Paieška Pavasaris išjudino žuvis ir meškeriotojus

Pavasaris išjudino žuvis ir meškeriotojus

Vacys PAULAUSKAS

Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius

 

Po ilgos žiemos pagaliau atėjo pavasaris. Tai nuostabus gamtos pabudimas su gurgiančiais upeliais, parskrendančiais namo paukščiais, besiskleidžiančiais žibuoklių žiedais ir giminės pratęsimo ritualą atlikti skubančiomis žuvimis. Tokiu metu ir be žūklės įrankių malonu pasivaikščioti vandens telkinių pakrantėmis, pasigrožėti lydekų nerštu ir padėti margašonėms išvengti aštraus žeberklo kirčio. Ne visos žuvys neršia vienu metu, o ir jų reikšmė mūsų vandenų turtingumui nelygiavertė, todėl meškerė sąžiningo, gerbiančio save ir nustatytą tvarką, žūklautojo rankose žalos nepadarys.

 

Atsivėrė vandenys

 

Praėjusi žiema meškeriotojų nelepino. Ilgai nebuvo ledo ir, kai pagaliau ant jo suskubo poledinės žūklės mėgėjai, visiems rodėsi, jog žiema užsibus ir tas ledas spės pabosti. Staigus atšilimas, užtvindęs pamario kraštą, privertė iki kitos žiemos atsisveikinti su žieminėmis meškerėlėmis ir paskelbė atviro vandens sezono pradžią. Tiesa, tarp meškeriotojų yra ir tokių, kuriems atviro vandens sezonas niekada nesibaigia. Jie išnaudojo kiekvieną “minkštesnę” dieną, kai išlindo saulutė, nurimo vėjas, o oro temperatūra buvo artima nuliui. Jie vyko prie upių ir upokšnių su plūdinuke, spiningu ir net museline meškere. Kol iki gruodžio 31 d. draudžiama margųjų upėtakių žūklė, viliojo kiršlius, šapalus, salačius, kuojas, strepečius ir kitas žuvis.

Nuo sausio 1 d. “Mėgėjiškos žūklės taisyklės” leidžia gaudyti marguosius upėtakius, tačiau ne visi spiningautojai sausyje skubėjo jų žūklėn.

“Upėtakiai yra išvargę nuo neršto arba dar neršia, - sako puikiai išmanantis lašišinių žuvų žūklę spiningautojas ir muselininkas Vladimir Adelšin. – Žuvis dar dažnokai galima pamatyti šalia nerštaviečių arba aptikti negiliose sraunumose. Jeigu žvejojant Jūs matote, kad upėtakiai neršia, tai išardykite spiningą ir tiesiog pasivaikščiokite pakrantėmis bei pasigrožėkite gamta. Nors žvejoti marguosius upėtakius tuo metu mėgėjiškos žūklės taisyklės nedraudžia, aš tikiuosi, kad dauguma Lietuvos žvejų vadovausis ne tik rašytiniais įstatymais, bet ir savo sąžine. Juk žvejyba neršto metu yra tiesiog barbarizmas, nekalbant apie etiką. Tad sausį žvejoti upėtakių man dažniausiai netenka”.

šios taurios žuvys puikiai kimba ir balandį, todėl neprošal prisiminti minėtų taisyklių 12.5. punktą: “Draudžiama žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais”. Kiršlius balandį irgi tenka palikti ramybėje. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. jų žūklė draudžiama. Nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama gaudyti salačius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d. – sterkus.

 

Sliekui – ne!

 

Upėtakis nėra labai gudri žuvis ir sugauti jį po nosimi pakišus besiraitantį slieką didelio mokslo nereikia. Dauguma spiningautojų ir muselininkų seniai “balsavo” už gyvūninių masalų uždraudimą kiršlių ir lašišinių žuvų žūklėje. Dabar labai svarbu, kad šios nuostatos laikytųsi prie upių ir mažų upelių gyvenantys vietiniai meškeriotojai, kurie sunkiai prisitaiko prie naujų reikalavimų, ir sliekas jiems upėtakių žūklėje yra nepamainomas masalas. Anot mokslininko ir puikaus meškeriotojo, tyrinėjančio margųjų upėtakių paplitimą, Antano Kontauto, būtina, kad visi žvejai nepiktnaudžiautų ir sugautų upėtakių pasiimtų tik tiek, kiek leidžia Taisyklės. šiuo metu per parą leidžiama sugauti 3 vienetus margųjų upėtakių, kurių ilgis turi būti ne mažesnis nei 30 cm. Kitus privalu tuoj pat paleisti atgal, todėl meškeriotojo kultūra ir sąžiningumas čia vaidina lemiamą vaidmenį.

