Paieška Naujoji Kriklinų girininkija – lyg pasakų namelis

Naujoji girininkija – lyg pasakų namelis

Alfonsas KAZITĖNAS

 

šį ankstyvą ir gražų pavasarį į savotišką šventę pakvietė Biržų miškų urėdijos šeimininkai. Pasvalio rajono pakraštyje, prie Žaliosios girios esančioje Kriklinių gyvenvietėje iškilmingai atidarytas naujas girininkijos pastatas. Juostelę perkirpo Biržų urėdas Romanas Gaudiešius, statybos rangovo Pasvalio UAB „Melsta“ direktorius Petras Pumputis,  subrangovo UAB „Noreina“ (Biržai) direktorius Valdas Jakubėnas. Statybininkai urėdui įteikė simbolinį raktą. Naują pastatą pašventino Daujėnų parapijos klebonas Rimantas Visockas. Girininkijos naujakurius pasveikino Pumpėnų seniūnė Regina Rapkevičienė. Iš medinių rąstų suręstas, bitumo čerpių stogu pastatas išvaizdus ir patogus, išrodantis gana šiuolaikiškai. šeimininkai pakvietė svečius apžiūrėti vidų.  

Kadaise man pačiam teko pradėti miškininko karjerą šioje girininkijoje. Tais laikais nebuvo girininkijos Kriklinių bažnytkaimyje, tik pro jį dažną dieną tekdavo praeiti į Pasvalio miškų ūkiui priklausiusių Žaliosios girios pakraštį bei kitus aplinkinius miškus. Girininkijos raštinė buvo įkurdinta vos už poros kilometrų nuo Pumpėnų miestelio į Sibirą ištremto ūkininko namuose. Kas rytą iš tėvų namų sukardavau apie 6 kilometrus į darbovietės būstinę. Po to į eiguvas sukardavau dar 10-15 kilometrų. O kiek dar reikėdavo išvingiuoti po miškus. šitaip   tarnybos reikalais pasivaikščiojus, ypač žiemą, kai sniegu būdavo užverstos visos pamiškės, vakare jau nebesinorėdavo net knygos imti į rankas. Tiesa, vasarą kojas pavaduodavo dviratis. Kelionė gerokai paspartėdavo bei sutrumpėdavo atstumai.

Toks gūdus išliko atmintyje sovietmetis, bet buvau jaunas, romantika šaukė į miškus. Kai miškų ūkis savo jėgomis septintojo dešimtmečio pradžioje sumūrijo dviaukštį girininkijos pastatą, negalėjome atsidžiaugti gyvenimo pažanga. Nors girininkijos kontorėlė liko ankštesnė nei iki tol, bet buvo įrengti du butai, iš kurių viename įsikūrė girininko šeima, kitame galėjo apsigyventi specialistas. Svarbiausia, jog girininkija priartėjo prie miškų, sutrumpėjo kasdieniniai mūsų maršrutai, buvo galima nuveikti daugiau gerų darbų ir patirti mažesnį nuovargį.

Iš anų laikų girininkijos likęs vienintelis pamatinis akmuo, kuriame darbininkų negrabiai iškapotas skaičius „1964“ . Kažkaip naujosios girininkijos statytojams neatėjo į galvą įmūryti reliktinį akmenį į naujo pastato sienas. Biržų urėdas Romanas Gaudiešius  pasakojo, kaip mūrinė girininkija atgyveno ir nebegalėjo atlikti savo funkcijų. Butai ištuštėjo, niekas nebešildė patalpų, nubyrėjo nuo sienų tinkas, pastatas liko apleistas, girininkijos darbuotojai neturėjo net minimalių darbo sąlygų. Reikėjo pastatą iš pagrindų renovuoti. Specialistai apskaičiavo, jog pigiau atsieis pastatyti naują nei sutvarkyti senąjį gremėzdą. Taip gimė medinės girininkijos būstinės idėja ir projektas, o senuosius girininkijos mūrus statybininkai palaidojo po žemėmis. Naujasis pastatas gana kompaktiškas, jame 80 kv. metrų patalpų. Erdvi raštinė, kur stovi rašomieji girininko ir jo pavaduotojo stalai, spintos dokumentams. Raštinėje yra kompiuteris, žada nupirkti ir antrą. Girininkijos specialistų darbas netolimoje ateityje bus visiškai kompiuterizuotas. Patalpoms šildyti pamūrytas židinys, tik reikia pasirūpinti sausų malkų ir sėdėti prie jaukios ugnelės. Papildomai įtaisyti elektra šildomi radiatoriai, kurie padės palaikyti minimalią šilumą, kai raštinėje nebus darbuotojų, ypač žiemos savaitgaliais. Yra erdvios buitinės patalpos, kur galima ne tik čia dirbantiems atsipūsti. Jame bus galima ilgesniam laikui įkurdinti praktiką atliekančius studentus, miškų patyrinėti atvykstančius mokslininkus, kokią girininkijos šventę atšvęsti. Yra drabužinė su džiovykla, kur grįžę iš miško vyrai gali išsidžiovinti apavą ir drabužius, yra virtuvė, kur gali išsivirti karštos arbatos ir pasigaminti kokį paprastesnį patiekalą pietums, yra prausykla ir tualetas. Darbo vieta su visais patogumais po tuo pačiu stogu. Be to, prie namo galo pristatytas garažas, kuriame tilps porą lengvųjų automobilių, kita technika, malkinė kurui. Toliau už pastato – ir „Bioclar“ tipo nuotekų valykla. Visa tai urėdijai kainavo apie 0,5 mln. Lt, iš pirmo žvilgsnio investicija nepriekaištinga.

