Paieška Prie smėlį valgančios Baltijos (1)

Prie smėlį valgančios Baltijos (1)

Kovo 27-28 dienomis Palangoje tarėsi mūsų šalies bei užsienio specialistai: kaip išsaugoti gražiuosius smėlėtuosius paplūdimius?

Augustas UKTVERIS

 

Ko gero, natūraliausių diskusijų būta tiesiogiai dairantis į įvairias pajūrio vietas – ties Melnrage, Giruliais, Palanga. Tai kiek vėliau ir pasiūlė renginio organizatoriai iš Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento.

Tačiau pradžioje reikėjo visiems kiek „pasikaustyti“. šiame numeryje suteiksime erdvę mūsų šalies atstovų pastaboms.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vyriausioji specialistė Dalia Gudaitienė, glaustai apžvelgusi visą pajūrio krantų tvarkymo raidą Lietuvoje, paakino, jog 2007 m. pradžios audros paskatino aptarti priemones paplūdimiams, Baltijos krantui išsaugoti. Svarstytas ir hidrotechninių statinių pajūryje tikslingumas, kartu aptariant tas priemones, kurios buvo vykdomos kitose šalyse.

„Lietuva turi tik 90,6 km kranto linijos – tiesioginis pajūrio krantas ir Kuršių nerijos krantas. Smėlio išteklių Baltijoje mažėjimas, pasaulinio vandenyno lygio kilimas, klimato kaitos sukeltosios audros, neigiami antropogeniniai faktoriai skatina dar labiau rūpintis Baltijos krantu“, - sakė Dalia Gudaitienė.  

1999 metais praūžęs uraganas „Anatolijus“ padarė Lietuvai didelę žalą. Dėl to kai ką reikėjo keisti ir teisinėje sistemoje, reikėjo ir krantotvarkos strateginių nuostatų. Tarpusavyje kompleksiškai reikia derinti krantosaugą ir krantonaudą. Priemonės, naudojamos viename kranto ruože, turi būti derinamos su priemonėmis kitame ruože. Priešingu atveju, sulauksime tik žalos.

2002 metais, kai jau buvo patvirtintos krantotvarkos strateginės nuostatos, buvo priimtas Pajūrio juostos įstatymas.

„Pajūrio juosta yra ne siauresnė, kaip 100 metrų sausumos dalis, kuri apima kopagūbrį, prieškopę, paplūdimį ir jūros akvatorijos dalį (iki 10 metrų gylį ženklinančios izobatos). Priemonės pajūrio juostai išsaugoti yra numatytos Pajūrio juostos tvarkymo programoje, kurią sudaro Klaipėdos apskrities viršininko administracija, o tvirtina aplinkos ministras. 2003 metais tokia programa buvo patvirtinta (tiek žemyniniam, tiek Kuršių nerijos krantams) aplinkos ministro įsakymu, kartu numatant ir atitinkamas investicijas. Buvo sudaryta 12 specialistų grupė šios programos įgyvendinimui ir priežiūrai.

2002 metais buvo pradėtas projektas „Lietuvos Baltijos pajūrio juostos atkūrimas ir išsaugojimas“ (projektą vykdė Klaipėdos apskrities viršininko administracija bei Aplinkos ministerija). Būta ir studijos „Smėlio panaudojimo galimybių ir hidrotechninių įrenginių taikymo tikslingumo krantotvarkoje įvertinimas, parengimas“. 2007 metais pradėtas naujas projektas, kurį taip pat vykdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Aplinkos ministerija.

2006 metais buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis Klaipėdos valstybinį jūrų uostą gilinant, valant ir platinant farvaterį iškastą švarų smėlį panaudoti Melnragės-Girulių priekrantės maitinimui, taip pat labiausiai pažeisto apsauginio kopagūbrio vietoms sustiprinti.

