Paieška Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. kovo 26 - balandžio 1 d.

Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. kovo 26 - balandžio 1 d.

 Kovo 26 d. Plungės r. agentūra organizavo pasitarimą su Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais sausos žolės, miškų, durpynų deginimo prevencijos klausimais. Taip pat aptartas pasiruošimas vykdyti monitoringą galimo paukščių gripo atveju (išsamesnė informacija: Irena Latakaitė, tel.: 8~448 52 792).

Kovo 26-28 d. vyko išvažiuojamasis tarptautinis pasitarimas Lietuvos Baltijos jūros krante iškilusioms problemoms ir tolimesniems Lietuvos pajūrio juostos krantotvarkos veiksmams aptarti („PUšYNAS“, Žvejų g. 1, Palanga). Aptarta Baltijos jūros krantų būklė po 2007 m. praūžusių audrų ir įgyvendinamų krantotvarkos priemonių efektyvumas, apsvarstyti hidrotechninių įrenginių taikymo Lietuvos Baltijos jūros krante tikslingumo, kt. klausimai (išsamesnė informacija: Laimutis Budrys, tel. 266 3546).

Kovo 26-29 d. Rygoje vyko Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos zooplanktono ekologijos darbo grupės pasitarimas. Aptarti duomenų valdymo klausimai, rūšių pasiskirstymo dėsningumai bei klimato kaitos įtaka (išsamesnė informacija: Natalja Demereckienė, tel. 8~46 410 459).

Kovo 28 d. Aplinkos ministerijoje (A. Jakšto g. 4, Vilnius) vyko pasitarimas dėl apskričių teritorijų bendrųjų planų rengimo. Jo tikslas - aptarti baigiamų rengti 10 apskričių teritorijų bendrųjų planų derinimo procedūrų juridinius ir kt. aspektus (išsamesnė informacija: Aleksandras Gordevičius, tel. 266 3609).

Kovo 29 d. šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Vidmantas Svečiulis dalyvavo apskrities Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje. Aptarta priešgaisrinė būklė durpynuose, miškuose bei kitose atvirose teritorijose, atsakingų institucijų pasirengimas prevencinių priemonių taikymui sausringuoju metų laikotarpiu (išsamesnė informacija: Vidmantas Svečiulis, 8~41 596 401).

Kovo 30 d. šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (M. K. Čiurlionio g. 3) organizavo pasitarimą su aktyviai dirbančiais neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais. Aptarti gyvosios gamtos apsaugos kontrolės organizavimo klausimai (išsamesnė informacija: Algimantas Lacis, 8~41 596 420).

Balandžio 2-3 d. Helsinkyje vyko Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) darbo grupės pasitarimas. Aptarti Baltijos jūros veiksmų plano parengimo klausimai. Dalyvavo ministerijos Aplinkos kokybės departamento atstovas (išsamesnė informacija: Agnė Kniežaitė, tel. 266 3517).

Balandžio 3 d. 11 val. šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (M. K. Čiurlionio g. 3) organizuojamas pasitarimas su šiaulių apskrities ligoninės vadovais. Bus aptartos medicininių atliekų tvarkymo problemos ir galimybės (išsamesnė informacija: Virgilija Kozakienė, tel. 8~41 525 654).

Balandžio 3-5 d. šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (M. K. Čiurlionio g. 3) - Atvirų durų dienos: susitikimai su nevyriausybinių organizacijų, švietimo įstaigų, žiniasklaidos atstovais. Pristatoma departamento veikla, darbo rezultatai, aptartos aktualios problemos ir jų sprendimų galimybės (informuoja ir registruoja Irina Krankalienė, tel. 8~41 596 406).

Balandžio 4-6 d. Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Ventos regioninio parko direkcija rengia tarptautinį išvažiuojamąjį lauko geologinį seminarą „Ventos slėnio geologinis paveldas“. Bus aptarti pasienio teritorijų bendradarbiavimo geologinių tyrimų srityje, gamtos išsaugojimo, ekologinio turizmo vystymo, visuomenės informavimo ir švietimo klausimai, pristatyti Ventos regioninio parko teritorijoje ir jos apylinkėse esantys geologiniai, geomorfologiniai objektai, jų tyrimų medžiaga bei Latvijoje esantys geologiniai objektai. Dalyvaus mokslininkai iš Lietuvos ir Latvijos geologinių organizacijų (išsamesnė informacija: Jonas Satkūnas, tel. 233 2482).