Svečiai apžiūrinėjo mediena kvepiantį pastato vidų, vyrai svarstė, jos toks statinys laimingomis aplinkybėmis stovės mažiausiai šimtą metų, tik stogo dangai duota 30 metų garantija.

Biržų UAB „Noreina“ vadovas Valdas Jakubėnas pasakojo, jog pastatas suręstas iš šimtamečių Ignalinos–Zarasų krašto miškų pušų. Rąstai apdoroti bespalviu dažikliu, kurio pagrindą sudaro sėmenų aliejus, tarpai tarp sienojų užpildyti šilumai nelaidžiu ir negeriančiu drėgmės sintetiniu audiniu. Firma dirbtuvėse mėnesį gamino medienos ruošinius, per du mėnesius sukonstravo statinį. Kur kas ilgiau užtruko vidaus ir aplinkos tvarkymas.

Statybininkai netrukus imsis statyti panašaus architektūrinio stiliaus urėdijos medelyno raštinės pastatą. „Noreina“ specializuojasi medinių namų gamyboje nuo 2002 metų, turi ne vieną savo lentpjūvę. Pasak Valdo Jakubėno, firma daugiausiai užsakymų gauna iš norvegų, jos statybininkai pluša šiaurėje. Ten stato 2–4 kartus erdvesnius  gyvenamuosius namus, taip pat kalnų namelius, garažus automobiliams. Per metus pastato vidutiniškai po 10 medinių pastatų.

... Svečiai pasigrožėjo ir išvažiavo, o naujajame pastate liko šeimininkauti girininkijos darbuotojai. Kriklinių girininkija išgyveno ne vieną reorganizacijos etapą. Apjungusi dviejų buvusių girininkijų – Daujėnų ir Pumpėnų - miškus, valdanti kiek daugiau nei 4000 ha teritoriją. šioje teritorijoje tvarkosi 5 vyrai, girininkas, jo pavaduotojas ir trys eiguliai. Pusė valstybinių miškų perėjo į privačias rankas, girininkijos miškai nusidriekę ne mažiau kaip 10 km spinduliu. šiemet likviduojama Saločių girininkija - dar pridės dalį Pasvalio girininkijos miškų. Girininkas Regimantas Vegys jau dabar važinėja į darbą keliolika kilometrų iš Pasvalio. Nepalyginamai pasikeitė laikai, visi ratuoti. Girininkijoje tik 3 eiguliai, jiems tenka sužiūrėti didžiulius plotus, kai kuriems - ne po vieną miško masyvą.

Urėdijoje sužinojome, jog Kriklinių girininkija niekuo neišskiria iš kitų. Sodina apie 15 ha miško, išugdo po 60 jaunuolynų per metus, 15 ha išretina. Pagal tai tarp kitų girininkijų užima 4 vietą. Atlieka daug sanitarinių kirtimų, paruošia net apie 4300 kubinių metrų medienos per metus. Tačiau nugirdę, kad šį pavasarį sodins tik 1,8 ha naujų želdinių, pakalbinome girininką, kokias rūpesčiais gyvena.

„Žiemos vėjai išvertė daug eglių, iškirtome per du tūkstančius kubinių metrų vėjavartų, pavyko laiku išvežti spygliuočių medieną iš miškų. Neteisinga manyti, kad šį pavasarį sodinsime tiek mažai, padėsime miškui atsiželdyti savaime bent 25–se sklypuose. Po praėjusios sausos pernykštės vasaros žuvo pusė praėjusį pavasarį pasodintų daigų. Su želdinių papildymais teks pasodinti apie 60–70 tūkstančių daigų. Sodiname daugiausiai spygliuočius, per vasarą sodinukus ne kartą teks gelbėti nuo žolių. Ateina gaisrų sezonas, būsim kaip ant adatų. Laukiame miškotvarkininkų, kurie inventorizuos girininkijos miškus, teks su jais daug bendrauti“, - pasakojo Regimantas Vegys.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"