Aplinkos ministerijos �vykiai 2007 m. baland�io 16-22 d.

Baland�io 16–17 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje (Rudnios g. 6, Vilnius) vyko Baltijos j�ros regiono šali� nacionalini� hidrometeorologijos tarnyb� vadov� kasmetinis pasitarimas. Aptartas bendradarbiavimas skaitmeninio or� prognozavimo bei šiuolaikini� meteorologini� steb�jim� technologij� srityse ir kt. klausimai. Išsamesn� informacija: Juozas Karkozas, tel. 271 5060.

Baland�io 16-17 d. šefilde (Jungtin� Karalyst�) vykusiame seminare „Teisiniai principai koegzistencijoje“ dalyvavo Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuot� organizm� skyriaus vyr. specialist� Neringa šarkauskien�. Išsamesn� informacija tel. 266 3522.

Baland�io 16-17 d. ES Tarybos darbo grup�s pos�dyje d�l direktyvos 2001/18/ES Briuselyje dalyvavo Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuot� organizm� skyriaus ved�jas Danius Lygis. Išsamesn� informacija tel. 266 3562.

Baland�io 16-18 d. Kaliningrado srityje vyko Lietuvos ir Rusijos bendros komisijos �uvininkyst�s klausimais darbo grup�s susitikimas. Jame dalyvavo Aplinkos ministerijos Gamtos ištekli� skyriaus ved�jas Vilmantas Grai�i�nas. Buvo tariamasi d�l �vejybos Kurši� mariose ir Višty�io e�ere abipusi� reglamentavimo priemoni�. Išsamesn� informacija tel. 266 3555.

Baland�io 16-18 d. Europos Komisijos Briuselyje susitikime Aplinkosaugini� technologij� vystymo veiksm� plano �gyvendinimui aptarti dalyvavo Aplinkos ministerijos Aplinkos kokyb�s departamento direktorius Ar�nas �epel�. Išsamesn� informacija tel. 266 3509.

Baland�io 17 d. aplinkos ministras Ar�nas Kundrotas lank�si Alytuje, kur susipa�ino su UAB „Traidenis“ gaminamais nuotek� valymo �renginiais. Išsamesn� informacija tel. 266 3481.

Baland�io 17-18 d. ES Tarybos darbo grup�s tarptautiniais aplinkos klausimais pos�dyje, skirtame pasirengti Jungtini� Taut� Darnaus vystymosi komisijos sesijai, dalyvavo Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento direktor� Vilija Augutavi�ien�. Išsamesn� informacija tel. 266 3523.

Baland�io 17-19 d. Briuselyje vykstan�iame ES Region� vystymo konversijos komiteto Erdvinio planavimo ir urbanistin�s pl�tros darbo grup�s pos�dyje dalyvauja Aplinkos ministerijos Erdvinio planavimo ir regionin�s pl�tros skyriaus ved�jas Aleksandras Gordevi�ius. Išsamesn� informacija tel. 266 3609.

Baland�io 17-21 d. Berlyne vyksta Pasaulin�s gamtosaugos s�jungos pasitarimas apie j�ros ekosistem� apsaug�. Dalyvauja Aplinkos ministerijos Saugom� teritorij� strategijos skyriaus vyr. specialistas D�iugas Anuškevi�ius. Išsamesn� informacija tel. 266 3549.

Baland�io 18 d. Trak� mišk� ur�dijoje surengta miškasod�io talka, skirta Romos sutarties, kuria prasid�jo Europos vienijimosi procesas, penkiasdešimtme�iui. Dalyvavo Seimo nariai, Aplinkos ministerijos darbuotojai. Išsamesn� informacija tel. 266 3660.

Baland�io 18-19 d. Estijoje lankosi Aplinkos ministerijos Mišk� departamento, Generalin�s mišk� ur�dijos bei mišk� ur�dij� darbuotoj� grup�. Susipa��stama su šios šalies valstybini� mišk� valdymo bei administravimo sistema. Išsamesn� informacija: Aidas Pivori�nas, tel. 236 6389.

Baland�io 19-20 d. Lietuvos geologijos tarnyba organizuoja tarptautin� seminar� „Po�eminis vanduo Baltijos regione: išš�kiai atei�iai“. Jame dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Suomijos hidrogeologai. Išsamesn� informacija : Jonas Satk�nas, tel.233 24 82.

Baland�io 19-20 d. Baltijos j�ros šali� tarybos �em�s �kio ir aplinkos sektori� atstov� susitikime „�em� ir j�ra. Daugiau bendradarbiavimo, ma�iau eutrofikacijos“, kuris vyksta Saltsjobadene (švedija), dalyvauja Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis ir Vanden� skyriaus vyr. specialist� Agn� Knie�ait�. Išsamesn� informacija tel. 266 3517.

Baland�io 19-22 d. Berlyne vykstan�ioje konferencijoje „Energijos efektyvumas – rytojaus pasaulio k�rimas“ dalyvauja Aplinkos ministerijos sekretor� J�rat� Juozaitien�. Išsamesn� informacija tel. 266 3486.

