Paieška Lietuvos zoologijos sodas: daugėja įspūdingų gyvūnų, gerėja jų laikymo sąlygos

Žvėrys ilgisi žmonių...

Vytautas LEšČINSKAS

 

Daugėja įspūdingų gyvūnų, gerėja jų laikymo sąlygos

 

Sėkmingai peržiemoję Lietuvos zoologijos sodo gyvūnai žvaliai pasitinka lankytojus, kurių pavasarį gerokai padaugėjo.

„Nors mūsų zoologijos sodas sensta, bet vis gražėja, - sakė  zoologijos sodo direktorius Vaclovas Dumčius. – Ir lankytojų ypač mėgstamų gyvūnų dabar turime daugiau. štai pernai įsigijome dvi žirafas. Tiesa, žirafų turėjome ankstesniais laikais, bet paskui kelerius metus jų mūsų zoologijos sode nebuvo. Dabar, kai atsivežėme pora labai gražių žirafų iš Lenkijos, šie įspūdingi gyvūnai vėl džiugina lankytojus. Vienas iš jų – dvejų metų, kitas – šešerių metų; abu patinai. Kadangi tinkamai sutvarkėme pastatą, kuriame jie apgyvendinti, šie mūsų globotiniai jaučiasi gerai.“

Per trejus artimiausius metus Lietuvos zoologijos sode numatoma pagerinti infrastruktūrą, sutvarkyti jo teritorijoje esančius kelius, takus. šiais metais turėtų būti baigtas rengti paskutinis iš trijų projektų, pagal kuriuos bus atliekami konkretūs darbai (du iš šių projektų parengti anksčiau). Kai kurie teritorijos tvarkymo darbai buvo atliekami ir pernai; jie vyks taip pat šiemet. Atnaujinami voljerai. štai prieš pusantrų metų parsigabentam avijaučiui taip pat sudarytos pakankamai geros gyvenimo sąlygos; jis įkurdintas naujame – dideliame, šiuolaikiškame – voljere.

Kadangi Azijoje ir net Europoje buvo atsiradusių paukščių gripo židinių, tad kaip tik skubėta sutvarkyti paukščių voljerus. Dabar paukščiai ne tik saugūs, bet gyvena daug erdviau; vandens paukščiams įrengti baseinai. Direktorius pasidžiaugė, kad Vyriausybė skyrė lėšų šiuolaikiškam tigrų voljerui įrengti, tad šiais metais tikimasi šį sumanymą realizuoti. Tuo tikslu skelbiamas konkursas, o pastačius voljerą ketinama iš Rygos zoologijos sodo parsigabenti tigrą. šiais metais planuojama pradėti tvarkyti papūgyną, kuris, pasak direktoriaus, yra jau tikrai avarinės būklės, bet tikriausiai šiais metais to darbo iki galo padaryti nebus suspėta. Tai nėra labai lengvas darbas, nes norima šiems paukščiams įrengti gerus, vakarietiško pavyzdžio voljerus. šiemet toliau tvarkomi darbuotojų kabinetai, kitos patalpos, keičiami baldai, kitas inventorius. šiais metais manome pradėti kūrenti dujomis, o iki šiol patalpas teko šildyti malkomis. Taigi naudojant kurui dujas patalpose bus palaikoma reikalinga stabili oro temperatūra, kurią reguliuos automatinio valdymo įranga. Tai bus, žinoma, labai didelis patogumas. Kartu bus toliau gerinamos darbuotojų darbo ir buities sąlygos, tvarkomi gyvūnų būstai.

Nemaža pokyčių turėtų pastebėti lankytojai: ketinama pakeisti teritorijoje esančius suoliukus, įrengti naujas žaidimų aikšteles vaikams.

Praėjusiais metais Lietuvos zoologijos sodas gavo gerokai daugiau negu 2005 metais pajamų – 1 milijoną 100 tūkstančių litų. O, pavyzdžiui, prieš penkerius metus metinės pajamos, daugiausia už parduotus lankytojams bilietus, buvo dvigubai mažesnės (apie 550 tūkstančių). Tą padidėjimą lėmė didesnis lankytojų aktyvumas; padidėjo ir bilietų kainos.

