Paieška “Protinga” skruzdėlyno sandara

“Protinga” skruzdėlyno sandara

 

Skruzdėlynas – tai pirmiausia namas. O name turi būti sausa, šilta ir būtinai jauku (netgi skruzdėlių požiūriu). šių vabzdžių namai – kupolai kur kas geresni, negu plokščias žemės paviršius: mat jie gaudo saulės spindulius, kaupdami reikiamą šilumos kiekį. Todėl kuo tamsiau miške, tuo aukštesnis skruzdėlynas.

Visi pažeidimai, atsirandantys skruzdėlių namuose, yra jo gyventojų stebėtinai greit užtaisomi. Bet netgi tada, kai atrodytų visa “buitis” deramai sutvarkyta, skruzdėlyno viduje pastoviai vyksta pertvarkymo, tobulinimo procesas. šį faktą užfiksavo mokslininkai po gausybės bandymų, kurių metu skruzdėlyno kupolo paviršius buvo periodiškai nupurškiamas spalvotu laku. Po 4 dienų nudažytas sluoksnis dingdavo, ir kupolas įgaudavo įprastinę spalvą.

Po pirmo skruzdėlyno išardymo paaiškėjo, jog nudažytoji dalis yra atsidūrusi 10 centimetrų gylyje nuo kupolo paviršiaus, o vėlesni tyrinėjimai rodė, jog ji leidžiasi vis gilyn ir gilyn. Po to dar kelis kartus laku apipurkštas kupolo viršus taip pat leidosi į skruzdėlyno gylį. Tačiau lygiai po mėnesio visi šie sluoksniai, vienas po kito, vėl ėmė rodytis ant kupolo paviršiaus – beje, būtent tokia eilės tvarka, kokia buvo nudažyti.

šis keistas reiškinys paaiškinamas tuo, jog skruzdės – darbininkės pastoviai išneša statybinę medžiagą į viršų, taigi viršuje esantis sluoksnis leidžiasi vis žemyn ir žemyn, lygiai iki to laiko, kol neateina jo eilė vėl išvysti dienos šviesą. Būtent tokiu būdu skruzdėlės palaiko savo namuose reikalingą balansą: sudrėkusią medžiagą pastoviai išneša į paviršių išdžiūti, taigi išvengiama tiek pelėsių, tiek puvinių susidarymo

 

Parengė Ramunė TOLVAIšYTĖ

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"