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3661

 

 Lietuva atsisakė leisti auginti genetiškai modifikuotus rapsus bandymų tikslais

 Balandžio 4 d. Aplinkos ministerija priėmė sprendimą neišduoti leidimo mūsų šalyje auginti genetiškai modifikuotus vasarinius rapsus bandymų tikslais. Taip nuspręsta, pasak Aplinkos ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio, įvertinus tokių bandymų galimo poveikio aplinkai ir žmonių bei gyvūnų sveikatai veiksnius ir atsižvelgus į atitinkamų institucijų bei visuomenės nuomonę.
Paraišką leisti mokslo tikslais auginti genetiškai modifikuotus vasarinius rapsus Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo bandymų laukuose Klaipėdos rajone Vokietijos kompanija „BASF Plant Science GmbH“ pateikė praėjusį spalį. Nagrinėdama šį prašymą, Aplinkos ministerija apvarstė Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo priežiūros komiteto, visuomeniniais pagrindais veikiančios patariamosios institucijos, rekomendaciją išduoti leidimą tokiems bandymams ir atsižvelgė, kaip ir numato Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas, į Sveikatos apsaugos bei Žemės ūkio ministerijų išvadas. Abi šios ministerijos nepritarė, kad būtų išduotas leidimas bandymų laukuose auginti genetiškai modifikuotus rapsus.
Apie kompanijos „BASF Plant Science GmbH“ pateiktą paraišką per žiniasklaidą buvo informuota ir plačioji visuomenė. Kaip parodė Aplinkos ministerijos užsakymu skambučių centro „FONITEL“ atlikta apklausa, daugiau kaip pusė (63 proc.) šalies gyventojų nepritaria, kad mūsų šalyje būtų auginami genetiškai modifikuoti augalai.

Kaip rodo apklausos rezultatai, beveik trys ketvirtadaliai (71 proc.) Lietuvos gyventojų žino, kas yra genetiškai modifikuoti organizmai, arba bent yra ką nors apie juos girdėję. Prieš metus, pernai atliktos apklausos duomenimis, tokių žmonių buvo mažiau – 57 proc. Mažiausiai apie GMO yra girdėję arba apskritai apie šiuos organizmus nieko nežino žemesnio išsilavinimo žmonės.


Atsakant į klausimą, kam reikalingi genetiškai modifikuoti organizmai, nuomonės išsiskiria. Daugiausia (27,4 proc.) respondentų mano, kad GMO padeda pagaminti daugiau maisto ir kovoti su badu. Kiek mažiau apklaustųjų (18,9 proc.) laikosi požiūrio, kad šie organizmai reikalingi mokslo pažangai. Tarp taip manančiųjų vyrauja jaunesnio amžiaus respondentai ir verslininkai. Su pramonės plėtra GMO reikalingumą sieja 10,6 proc. apklaustųjų, su galimybe pagaminti daugiau pašarų – 10,2 proc. Beveik 2 proc. visų atsakiusiųjų mano, kad svarbiausia paskata naudoti GMO – pelno siekis.

Kad GMO gali turėti mažesnių ar didesnių neigiamų padarinių žmonėms, mano daugiau nei pusė (58,9 proc.) Lietuvos gyventojų. Mažiausiai pavojaus įžvelgia jaunesnio amžiaus žmonės. Aštuntadalio (12,3 proc.) respondentų požiūriu, GMO yra nekenksmingi. Tačiau du trečdaliai (69 proc.) apklaustųjų linkę nepirkti maisto produktų, kuriuose yra GMO.

Tad į klausimą, ar pritaria, kad Lietuvoje būtų auginami genetiškai modifikuoti augalai, neigiamai atsakė daugiau kaip pusė (63 proc.) apklaustųjų. Panašus skaičius respondentų (57,8 proc.) mano, kad reikia uždrausti juos auginti. Už tai, kad tikslinga tokius augalus auginti, pasisako beveik šeštadalis (17,2 proc.) gyventojų. Gana daug žmonių – 19,8 proc. – neturi jokios nuomonės šiuo klausimu.

Kaip matyti iš apklausos rezultatų, plačiajai visuomenei dar trūksta informacijos apie GMO. Patikimiausiu šios informacijos šaltiniu du trečdaliai (67,5 proc.) gyventojų laiko mokslininkus. Kitais šaltiniais pasitikima gerokai mažiau. Žiniasklaidos teikiama informacija pasitiki 8,1 proc. respondentų, vartotojų organizacijų – 4,7 proc., ūkininkų organizacijų – 3 proc., maisto gamintojų – 2,2 proc.

