Paieška Nuotekų valyklų dumblas – ir antrinė žaliava

Atliekos ir gyvenimas

Uždarojo ciklo link...

Nuotekų valyklų dumblas – ir antrinė žaliava

Vytautas LEšČINSKAS

 

Į uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ Vilniaus miesto nuotekų valyklą  nutekamasis vanduo surenkamas iš viso sostinės nuotekų tinklo naudojant 39 įvairaus pajėgumo siurblines.

ši valykla buvo pradėta projektuoti 1965 m. liepos 1 d., o statybos darbai pradėti 1975 m. Mechaninio valymo įrenginiai paleisti 1986 m. liepos 1 d., o biologinio valymo įrenginiai – 1996 m. balandžio 4 d. 1996–2002 m. šie įrenginiai modernizuoti. Juose įdiegta azoto ir fosforo junginių šalinimo technologija. ši technologija užtikrina aplinkosaugos reikalavimų nuotekoms tvarkyti vykdymą.

2003 m. Vilniaus nuotekų valyklai suteiktas „Metų gaminio“ medalis. 2005 m. birželio 15 d. Baltijos jūros aplinkosaugos komisija išbraukė Vilniaus miestą iš Baltijos jūros teršėjų sąrašo.

 

Iš dumblo – kompostas

 

Nutekamasis vanduo pirmiausia prateka pro grotas, kuriose sulaikomi stambiausi nešmenys; pasitaiko ir, sakysim, sugedusių vaisių, kitų didesnių matmenų atliekų. Po to, nutekamasis vanduo pasiekia smėliagaudę, kurioje sulaikomas smėlis. Tada nuotekos atsiduria dideliuose rezervuaruose pirminiuose nusodintuvuose; juose nusodinamas vadinamasis pirminis dumblas. Iš pirminių nusodintuvų nuotekos  leidžiamos į aerotankus, į kuriuos papildomai tiekiamas oras, kad greičiau daugintųsi bakterijos, perdirbančios teršalus, esančius nuotekose. Iš aerotankų vanduo suteka į antrinį  nusodintuvą. Juose nusodintas aktyvus dumblas paduodamas į dumblo apdorojimo barą sausinimui, o dalis gražinama į aerotanką vėl valyti nuotekas. Tada pakankamai išvalytas vanduo išleidžiamas į Neries upę. Per minutę išteka apie 130 kubinių metrų vandens.

Per metus iš nuotekų susidaro maždaug 90 tūkstančių tonų dumblo. Praėjusiais metais 20 tūkstančių tonų šio dumblo buvo perdirbta kompostuojant. šiais metais planuojama sukompostuoti apie 30 tūkstančių tonų dumblo.

Dumblo kompostavimui 2005 metais buvo paskelbtas konkursas, kurį trejų metų laikotarpui – iki 2008-ųjų – laimėjo uždaroji akcinė bendrovė „Biastra plius“, dabar atliekanti UAB „Vilniaus vandenys“ operatoriaus funkcijas iš biodegraduojančių atliekų gaminant kompostą. Įmonė „Biastra plius“ buvo įkurta 2005 metų lapkričio mėnesį kaip tik tvarkyti dumblui. Joje iš viso yra 7 darbuotojai. Įrengus naują kompostavimo aikštelę, planuojama priimti dar bent tris ar keturis darbuotojus.

Pasak UAB „Biastra plius“ direktoriaus Stanislavo Tracevičiaus, svarbu ir tai, kad dumblo perdirbimo į kompostą technologija leidžia panaudoti taip pat kitas, atrodytų, niekam nereikalingas organines atliekas: medžių lapus, šakas, bet kokias gamybai netinkamas medienos atliekas, žolę ir pan. Tad iš Vilniaus miesto įvairių teritorijų atgabenami surinkti medžių lapai, šakos, nupjauta žolė bei medinė pakuotė susmulkinama specialiais įrenginiais, suverčiama į krūvas, kuriose apie 70 laipsnių temperatūroje vyksta oksidacijos procesas; suskaidomi baltymai, sunaikinamos kenksmingosios bakterijos (ligų sukėlėjai ir kt.). Kartu taip pat išnyksta puvenoms būdingas kvapas. Vykstant šiam procesui, per du mėnesius susidaro į juodžemį panašus mišinys – kompostas, tinkamas naudoti kaip trąša, atliekant įvairius apželdinimo, rekultivavimo darbus. Labai tinka jis auginant energetinį mišką, įvairias technines kultūras. Tiesa, šis kompostas kol kas nėra tinkamas daržininkystei, užtat galima tręšti rapsus, kitas grūdines kultūras, nes jame esančių sunkiųjų metalų kiekis leistinų normų neviršija.