Vyriausybės strateginio planavimo komitete buvo svarstomos kryptys, susietos su Baltijos krantų apsauga Lietuvoje. Pritarta nuostatoms, jog ir ateityje reikia naudotis gamtinių analogų priemonėmis krantams tvarkyti: maitinimas smėliu, apsauginio kopagūbrio sutvirtinimas žabtvorėmis, šakomis“, - kalbėjo Dalia Gudaitienė.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Aplinkos, kultūros vertybių apsaugos ir paminklosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Butkutė informavo, jog 2006 metais apskrities administracija parengė projektą, skirtą pajūrio krantams tvarkyti. Projekto vertė – 4,5 mln. Lt. šis projektas bus įgyvendintas iki 2008 metų rugpjūčio 1 d. Beje, planuojama apželdinti iš viso ir apie 10 ha kopų.  

Pasidžiaugė apskrities atstovė ir 2005 metų spalio mėnesį baigta statyti ties Palangos tiltu buna.

„Tas įrenginys komisijos buvo įvertintas teigiamai. Vienas iš svarbiausių darbų yra tai, jog atvežta iš karjero apie 40 tūkst. kub. metrų smėlio Palangos paplūdimiui pamaitinti. Be to, buvo parengta ir galimybių studija bei poveikio aplinkai vertinimas“, - kalbėjo Giedrė Butkutė.

Dr. Saulius Gulbinskas (Klaipėdos universitetas) pristatė studiją „Dėl smėlio panaudojimo galimybių ir hidrotechninių įrenginių taikymo tikslingumo krantotvarkoje įvertinimas“:

Žinia, smėlio išteklių mažėjimas susiejamas su Sambijos pusiasaliu. Kita priežastis – ir avarijų pasekmės.

„Dar 1981-82 metais po tanklaivio „Globe Asimi“ avarijos iš pakrantės zonos nukasta daugiau nei 200 tūkst. kub. m smėlio. Po tokios invazijos krantai pilnai ir neatsistatė, - teigė Saulius Gulbinskas. - Dar viena priežastis – Klaipėdos uostas, padalijantis Lietuvos Baltijos kranto zoną į dvi dalis. (Gilinimo darbai uosto įplaukos kanale tai padaro faktiškai.) Specifinė problema Palangos ruožui: statant naują tiltą į jūrą buvo padaryta klaidų, dėl ko šioje zonoje padidėjo litodinaminis aktyvumas.

Lietuvos kranto ruože šiuo metu reikia 1-1,5 mln. kub. m smėlio. Labiausiai probleminis ruožas – Palangos, kur trūksta apie 0,5 mln. kub. m smėlio. Kitas ruožas, kuriam daro didžiausią įtaką Klaipėdos uostas, - Melnragės-Girulių ruožas, kur trūksta apie 400 tūkst. kub. m smėlio.

Paplūdimių papildymui turi būti naudojamas ne smulkesnis kaip vidutinio grūdėtumo smėlis. Priekrantės papildymui tinka kiek ir blogesnis smėlis. Smėlio užterštumei reikia vadovautis LAND-462002, kuris nusako smėlio kokybę, kuris naudotinas paplūdimiams.“

Paplūdimių papildymui buvo naudotas sausumos telkinių smėlis. Išžvalgytų smėlio telkinių kiekis yra apie 20 mln. kub. m. Tačiau smėlio transportavimas iš sausumos yra brangus, sukelia daug problemų. Tad reikia naudoti smėlį iš jūros.

„Atlikus tyrimus, smėlio aptikta 4 vietose, tačiau po poveikio aplinkai vertinimo liko dvi galimos vietos. (Yra daug smėlio – apie 20 mln. kub. m - vienoje vietoje, kuri yra netoli Kuršių nerijos nacionalinio parko.) Smėlio kasimas negalimas priekrantės zonoje, mažesniuose negu 20 metrų gyliuose. Tad šaltinių ir buvo ieškota ten, kur gylis siekia 20-30 metrų, už priekrantės zonos. Iš perspektyvių rajonų yra Būtingės (čia 10 kv. km plote yra smulkus ir vidutinio smulkumo smėlis, esantis 25-30 metrų gylyje; ištekliai – apie 15 mln. kub. m; realiausiai panaudotinų plotelių – apie 7 mln. kub. m; smėlio klodo storis – 1,5-2 m) bei Preilos-Juodkrantės šiaurinis rajonas (Kuršių Sambijos plynaukštės paviršius – 20-27 metrų gyliuose; smėlio klodo storis siekia 3-7 m; smėlio grūdėtumas – vidutinis; detalizuoti plotai: 3-5 kv. km; galima būtų iškasti apie 1 mln. kub. m).