 šis prašymas leisti Lietuvoje mokslo tikslais auginti genetiškai modifikuotus augalus nėra pirmasis. Pernai buvo atmestas panašus prašymas Žemdirbystės instituto Vokės filiale auginti genetiškai modifikuotas bulves.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 04 04

 
Ventos slėnyje – lietuvių ir latvių geologijos specialistai


Balandžio 4 d. Ventos regioniniame parke prasidėjo Lietuvos geologijos tarnybos ir šio parko direkcijos rengiamas Ventos slėnio geologiniam paveldui skirtas trijų dienų seminaras. Į jį susirinko ne tik mūsų šalies, bet ir kaimyninės Latvijos specialistai. Vienas svarbiausių seminaro tikslų – identifikuoti vertingiausius pažinti geologinius objektus, kurie yra Ventos slėnyje abipus Lietuvos ir Latvijos sienos, nustatyti jų būklę ir išsiaiškinti galimybes juos tirti. šios slėnio atkarpos ir jos apylinkių atodangose bei karjeruose matyti net šešių geologinių sistemų – devono, karbono, permo, triaso, juros ir kvartero – uolienos. šiuo požiūriu Ventos slėnis yra unikalus visame Baltijos regione.

Balandžio 5 d. seminaro dalyviai vyksta į Latviją, kur taip pat susipažins su išskirtiniais Ventos slėnio geologiniais ir geomorfologiniais objektais. Čia esančių prekvartero sistemų uolienų atodangų tyrimo duomenys gali būti labai svarbūs ir mūsų šaliai. Jie bus panaudoti atliekant geologinį kartografavimą.

Po šio seminaro numatoma parengti bendrą Lietuvos ir Latvijos geologijos specialistų apžvalginį pranešimą apie Ventos slėnio geologines vertybes ir jį pristatyti per Europos geologinio paveldo asociacijos konferenciją, kuri gegužę bus surengta Suomijoje. Tai leis ir tarptautinę bendruomenę plačiau supažindinti su Ventos regioniniame parke esančiais ir pritaikytais lankyti geologiniais objektais.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

 

 Mažiau aplaidumo – mažesnė ir oro tarša

 
Kovo 29 d. Aplinkos ministerijos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, šiaulių ir Panevėžio regionų aplinkos apsaugos departamentai pateikė didžiųjų šalies miestų savivaldybių administracijų direktoriams privalomuosius nurodymus skubiai vykdyti šių savivaldybių tarybų patvirtintuose planuose numatytas priemones oro taršai mažinti. šios priemonės – tai gatvių vakuuminis valymas ir plovimas, susikaupusio purvo išvežimas ir kt. Nevalomos gatvės yra viena iš šiuo metu padidėjusio oro užterštumo mažesnėmis nei 10 mikronų skersmens kietosiomis dalelėmis priežasčių. Nuo nevalytų po žiemos gatvių šiuos teršalus važiuodamos pakelia transporto priemonės.

Aplinkos oro užterštumas smulkiomis kietosiomis dalelėmis didžiuosiuose šalies miestuose pastarąją savaitę, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, viršija nustatytas leidžiamas normas. Praėjusios savaitės pradžioje susidarė nepalankios teršalams išsisklaidyti meteorologinės sąlygos – įsivyravo sausi, nevėjuoti orai. Todėl smulkios kietosios dalelės kaupiasi aplinkos ore ir jų koncentracija didėja. Daugiausia jų į orą patenka su automobilių išmetamosiomis dujomis ir važiuojančių transporto priemonių pakeltos nuo nevalytų gatvių. Todėl regionų aplinkos apsaugos departamentai pareikalavo, kad didžiųjų miestų savivaldybės pateiktų siūlymus, kur reikėtų riboti transporto eismą, jeigu oro užterštumas kietosiomis dalelėmis nesumažės.

Pasak aplinkos ministro Arūno Kundroto, aplinkosaugininkai tikisi, kad didžiųjų miestų savivaldybės gerbia savo bendruomenes ir imsis reikiamų veiksmų oro taršai mažinti. Jeigu savivaldybių administracijų direktoriai nevykdys pateiktų minėtųjų privalomų nurodymų, gali tekti jiems skirti Administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytas nuobaudas.

Todėl Aplinkos ministerija kreipiasi ir į didžiuosiuose šalies miestuose dirbančias statybos organizacijas, kad jos šiuo metu apribotų kasybos, griovimo ir panašius darbus, kurių metu oras teršiamas kietosiomis dalelėmis, ir laistytų statybų aikštelių teritorijas.

