Paieška ES lyderiai uždegė žalią šviesą alternatyviai energetikai

ES lyderiai uždegė žalią šviesą alternatyviai energetikai

 

ES aukščiausiu lygiu pripažino atsinaujinančių energijos šaltinių svarbą šalių narių energetikoje – kovo 8-9 dienomis vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino privalomą tikslą pasiekti, kad iki 2020 m. atsinaujinanti energija sudarytų penktadalį visos ES suvartojamos energijos. Lietuvos biokuro gamybos ir panaudojimo rinkoje veikiančius subjektus vienijančios ir glaudžiai bendradarbiaujančios organizacijos Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija LITBIOMA, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LšTA) bei Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) sveikina ryžtingą ES vadovų sprendimą bei vertina jį kaip didelį postūmį biokuro rinkos plėtrai.

„Tai, kad alternatyvios energetikos svarba vienareikšmiškai teigiamai įvertinta ES lyderių, biokuro rinkai suteiks daug daugiau užtikrintumo dėl ateities, skatins investicijas. Visa tai teigiamai paveiks ES valstybes tiek ekonominiu ir socialiniu, tiek ekologiniu aspektais“, - sakė LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas. 

R. Lapinskas, dalyvavęs iš karto po šio itin reikšmingo ES lyderių susitikimo vykusioje Europos biomasės asociacijos (AEBIOM) Generalinėje asamblėjoje, pabrėžia, jog ES viršūnėse iškeltas uždavinys nors ir yra labai svarbus, tačiau tik vienas iš žingsnių įgyvendinant ambicingus aplinkosaugos bei alternatyvios energetikos planus. Dabar itin svarbi užduotis paskirstant konkrečius uždavinius tiek teritoriniu, tiek atskirų energetikos sektorių (šildymo, elektros, biodegalų) pagrindu tenka tiek ES, tiek valstybių narių institucijoms, tiek biokuro rinkos dalyvius vienijančioms organizacijoms.

 „Kiekviena ES šalis turi skirtingus atsinaujinančių energijos šaltinių resursus, skirtingas finansines galimybes, skirtingą infrastruktūrą. Dabar Lietuvai būtina ruošti veiksmų planus, kurie užtikrintų, kad Europos vadovų iškeltas tikslas taptų realybe“, - sako Remigijus Lapinskas.

Pasak R.Lapinsko, Lietuva atsinaujinančios energetikos srityje yra nemenkai pasistūmėjusi. šių metų pradžioje priimta nauja Nacionalinė energetikos strategija skiria nemažai dėmesio šiai sričiai, optimistiškai nuteikia centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriaus progresas savo ūkį vis labiau pritaikant alternatyviam kurui.

„Centralizuotai tiekiamos šilumos įmonės, besistengiančios minimizuoti dujų, o tuo pačiu ir vartotojams parduodamos šilumos kainų augimą bei įgyvendinti aplinkosauginius reikalavimus, yra itin suinteresuotos kuo daugiau importuojamo kuro pakeisti alternatyviu. Kasmet vis daugiau katilinių pritaikomos kūrenti biokuru,. Praėjusiais metais naudojant biokurą buvo pagaminta apie 14 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Neabejoju, jog ES lyderių sprendimas tik dar labiau suintensyvins šį procesą“, - sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Visgi siekiant ES mastu bei Nacionalinėje energetikos strategijoje iškeltų tikslų Lietuvai būtina atlikti dar itin daug svarbių uždavinių: atnaujinti Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo programą, gerinti biokuro logistikos sistemą, skatinti katilinių rekonstrukciją, paverčiant jas kogeneracinėmis jėgainėmis, naudoti ekonomines skatinimo priemones biokuro žaliavos tiekėjams.

„Atsinaujinančių energijos šaltinių įsisavinimą realiai turėtų paskatinti tokios priemonės, kaip išmokos už miško kirtimo atliekų bei kitos biomasės pateikimą biokuro gamybai. Tokia praktika jau įprasta Skandinavijoje, kai už biokuro gamybai pateikiamą biomasę miško savininkai ar valdytojai gauna išmokas. šiaurės šalių rezultatai alternatyvios energetikos srityje akivaizdūs: pavyzdžiui, švedijoje jau 26 proc. visos energijos ir apie 60 proc. centralizuotu būdu tiekiamos šilumos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių“, - teigia Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis.

Lietuvos Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtinta siekiamybė, kad vietinių energijos išteklių dalis pirminiame energijos balanse 2025 m. sudarytų 20 proc. (2005 metais ši dalis sudarė 10,8 proc.). Verslo ir mokslo partnerių parengtoje Nacionalinės biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo platformos galimybių studijoje užsibrėžiami dar didesni tikslai – iki 2025 m. iš alternatyvių šaltinių pagaminti net 50 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. Įvertinant neišnaudotą kitų atsinaujinančių energijos šaltinių bei agrarinį šalies potencialą keliami tikslai yra realiai įgyvendinami.

 

Parengta pagal LITBIOMA informaciją

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"