Dar vienas šaltinis – uosto gilinimo kanalo smėlis, kur kiekvienais metais iškasama 100-120 tūkst. kub. m smėlio. Tad šis smėlis turi būti panaudotas krantų tvarkymui. Problema: nepastovi smėlio sudėtis, galimas užterštumas, galimi nešmenys iš Kuršių marių. Ties Melnrage-Giruliais povandeninis šlaitas tuo smėliu jau pamaitintas apie 70 tūkst. kub. m.“, - kalbėjo Saulius Gulbinskas.

Jis teigė, jog Palangos ruožui, kaip viena iš galimų priemonių, siūloma povandeninių bangolaužių statyba. Tačiau tam stokojama reikiamų duomenų apie bangavimą, sroves, nuosėdinių nešmenų judėjimą... Dėl to negalimas ir tikslus modeliavimas.

Prof. Algimantas Grigelis, Lietuvos Mokslų akademijos Geomokslų sekcijos pirmininkas, pristatęs ir Lietuvos MA Krantotyros komisiją (pranešimą parengė kartu su prof. Kęstučiu Kilkumi, Krantotyros komisijos pirmininku), konstatavo, jog 1996-1999 metais Europos Komisija įgyvendino Integruoto kranto zonos valdymo programą. 2000 metais buvo parengtas pranešimas ir rekomendacijos „Integruotas kranto zonos valdymas, strategija Europoje“. 2002 metais EK rekomendacijos numatė, kad ES šalys narės iki 2006 metų turi parengti Integruotos kranto zonos valdymo nacionalines strategijas. 2006 m. lapkričio mėnesį EK parengė Krantų direktyvos projektą.

Aptardamas konkrečias realijas Lietuvoje prof. Algimantas Grigelis kalbėjo:

„Turėtume apgailestauti, kad realus gyvenimas, realus uraganas, audra toli pralenkia turimus mokslo rezultatus, pagal kuriuos galėtume prognozuoti.

Reikia tinkamai informuoti visuomenę. Žiniasklaida krantus prisimena tik praūžus niokojančiai audrai. Po jos fotografas iš paplūdimio pateikia tragiškas nuotraukas, kai vanduo dėl vėjo krypties yra pakilęs apie 120 cm. Po kurio laiko jūra nurimsta, vanduo grįžta atgal (žemas vanduo), tačiau tada niekam niekas neįdomu.

Tad ekspertams būtina išsiaiškinti: kokia būklė? Buvo spaudoje rašoma, jog nuplauta net 95 procentai iš Kunigiškių karjero atvežtojo smėlio. Tačiau galiu pasakyti, jog nuplauta gal tik kokie 5 procentai.“

Krantotvarkos komisija prie Lietuvos MA nuolat nagrinėja Lietuvos krantų būklę, kokie procesai veikia Lietuvos pajūrį, kaip prisitaikyti veikiant nenugalimoms gamtos jėgoms?.. Puiku, jog komisijoje atsirado ir pajūrio regiono ekologai iš Palangos, Neringos savivaldybių ir Klaipėdos apskrities administracijos.

ši komisija konstatuoja, jog gamtinių analogijų taikymas yra kiek pasenęs, taisytinas. Tai rodo praktika. Turime galvoti ir apie hidrotechninius, hidroinžinierinius įrenginius. Iki šiol įgyvendinti programiniai sprendimai, turėję padėti stabilizuoti krantų būklę, laukiamo efekto nedavė. Turi būti būtinai atliekami hidrologiniai, inžinieriniai, neminint jau geologinių, tyrimai priekrantėje. Tik tada galimi procesų modeliavimai.