Mažinti oro taršą kviečiami ir visi didžiųjų miestų gyventojai. Jie prie bendro reikalo prisidėtų šiomis dienomis mažiau važinėdami savo automobiliais, o daugiau naudodamiesi viešuoju transportu. Taip pasirūpintų ne tik kitų žmonių, bet ir savo sveikata. Tai derėtų prisiminti ir susiruošus savaitgalį neleistinai deginti buitines atliekas. Su laužo dūmais į orą pakyla ir kietosios dalelės.


Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 03 29

 

 Palangoje – tarptautinis pasitarimas pajūrio krantų problemoms spręsti

 Kovo 27 d. Palangoje susirinkę krantotvarkos specialistai ir ekspertai aptarė Lietuvos pajūrio juostos krantų problemas bei veiksmus joms spręsti. Aplinkos ministerijos sukviesto tarptautinio pasitarimo dalyviai įvertino mūsų šalies pajūrio krantų būklę po šiemet praūžusių audrų ir įgyvendinamų krantotvarkos priemonių efektyvumą, diskutavo, ar tikslinga čia statyti hidrotechninius įrenginius, susipažino su kitų valstybių prioritetais, parenkant ir taikant būdus krantams išsaugoti.

Be Lietuvos mokslininkų, į Palangą atvyko ir užsienio ekspertai. Tai Danijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos – šalių, susiduriančių su panašiomis pajūrio krantų ardos problemomis ir turinčių nemažą patirtį jas sprendžiant, – specialistai. šiame dviejų dienų pasitarime taip pat dalyvavo Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Palangos miesto savivaldybės atstovai.

Po šių institucijų atstovų, Krantotyros komisijos prie Lietuvos mokslų akademijos narių pranešimų, studijos apie smėlio panaudojimo galimybes ir hidrotechninių įrenginių taikymo tikslingumą krantotvarkoje pristatymo ir diskusijų pasitarimo dalyviai pajūryje susipažino su dabartine krantų būkle.

O kovo 28 d. - užsienio ekspertų pranešimai ir diskusijos apie būdus mūsų šalies pajūrio juostos krantų tvarkymo problemoms spręsti. Pasitarimo rezultatams aptarti „Pušyno“ konferencijų salėje buvo surengta spaudos konferencija. Joje dalyvavo Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys, užsienio šalių ekspertai.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 03 27

 

Užsienio ekspertai pritaria Lietuvos pasirinktoms krantotvarkos priemonėms


Kovo 28 d. Palangoje šalies ir užsienio krantotvarkos specialistai bei ekspertai apibendrino dvi dienas čia vykusio tarptautinio pasitarimo, skirto Lietuvos pajūrio juostos krantų problemoms, rezultatus. Danijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos – šalių, susiduriančių su panašiomis krantų ardos problemomis ir turinčių nemažą patirtį jas sprendžiant, – specialistai, vietoje susipažinę su dabartine mūsų pajūrio priekrantės būkle ir taikomais krantotvarkos būdais, pažymėjo, kad Lietuva yra pasirinkusi tinkamas priemones savo pajūrio krantams apsaugoti ir tvarkyti.
Vienas žymiausių Rusijos krantotvarkos mokslo atstovų prof. Vadim Boldyrev, tarptautinį pripažinimą pelnęs Lenkijos jūrinių reikalų tarnybos ekspertas Andrzej Cieslak, didelę patirtį sukaupęs olandų krantotvarkininkas Martin Groenewoud ir kiti pasitarime dalyvavę užsienio specialistai pirmenybę teikia vadinamosioms „minkštoms“, panašioms į natūralias, gamtines, krantotvarkos priemonėms. Tai pajūrio pakrantės papildymas smėliu, apsauginio kopagūbrio tvirtinimas žabtvorėmis ir klojiniais, kopų apželdinimas ir pan. šis metodas taikomas ir Lietuvoje. „Kietosios“ priemonės – bunos, bangolaužiai ir kiti hidrotechniniai įrenginiai, užsienio ekspertų požiūriu, tikslingi tik kraštutiniais atvejais, kai kyla grėsmė žmonėms ar saugomoms gamtinėms teritorijoms. Jų nuomone, dabar Lietuvoje nėra būtinybės statyti tokius įrenginius, o ateityje apie tai reikėtų spręsti tik įvertinus visus galimo poveikio aplinkai veiksnius.

