Paieška Ar žinai, kad medžiai moka kalbėti?

Ar žinai, kad medžiai moka kalbėti?

Leonas SADAUSKAS

Salako pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui

 

„Taip, jie moka kalbėti. Jie šnekasi tarpusavy ir kalba su tavimi, jei tik gebi klausytis. Bet baltieji žmonės nesiklauso. Jiems niekada neatrodė verta paklausti mūsų, indėnų, bijau, kad jiems nerūpi ir kiti – gamtos – balsai. Aš pats daug esu sužinojęs iš medžių: kartais - apie orą, kartais - apie žvėris, o kartais - apie Didžiąją Dvasią“.

Taip kažkada kalbėjo Kanados Stoumių genties indėnas.

 

Neretas yra buvęs pagautas nuojautos, kad tai, kas vyksta dabar, kažkada jau yra buvę. Dažniausiai nuojauta neapgauna – akivaizdu, kad po žiemos speigų sulaukiame veržlaus pavasario, o sužaliavus ir sužydėjus augmenijai ir nepastebim, kaip greit atėjo ta vasara. Deja, neretai užmaršty lieka tai, apie ką buvo kalbėta, kas labiausiai skaudėjo ir kam skaudėjo.

šįkart kalbėsime apie medžius. Augalai jaučia ir reaguoja į dirgiklius – tai jau niekam nekelia abejonių. Tad kam mes auginame medžius ir kaip su jais elgiamės šiandien?

Toks pasiteiravimas jums, regis, tikrai neatrodo absurdiškas. Juk pusę metų mes džiaugiamės vešlia lapija, sodria žaluma, tačiau pusę metų Lietuvoje mūsų akys regi gyvus priekaištus – tvarkingai šalikelėse išrikiuotus „gyvus stulpus“, kuriuos vargu ar galima pavadinti medžiais. Gal mes norime, kad mūsų liepos būtų panašios į Floridos ar San Francisko palmių alėjas? Teigiama, kad  taip suformuojama gražesnė laja – ar tikrai? Po kelių tokių genėjimų laja taip sutankėja, jog tampa panaši labiau į vielų rezginį. O mokykloje kol kas dar bandome įdiegti: medžio laja yra viena iš jo charakteristikų.

Kiekvienas sodininkas žino: nupjovus ir mažiausią obels šakelę, žaizdą reikia užtepti specialiu tepalu, kad medžiui mažiau skaudėtų, kad greičiau gytų. Ginkdie, nenupjovus per daug. Ar šiandien tai galioja tik vaismedžiams? Įsižiūrėkime – pirmaisiais metais „nugenėtą“ medį sunkiai beatskirsi nuo gelžbetonio stulpo, o vėliau nugenėtasis tampa panašus į vešlų krūmą, pakylėtą į 3 metrų aukštį... Ar tai gražu, estetiška, ar tai atviras pasityčiojimas iš gyvo organizmo? Paliekame spręsti kiekvienam.

Kas gi atsitinka nupjovus medžio kamieną? Pirmiausia, sutrinka vandens ir mineralinių medžiagų apykaita. Sumažėja laja (jei iš viso ji lieka), garavimo plotas – oras sausėja, kyla aplinkos temperatūra, didėja oro užterštumas, triukšmo lygis ir t.t. Genėjimas medžiui (toks, kokį matome šiandien) – ekstremalus šokas, o žaizdos – letalios. Kartu tai - rojus parazitams ir kenkėjams, nes kamienas ima pūti ir iš vidaus. Tad ar verta stebėtis, kad per žiemą tokie medžiai gerokai nukenčia nuo šalčio.

Kokie gi pateisinimai galėtų būti, kai užsimojama „nugenėti“ medį: auga po elektros laidais, per arti namo, kelia pavojų saugiam eismui, užstoja saulės šviesą kambaryje... Rezultatas – užauginom medį, o po to jį pjaunam, nes trukdo mums patiems gyventi.

Yra seni kaip pasaulis patarimai ir netgi direktyviniai nurodymai. Liaudies išmintis sako: septynis kartus atmatuok, vienąkart pjauk – tad galvokime ir sodindami, ir pjaudami.

Kita vertus, ar suvokiame skirtumą tarp genėjimo, retinimo ir medžio nupjovimo? 2002 m. vasario 27 d. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. 78 draudžia tokius genėjimus, „...kai yra nupjaunamos lajos bet kokiame aukštyje, paliekant bešakius kamienus bei taikomas nupjaustymo būdas, kuomet nupjaunamos skeletinės šakos, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius“. O šiandien šaka dažniausiai pjaunama, uždėjus ant jos ranką taip, kad laikytis būtų patogiau. Ar jaučia atsakomybę žmogus su benzopjūklu rankose?

Gamtininkų komentarai vienareikšmiai – toks genėjimas, kokį matome šiandien, yra nusikalstamas. Gal ir ateis toks laikas, kai auginsime medžius plastmasiniais lapais (nes jau atsibodo šluoti nukritusius lapus), o inkilus kelsime į stulpus, nes žodžiai „medis“ ir „stulpas“ taps sinonimais. Sakysite, tai viso labo emocijos. Tebūnie! Tačiau kalbame apie skaudulį, bujojantį ne viename mieste ar miestelyje.

Kas gali išvardyti kitus argumentus, paneigti tai, kas čia buvo išsakyta, pasiūlyti sprendimus, pareikalauti atsakomybės – tą ir padarykime „Žaliajame pasaulyje“.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"