 

Skirtingos nuomonės  

 

Dauguma spiningo ir muselinės meškerės gerbėjų laikosi daug aukštesnių reikalavimų nei numato Taisyklės. Vieni atsisako upėtakių žūklės iki balandžio, dar kiti vadovaujasi nuostata, jog margųjų upėtakių žūklę dera pradėti gegužę, kai sušyla oras ir gamtoje atgyja vabzdžių pasaulis, o žuvys atsigano ir sustiprėja. šiais klausimais tarp meškeriotojų vieningos nuomonės nėra. Upėtakius gaudantys anksti pavasarį teigia, jog kaip tik tada nekimba smulkmė ir sugaunamos stambiausios rekordinio dydžio žuvys. Atšilus orams masalus atakuoja vidutiniokai, kuriuos dažnai kabliuku sužalotomis lūpomis tenka paleisti atgal. Mums gerai pažįstamas dr. Juozas Savickas, manantis, jog upėtakių žūklė etiška tik jiems pilnai atgavus jėgas, visada pirmąjį sezono laimikį paleidžia, kad ir koks didelis jis būtų. Principas “sugavai – paleisk” tarp meškeriotojų propaguojamas vis dažniau: “Negaliu susilaikyti – ir man balandį pirmoje vietoje yra upėtakių žūklė, - rašo žurnalo “Meškeriotojas” žurnalistas Daugirdas Pranaitis. Turiu prisipažinti, kad būtent balandį “...pametu galvą dėl šių nuostabių žuvų. Jei kovą žūklės ne visada tokios rezultatyvios, tai balandį gerokai dažniau tenka išvysti nepakartojamus upėtakio piruetus virš vandens, paimti į rankas visomis vaivorykštės spalvomis mirgantį ir stulbinančia jėga alsuojantį upėtakio kūną. Ne ką mažiau ir jį paleisti atgal”. Čia pat D.Pranaitis perspėja: “Tuo pat metu į srauniąsias upių vietas neršti keliauja kiršliai. Norint apsaugoti šių žuvų populiaciją, geriau nebraidyti jų nerštavietėse, kad nebūtų sunaikinti ikrai. Kad kai kuriais klausimais meškeriotojų nuomonės nesutampa – ne bėda. Svarbu, kad visi jie padorūs ir siekia vieno tikslo – nenualinti vertingų žuvų išteklių.“

 

Specifinė medžioklė

 

Lietuvoje yra daug upių ir mažų upelių, kuriuose galima pagauti didelių margųjų upėtakių, tačiau juos medžioja ne itin gausi meškeriotojų armija. ši žūklė savita, dinamiška ir reikalaujanti iš žvejo daug ištvermės. Nelengva įveikti 10-15 kilometrų besitęsiančius pakrančių šabakštynus, prarandama daug masalų, o ir sėkmė ne visada garantuota. Upėtakiauti su draugų kompanija neišeina. Tai vienišių meškeriotojų, vertinančių gamtos grožį ir neaprėpiamas erdves, užsiėmimas. Norintys susikauti su dar galingesne žuvimi ir patirti neišdildomų įspūdžių turi galimybių pasigauti šlakį, tačiau tam būtina licencija. Nebereikia belstis į Kolos pusiasalį ar kitokius užsienius ir karališkų žuvų lašišų medžiotojams. Nuo 2007 metų sausio Lietuvos vidaus vandenyse įteisinta ilgai laukta meškeriotojų svajonė – licencinė lašišų žūklė spiningu ir museline meškere. Pavasarį ne visi meškeriotojai prisiriša prie lašišažuvių, juk puikiai kimba ir kitos žuvys, bet jų žūklę aptarsim kitą kartą.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"