Kai kas mano, kad Lietuvos zoologijos sode gyvūnai nepakankamai maitinami, neprižiūrėti. O iš tikrųjų jie prišerti daugiau nei pakankamai. Žinoma, zoologijos sodas nėra gyvūnams aukščiausios klasės viešbutis. Net ir geriausiai įrengtas jis, žinoma, vis tiek gyvūnams neatstos laisvės; galima kalbėti tik apie sąlygų gerinimą ribotos laisvės sąlygomis.

„Svarbus ateities planas būtų, jei pavyktų gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų – sukurti viso zoologijos sodo ploto techninį projektą padedant apskrities administracijai, tada mums nebūtų problemų dėl jokių statybų, - kalbėjo Vaclovas Dumčius. – Kadangi dabar neturime techninio projekto, negalime nieko nauja statyti, galime tik remontuoti. Bet ir remontuoti dar yra ką: kai kuriuos voljerus reikėtų papildomai sutvarkyti, ypač, vilkų bei kai kurių kitų plėšrūnų buveines. O kanopiniai gyvūnai jau gyvena tikrai neblogomis sąlygomis. Nors mūsų biudžetas yra gal tris-keturis kartus mažesnis negu Latvijos ar Estijos zoologijos sodų biudžetai, bet kai atvyksta Estijos ar Latvijos zoologijos sodų darbuotojai, jie labai stebisi, kaip su tokiu biudžetu mes įstengiame taip neblogai tvarkytis. Kitais metais minėsime mūsų zoologijos sodo septynasdešimties metų sukaktį, tad reikia sutvarkyti ir pastatų fasadus, ir begemotyną; ketiname tvoras naujai nudažyti. Bet, kaip pavyks įgyvendinti visa, ką esame numatę, priklausys nuo turimų lėšų. Juk pirmiausia reikia gerai gyvūnus prižiūrėti. Prisimenu, kai 2002 metais atėjau dirbti į zoologijos sodą,  pašarams išleidome apie 350 tūkstančių litų per metus, o dabar  tam jau reikia 550 tūkstančių. Mat gana didelė infliacija, viskas brangsta, neišskiriant ir elektros. Nepaisant to, iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos mums nedidėja.“

 

Egzotiški padarai, bet kilmės šalis – Lietuva

 

Vyriausioji biologė Virginija Raudeliūnienė pabėrė žiupsnelį naujienų apie zoologijos sodo kasdienybę, jo gyvūnijos pasaulėlio įvykius. Žinoma, ankstyvąjį pavasarį naujai atėjusių į pasaulį gyvūnų dar beveik nebūna. Bet apskritai šiais metais prieauglio, aišku, tikimasi. Pavyzdžiui, beždžionių jauniklių atsiranda kasmet. Pernai gana gausus jų „derlius“ buvo.

„Vienas iš tokių svarbesnių įvykių, dėl kurio labai džiaugiamės, buvo karčiuotųjų vilkų prieauglis. Tai didelis laimėjimas, nes pirmąkart pavyko sėkmingai išauginti šių žvėrių jauniklių. Pernai pirmąkart mūsų sodo istorijoje pavyko taip pat išauginti marmozečių, pačių smulkiausių – kabiauodegių beždžionėlių – jauniklių. Tamarinų, tiesa, buvo pavykę išauginti ir anksčiau, o marmozečių pirmąkart – tik šiemet. Ir kai kurių kitų gyvūnų jauniklių atsiranda: auga kamerūninių ožkyčių, beždžioniukų. Jau kokie treti metai iš eilės išsirita pelikanų jauniklių. Ir šiemet vieną pelikaniuką išauginome. Bet iš viso, kai dabar pavasarį dėl paukščių gripo profilaktikos paukščiai būna ilgiau uždaryti, jų ir prieauglis mažesnis.“

Panašiai kaip ir žmonės, zoologijos sodo gyventojai migruoja; kai kurie persikelia gyventi į kitus – užsienio – zoosodus. štai antilopės gnu patinas buvo išgabentas į Lenkiją. Kartu su antilope gnu į Lenkiją išvežtas paprastasis koatis – ilganosis meškėnas - patinėlis, taip pat porelė dryžuotųjų mangustų. Beje, antilopių gnu kauniečiai galėtų pasiūlyti ir kitiems zoologijos sodams, nes turi jų visą bandą. Dar šiam pavasariui nepasibaigus į Helsinkio zoologijos sodą turėtų išvykti kulano jauniklis.