Kalbėdamas apie klimato kaitą, šimtmečio prognozes prof. Algimantas Grigelis sakė:

„Geografijos ir geologijos institute padarėme modelį, kuriuo pasaulinio vandenyno lygio tikėtinas pakilimas 28-42 cm (90 proc. tikimybė);  jau dabar atitinkamoms institucijoms reikia atsižvelgti į perspėjimus, kaip elgtis vienokiose ar kitokiose gamtinėse ar ūkinėse teritorijose. Tai – Nemuno delta, krantai Klaipėdos mieste (Danės žemutinė terasa). Tad noriu kviesti ekspertus, susipažįstančius su krantų būkle, suformuluoti klausimus, bandyti į juos atsakyti“.  

Dr. Vaižgantas Kirlys, jau vaikščiojant pajūriu palei Melnragę, pridūrė: „2001 metais buvo parengtas Geografijos instituto kraštotyrininkų projektas kranto stabilizavimui. Tam buvo panaudojamas smėlis iš Klaipėdos įplaukimo kanalo, kai jis buvo gilinamas. Priekrantės povandeniniame krante, 4-5 metrų gylyje čia buvo išpilamas smėlis. Apie jo „keliones“ štormų metu buvo nustatyta atlikus matematinį modeliavimą. Teoriškai (modeliuojant) buvo „išpilta“ dviejose vietose po 300 tūkst. kub. m smėlio. Buvo nustatyta, kur tas smėlis „išlips“ į krantą, esant vėjo 16 rumbų stiprumui. Priekrantės povandeninis šlaite buvo imituojami povandeniniai sėkliai. Pagal šį modeliavimą buvo po to realiai diegiamos gamtosauginės priemonės. Tad dabar paplūdimys, krantosauginiu požiūriu, yra gražus, neišardytas, neeroduojamas. Realiai čia atvežta apie 500 tūkst. kub. m smėlio (iš uosto įplaukimo kanalo). Monitoringas patikino, jog didžiausias efektas buvo tada, kai smėlis buvo pilamas prie kranto, 4 metrų gylyje. Tai – apie 350-400 metrų nuo kranto.“

*  *  *

Kitą dieną pirmininkauti posėdžiui ėmėsi Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Sprogis. Jis pakvietė pasisakyti į renginį Palangoje atvykusius svečius: Andžejų Ciešliaką, Gdynės jūrų biuro vyriausiąjį specialistą; Vadimą Boldyrevą, Kaliningrado universiteto profesorių, krantotyros specialistą; Martiną Griunevudą, Nyderlandų transporto, viešųjų darbų ir vandens valdymo ministerijos Utrechto civilinės inžinerijos skyriaus specialistą; Ernestą šrioderį, Bremeno jūrų uosto tarptautinių projektų specialistą; Knudą Eriką Simonseną, Danijos kompanijos „Rohde Nielsen“, užsiimančios kasybos ir gilinimo darbais (pasitelkus žemkases ir žemsiurbes) jūrų uostų akvatorijose, specialistą.

Apie tai išsamiau – kitame numeryje.

 

Ar žinote kad...

 

Preilos-Pervalkos smėlio poligonas, iš kurio žadama kasti smėlį, nuo kranto linijos nutolęs apie 6 km, o nuo Natura 2000 teritorijos nutolęs apie 3 km.

 

Iš galimo šventosios uosto, kurį ateityje ruošiamasi rekonstruoti, reikės iškasti per 200 tūkst. kub. m smėlio, tinkančio paplūdimiams.

 

Palangos ruožas yra sudėtingas dar ir kitu aspektu: čia yra pačios vertingiausios povandeninės saugomos bei Natura 2000 teritorijos (4-6 metrų gylyje).

 

Praėjusį pavasarį jautriausiame ir labiausiai nuo audrų nukentėjusiame žemyninio kranto ruože – Palangos paplūdimyje – buvo išpilta 40 tūkst. kubinių metrų smėlio.

 

Klaipėdos apskrities viršininko administracija, priemonėms šiemet skirta apie 5 mln. litų – 500 tūkst. Lt valstybės biudžeto ir 4,5 mln. Lt ES paramos lėšų.

 

Galutinę išvadą, ar priekrantei maitinti smėlis bus imamas iš jūros dugno pasiūlytame Juodkrantės-Pervalkos ruože, iki gegužės 31 d. pateiks Ministro Pirmininko pavedimu sudaryta speciali darbo grupė.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"