukiais) Baltijos jūroje atsirado prieš 10000 metų. Dabar tai - nykstanti, reta rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Daugiausiai jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių švedijos krantų . Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Gyvena pakrantės zonoje, ant uolėtų salų krantai. Žiemą ir pavasarį mėgsta įsitaisyti gulyklose ant ledo.

Praeitą šimtmetį Baltijos jūroje pilkųjų ruonių sparčiai mažėjo. Ketvirtą dešimtmetį jų buvo apie 20 tūkstančių, šeštą - 5-10 tūkstančių, aštuntą – tik apie 1,2 tūkstančio. Anksčiau jie nyko dėl beveik nereguliuojamos medžioklės ir specialaus naikinimo, nes manyta, jog jie kenkia žuvininkystei. Vėliau pagrindinė nykimo priežastimi tapo jūros užterštumas chloro organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais, kurie kaupiasi žuvyse. Dėl to iki 80% patelių lieka bergždžios arba gimdo negyvus jauniklius. šiuo metų vandens kokybė yra pagerėjusi, nes DDT, naftos produktų ir kitų teršiančių medžiagų išmetimai yra uždrausti. Nors ruonių sveikata pagerėjo, bet pastaruoju metu dažnai pastebimas ištisų kolonijų užkrėtimas parazitais, kurie pažeidžia gyvūnų inkstus ir tai šiuo metu yra antroji ruonių mirtingumo priežastis. Pirmoji – ruonių žūtis žvejų tinkluose. Balandį - birželį tinkluose dažniausiai žūna  ruonių jaunikliai.

Paskutiniu laiku pastebimos pilkųjų ruonių Baltijos jūroje gausėjimo tendencijos: 1995 metais jų buvo apie 5300, 1999 metais – 7600.

 „Tačiau apie populiacijos augimą kalbėti dar anksti,“ - sako Arūnas Grušas.

...Ruonius paleidžiant į Baltijos jūrą švietė saulė, jūra buvo rami ir metė gintarus. Drąsiausia buvo ruonė Vudė – ji pirmoji nėrė į bangas.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"