UAB „Vilniaus vandenys“ stengiasi dar labiau sumažinti komposte liekančių sunkiųjų metalų kiekį ir pasiekti, kad ši trąša būtų tinkama naudoti ir daržininkystėje.

Dumblo bei jau minėtų augalinių atliekų perdirbimas yra ne tik ilgai trunkantis, bet ir brangiai kainuojantis procesas.

Vilniaus miesto nuotekų valykloje planuojama pradėti naudoti technologiją biodujoms iš dumblo išgauti, kad dumblas liktų be kvapo, be kenksmingų bakterijų, o biodujas būtų galima panaudoti energetikoje.

 

Apkrova didėja

 

„Vilniaus nuotekų valykloje valomos viso Vilniaus miesto ir kai kurių aplinkinių rajonų (buvusių ne Vilniaus ribose – Grigiškių, Daniliškių, Baltosios Vokės) gyvenviečių nuotekos, - pasakojo Vilniaus miesto nuotekų valyklos viršininkas Vidmantas Puodžiūnas. – Per parą valoma apie 111 tūkstančių kubinių metrų nuotekų ir susidaro apie 250 tonų dumblo. Dumblo sutvarkymas yra labai didelė, sudėtinga ir labai svarbi problema, kurios sprendimas taip pat labai nelengvas. Dalis dumblo laidojama Vilniaus miesto Kariotiškių sąvartyne, dalis dumblo naudojama tręšimui, o dalis – kompostuojama. Kompostuojama apie 20-25 procentus; iš likusio kiekio praėjusiais metais pusė buvo vežama į Kariotiškių sąvartyną, o kita pusė – laukams tręšti. Kol kas negalima sakyti, kad daugėja nutekamojo vandens, bet jo užterštumas šiek tiek didėja. Taigi nuotekų valyklos apkrova taip pat didėja. Esame beveik pasiekę projektinius parametrus, ir tai, kas buvo 1996 metais skaičiuota, kas buvo pertvarkyta, modernizuota, jau šiuo metu, galima sakyti, yra beveik visiškai išnaudota. Dar metai, kiti, ir turėsime galvoti apie kitų grandžių modernizavimą, kad galėtume nuotekas vėl valyti pagal nustatytus reikalavimus“.

Vidmantas Puodžiūnas vadovauja Vilniaus miesto nuotekų valyklos kolektyvui nuo 1984 metų; pradėjo dirbti šioje įmonėje dveji metai prieš paleidžiant nuotekų valyklos pirmą eilę – mechaninį valymą. Buvo tada, 1986 metais, joje apie 220 darbuotojų, o dabar likę tik 84. Nepaisant to, kad nuotekų valyklos funkcijos plėtėsi, buvo paleistas antras – biologinio valymo – baras, bet nuo 1996 metų pradėjus įmonę modernizuoti, imta keisti rusišką įrangą tobulesne, tokia, kokia naudojama Vakarų pasaulyje; daug buvo sumontuota automatikos elementų. Todėl sumažėjo darbo rankų poreikis, nes kai kurie įrenginiai veikia automatiškai, be to, yra patikimi, tad juos tenka mažiau prižiūrėti.