Rengiamasi šiais metais, ko gera, gegužės mėnesį, jei kas nors nenumatyta nenutiks, pasitikti tapyro patelę. Ji turėtų būti atgabenta iš Anglijos, iš Česterio zoologijos sodo. Tai jautrus gyvūnas, tad nėra paprasta tokiu dideliu atstumu jį atsigabenti.

 

Zoomokyklėlė tampa edukologijos centru

 

Į zoologijos sodą atėjusiems jauniesiems lankytojams, moksleiviams, edukologė Violeta Lazarevičienė primena: gamtą reikia pirmiausia pažinti, o paskui – ir mylėti.

„Manau, jog zoologijos sodas yra viena iš tokių įstaigų, kuriose pažinti gamtą ypač didelės galimybės yra Kauno miesto vaikams. Tad ir bendradarbiaujame su mokyklomis nuo 1999 metų, kai zoologijos sode buvo atgaivinta edukacinė veikla. Dabar turime jau labai gausų būrį besilankančių zoomokyklėlėje, nuo darželinukų iki vidurinių mokyklų pradinukais, aukštesnių klasių mokiniais. Net ir studentų ateina. Dabar jau antri metai bendradarbiaujame su Vytauto Didžiojo universitetu. Labai dėkingi esame akademinei visuomenei, kuri tikrai supranta, jog zoologijos sodas gali būti puiki vieta aplinkosauginėms idėjoms populiarinti, sakysim, vykdyti edukacinę veiklą. Ir štai prieš pora metų buvome pakviesti dalyvauti bendrame projekte, pavadintame „Naujausių gamtos mokslo žinių sklaida mokytojams“. Projektas yra remiamas Europos Sąjungos lėšomis; sakytume, netgi šio projekto dėka mūsų zoomokyklėlė pagerino savo įvaizdį, gavo naujus stalus bei kėdes. Tai irgi svarbu, žinoma. O dabar štai treji metai skaitome paskaitas mokytojams; vienas ciklas skirtas atvykstantiems iš visos Lietuvos, o kitas – Kauno apskrities mokytojams. Plėtojame savo senas tradicijas, kaip kasmet, taip ir šiemet šventėme Žemės dieną. Darželio „šaltinėlis“ vaikų būrys dažnai ateina; jie zoomokyklėlėje surengė savo piešinių parodą.“

Zoomokyklėlėje rengiamos vaikų darbų parodėlės, vykdomos įvairios akcijos; pernai paukšteliams zoomokyklėlę lankantys vaikai inkilėlius kabino, šiemet surengė  akciją parūpindami riešutėlių papūgoms. O piešinių parodos tapo tiesiog tradicinės. Žinoma, kasmet tradiciškai minima pasaulinė Gyvūnų globos diena. Apskritai pamokėlės zoomokyklėlėje ir kiekvienas žingsnis, žengtas zoologijos sode – tai tiesiog puikios galimybės vaikams geriau pažinti gyvūnus.

„Pernai draugavome su danų gamtosaugininkais; tiesiog čia, Lietuvoje buvo vykdomas projektas „Nepirkite jų gyvybių“. To projekto dėka gavome puikios metodinės informacijos, skirtos nykstantiems gyvūnams išsaugoti. Tai viena iš zoologijos sodo funkcijų; šia metodika naudojamės bendraudami su moksleivių grupėmis. Jau septynerius metus aktyviai bendradarbiauja su mumis Kauno pirmoji specialioji mokykla; šie vaikai, vadovaujami mokytojos biologė Audronės Vekterienės, visus tuos metus lankė zoomokyklėlę“, - informavo Violeta Lazarevičienė.

Zoomokyklėlė yra svarbi ir todėl, kad zoologijos sodas veikia sezoniškai; žiemą ne visus gyvūnus vaikai gali pamatyti. Taigi joje vykstančios pamokėlės padeda užpildyti tą spragą.


Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"