Vienas svarbiausių būdų dabartinei mūsų pajūrio kranto linijai išsaugoti, pasak užsienio specialistų, – maitinti pakrantę smėliu. Jie paneigė nuogąstavimus, kad priekrantėje išpiltas smėlis audrų metų nuplaunamas ir vėjais paleidžiamos didžiulės lėšos. Kaip sakė prof. V. Boldyrev, tas nuplautas smėlis niekur nedingsta ir po kelių audrų vis tiek grįžta į krantą. Tai jau patvirtina ir pirmoji Lietuvos patirtis. Praėjusį pavasarį jautriausiame ir labiausiai nuo audrų nukentėjusiame žemyninio kranto ruože – Palangos paplūdimyje – buvo išpilta 40 tūkst. kubinių metrų smėlio. Tai leido apsaugoti šį paplūdimį per šių metų pradžioje šėlusias audras. Nors priekrantę maitinti smėliu ir nepigiai kainuoja, šį krantotvarkos būdą taiko daugelis valstybių. Pavyzdžiui, Olandija turi du šimtus kilometrų smėlėtų pajūrio krantų. Jiems tvarkyti kasmet skiriama 43 mln. eurų. Didžioji šios sumos dalis – apie 75 proc. – skiriama priekrantei papildyti smėliu. Kaimyninė Lenkija jautriausiam savo pajūrio ruožui, kuris sudaro apie 100 kilometrų, kasmet skiria apie 27 mln. litų.

Lietuvos pajūrio juostos krantotvarkos programos, kurią įgyvendina Klaipėdos apskrities viršininko administracija, priemonėms šiemet skirta apie 5 mln. litų – 500 tūkst. Lt valstybės biudžeto ir 4,5 mln. Lt ES paramos lėšų. Į Palangą, kur pakrantė labiausiai nukentėjusi, planuojama atgabenti triskart daugiau smėlio nei pernai. šio kurorto paplūdimiuose, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, iki vasaros sezono pradžios numatoma išpilti 120 tūkst. kubinių metrų smėlio. Toks jo kiekis susikaupė gilinant Klaipėdos uosto įplaukos kanalą, iš kur ir turėtų būti gabenamas.

Priekrantei pamaitinti ateityje smėlis bus imamas iš Baltijos dugno. Užsienio ekspertai, kaip sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, pritarė Lietuvos mokslininkų siūlymui smėlį imti jūroje iš daugiau kaip 20 metrų gylio, kadangi toks būdas neturi įtakos krantų erozijai. Kasti smėlį sausumoje kainuotų apie 40 proc. brangiau. Kita vertus, pagal savo sandarą jūros dugno smėlis yra tinkamesnis nei sausumos karjerų smėlis. Galutinę išvadą, ar priekrantei maitinti smėlis bus imamas iš jūros dugno pasiūlytame Juodkrantės-Pervalkos ruože, iki gegužės 31 d. pateiks Ministro Pirmininko pavedimu sudaryta speciali darbo grupė. Jai bus perduoti ir užsienio ekspertų vertinimai.

Į pasitarimo Palangoje metu išsakytas pastabas bei pasiūlymus bus atsižvelgta, pasak Aleksandro Spruogio, ir tobulinant Pajūrio juostos krantotvarkos programą.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 03 29

 

Pasikeitė vynuoginių sraigių išteklių naudojimo tvarka

 
Aplinkos ministro patvirtintos naujosios Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklės pakeitė ligi šiol galiojusią tvarką. Įmonėms nebereikės leidimų šiems ištekliams naudoti, taip pat atsisakyta ir naudojimo limitų. šiuos limitus kasmet nustatydavo Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į mokslininkų rekomendacijas ir praėjusiais metais surinktų sraigių kiekį.

Nuo šiol sraigių išteklių naudojimas, pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, bus limituojamas jų surinkimo terminais ir superkamų sraigių dydžiu. Kaip ir ligi šiol, bus leidžiama rinkti bei supirkti sraiges, kurių kiauto skersmuo ne mažesnis kaip 28 milimetrų.  Sraiges rinkti ir supirkti galima nuo gegužės 1 d. iki liepos 1-osios. Jos gali būti renkamos valstybinėse bei privačiose žemėse, o valstybės saugomose teritorijose – tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja tų teritorijų apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams. Tačiau rezervatuose ir zoologiniuose draustiniuose jas rinkti draudžiama. Kaip laikomasi sraigių išteklių naudojimo reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 03 23

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"