Kaip sakė Vidmantas Puodžiūnas, neapsirikta maždaug prieš dvejus metus pradėjus kompostuoti dumblą. Tai, be abejonės, yra perspektyvi veiklos naujovė, tos didelės dumblo tvarkymo problemos racionalus sprendimo būdas. Tikimasi, jog ateityje bus gauta Europos Sąjungos fondų lėšų dumblo apdorojimui toliau plėtoti. Turi būti naudojama speciali technologija, įrengti pūdytuvai. Galimas dalykas, jog bus taikoma ir dumblo džiovinimo, tuo būdu išgaunant šilumos energiją elektros energijai gaminti bei tiekti šilumą vartotojams. Bet ir toliau kaip lygiagreti technologija tikriausiai turėtų likti dumblo kompostavimas.

 

Reikia savivaldybės pagalbos

 

Kadangi dumblo panaudojimas yra rimta problema, tad ją turėtų padėti spręsti Vilniaus miesto savivaldybė. Juk 250 tonų, taigi apie 60 įprastinio dydžio savivarčių sunkvežimių kasdien turi išvažiuoti pro nuotekų valyklos vartus ir tą dumblą išvežti. Tai iš tiesų didelis kiekis, be to, tenka dirbti nepaisant jokių išeiginių dienų ir švenčių. šios problemos sprendimas yra iš dalies pavėluotas, nes kai kuriuos su tuo susijusius darbus reikėjo atlikti jau anksčiau. O atlikti konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, projektams kurti konkursus – dar tik numatoma skelbti.

Nuo 1996 metų, kai prasidėjo biologinis valymas, jau tada aplinkosaugininkai labai aštriai kalbėjo apie tai, jog reikia spręsti dumblo problemą. Buvo jau vienai aikštelei skirta ir lėšų; ji pradėta formuoti, bet paskui viskas užgeso, aikštelė buvo užkonservuota, nes pasikeitė politikai, keitėsi nuostatos. Taigi dabar turi būti maksimaliai naudojamos operatyvios priemonės; miesto savivaldybė (o ir naujieji Tarybos nariai) turėtų padėti kuo greičiau šią problemą išspręsti. Reikia taip pat labiau propaguoti dumblo tinkamumą laukams ir ypač pakelių dekoratyvinei augalijai, gėlynams tręšti. Tas dumblas gali būti labai tinkamas kelių šlaitams tvarkyti.

Iš esmės kalbant, vienas iš kompostavimo racionalių panaudojimo galimybių yra Vilniaus apskrityje, kurioje esama nederlingos žemės. Reikėtų skirti plotus, kuriuose galima būtų kompostą naudoti auginant energetinį mišką. Įmanoma ir visą ciklą užbaigti gamtiškai: tą biomasę naudoti vėl kaip struktūrinę medžiagą kompostuojant dumblą arba ja kūrenti katilines. Tai būtų labai pažangus, perspektyvus problemos sprendimo būdas. Tiesa, kyla žemės plotų problema... Tačiau Vilniaus apskrityje tai nėra neišsprendžiama. Nereikia, kad ta žemė būtų Vilniaus miesto teritorijoje, ji gali plytėti ir už keliasdešimt kilometrų nuo miesto. Pavyzdžiui, energetiniam miškui auginti labai tinkami yra išnaudoti karjerai. Be to, iš dumblo gaunamas kompostas atstos vis labiau brangstantį natūralų juodžemį.

Stanislavo Tracevičiaus nuomone, apskritai kiekvienai nuotekų valyklai reikia skirti žemės, į kurią būtų gabenamas iš dumblo pagamintas kompostas ir kurioje būtų auginamos įvairios techninės kultūros. Dabar atėjo metas į tai atkreipti ypatingą dėmesį: energetikos resursai brangsta, ieškome alternatyvaus kuro. O juk galima sutaupyti didžiules lėšas iš nuotekų gaminant trąšas. Mat komposte, pagamintame naudojant dumblą, yra labai daug azoto, fosforo, o kol kas šių medžiagų turinčias trąšas tenka pirkti, paklojant nemažus banknotų pluoštus... Tad racionaliau daryti taip: iš dumblo gautą kompostą gabenti į laukus, auginti energetinį mišką ar kitas technines kultūras, kurias galima panaudoti elektros energijai gauti ar gaminti kurą dyzeliniams varikliams. Taigi sukurtume tam tikrą uždarą energetinį ciklą, kas būtų labai naudinga.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"