Paieška Žolės deginimui - STOP!

Žolės deginimui - STOP!

Kreipimasis į Lietuvos gyventojus

 

Lietuvos kraštovaizdis kasmet vis gražėja. Tačiau atsiranda gamtos niokotojų, kurie niekais paverčia gerus ir prasmingus Lietuvos kraštovaizdžio puoselėjimo darbus.

Kiekvieną pavasarį ir rudenį deginant laukuose pernykštę žolę gaisrų pašvaistės pasirodo visos Lietuvos padangėje. Kodėl kyla gaisrai? Todėl, kad gamtos niokotojai nejaučia atsakomybės už savo poelgius gamtoje, numeta nuorūkas, degtukus arba tyčia padeginėja žolę.

Sezonų audros padarė daug žalos miškams, parkams, skverams ir kitoms teritorijoms. Daug išversta ir išlaužyta medžių, užgriozdinta miško kelių, pažintinių takų ir aikštelių. Norint likviduoti gamtos stichijos padarytus nuostolius, reikės daug dirbti urėdijų ir privačių miškų savininkams.

Pernykštės žolės deginimu užsiimantys gamtos priešai – jos niokotojai – lieka nenubausti. Dėl žolės deginimo dirvožemyje žūva daugybė naudingų mikroorganizmų, vabzdžių ir paukščių buveinių.

Nuo padegtos žolės 2006 metais Lietuvoje sudegė 112 pastatų. Žuvo 12 žmonių, 9 sužeisti. Išdegęs plotas atvirose teritorijose - 36.500 ha - yra 8 kartus didesnis negu 2005 metais.

Vilniaus apskrityje 2006 metais įvyko 2386 gaisrai. Išdegęs plotas – 11 tūkst. ha. Sudegė 43 statiniai, sužeisti 2 žmonės. Daugiausia išdegusių plotų yra širvintų ir Ukmergės rajonuose.

2006 m. gegužės 4 d. gaisras, sunaikinęs 236 ha Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų – baisiausias barbarizmo pavyzdys Lietuvos istorijoje.

Minėjome Pasaulinę Žemės dieną, o ar tikrai daug dėmesio skiriame Motinai Žemei?.. Padėkime prikelti gamtą naujam gyvenimui, ją apginkime ir saugokime, sutvarkykime aplinką šalyje, sumažinkime taršą.

Kreipiamės į šalies gyventojus, žiniasklaidą, savivaldybes, apskričių viršininkus, visų ministerijų vadovus, mokslo ir švietimo įstaigas, kaimo bendruomenes, visuomenines organizacijas, miškų urėdijas prašydami panaudoti visas visuomenės švietimo ir prevencijos priemones pernykštės žolės deginimui sustabdyti. Tikimės, kad visi Lietuvos piliečiai nebus abejingi ir pritars šiai kilniai akcijai, kurią galime pavadinti „Mažuoju referendumu“ gamtos vertybių priežiūrai ir apsaugai gerinti.

Kraštovaizdžio, piliakalnių, gamtos ir kultūros paveldo puoselėjimu, sodybų bei gyvenviečių aplinkos tvarkymu rūpinkimės visi.

Kviečiame visus Lietuvos gyventojus, ypač jaunimą ir moksleiviją, į taikią kovą gražiai Lietuvos gamtai išsaugoti.

 

Lietuvai pagražinti draugija

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"