Visuomen�s informavimo skyrius, tel. 266 3660

šalies miškuose ma��ja neteis�t� kirtim�

Per pirmuosius tris ši� met� m�nesius valstybiniai mišk� pareig�nai, Aplinkos ministerijos Valstybin�s aplinkos apsaugos inspekcijos duomenimis, šalies miškuose nustat� 248 neteis�t� miško kirtim� atvejus, kai buvo iškirsta daugiau kaip 4 t�kst. kubini� metr� medienos. Tre�dalis toki� kirtim� vyko valstybiniuose miškuose. �ia neteis�tai iškirsta 450 kubini� metr� medienos. Priva�iose valdose šis kiekis daug didesnis – 3787 kubiniai metrai.
Ta�iau per pirm�j� ši� met� ketvirt� piktadariai re�iau u�simodavo kirviu nei per t� pat� laik� pra�jusiais metais. Priva�iuose miškuose neteis�tai iškirsta 14 proc. medienos ma�iau, o valstybiniuose – 24 proc. ma�iau nei per 2006 met� pirm�j� ketvirt�. Viena iš prie�as�i� – sustiprinta mišk� kontrol�, aktyviau organizuota prevencin� akcija „Miškas 2007“.
U� neteis�tus miško kirtimus bei kitus Mišk� �statymo pa�eidimus administracine tvarka per pirmuosius tris met� m�nesius buvo nubausti 908 asmenys. Jiems skirta 190,9 t�kst. lit� baud�.

AM Visuomen�s informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 04 17

Vilniuje – apie po�emin� vanden� Baltijos regione

Bland�io 19 d. Vilniuje � tarptautin� seminar� „Po�eminis vanduo Baltijos regione: išš�kiai atei�iai“ susirinko Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Suomijos hidrogeologai. J� organizavo Lietuvos geologijos tarnyba. Per dvi seminaro dienas bus ap�velgti po�eminio vandens apsaugos Europos S�jungos teis�je klausimai, aptartos ištekli� valdymo problemos, po�eminio vandens monitoringo vykdymo metodika, meteorologini� s�lyg� poky�i� �taka gruntiniam vandeniui, bendradarbiavimo pasienio teritorijose aktualijos ir kt. Taip pat bus pasidalyta daugiašalio bendradarbiavimo valdant tarpvalstybinius vandeninguosius sluoksnius patirtimi.
Lietuvoje po�eminio vandens monitoringas atliekamas jau šešis dešimtme�ius. Per t� laik� šalies hidrogeologai sukaup� gausi� ir labai �vairi� med�iag� apie m�s� po�eminio vandens re�im� ir balans�, apie antropogenini� veiksni� �tak� po�eminei hidrosferai ir vandens kokybei.
Iki 1977 m. regionin� po�eminio vandens steb�jim� monitoringo tinkl� sudar� 43 postai ir 159 steb�jimo gr��iniai. J� per�i�r�jus, veikiantys postai buvo papildyti gr��iniais � giliau sl�gsan�ius vandeninguosius horizontus. Taip suformuoti steb�jimo gr��ini� ,,kr�mai“, o ši� gr��ini� skai�ius išaugo iki 198. Monitoringo tinklas buvo atnaujintas 2004 metais. �rengti 29 nauji steb�jimo postai. Dauguma j� – meteorologin�se ir vandens matavimo stotyse, kur gaunami kompleksiniai duomenys apie gruntinio vandens sl�gsojimo gyl�, oro temperat�r�, kritulius, paviršin� nuot�k� ir lyg�. Taip pat buvo pergr��ti 47 steb�jimo gr��iniai, �sigyta naujos aparat�ros vandens lygiui matuoti. 61 monitoringo posto 76 steb�jimo gr��iniuose elektroniniai duomen� kaupikliai kart� per dien� fiksuoja ne tik vandens sl�gsojimo gyl�, bet ir jo temperat�r�. Gruntinio vandens lygis stebimas 58 steb�jimo gr��iniuose.

AM Visuomen�s informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 04 16

Valstybini� mišk� �kio pertvarka bus prad�ta pamatavus devynis kartus

šiuo metu ne tik miškinink� bendruomen�je, bet ir gerokai platesniu mastu vykstan�ios diskusijos apie numatom� valstybini� mišk� �kio pertvark� sulaukia nema�ai atgarsi�. Kaip ir ruošiantis bet kokiai reformai, jos prieangyje neišvengiamai tenka perlipti ir per nepagr�st� nuog�stavim� slenkst�.

Vis� pirma, kaip sak� aplinkos viceministras Zdislovas Truskauskas, ši� pertvark� numatantis valstybini� mišk� �kio pl�tros iki 2010 m. strateginio plano projektas teb�ra svarstomas ir tobulinamas. Prieš j� patvirtinant, bus dar devynis kartus pamatuota ir atsi�velgta � visus pateiktus konstruktyvius pasi�lymus bei pastabas. J� laukiama ne tik iš specialist�, bet ir iš visuomen�s atstov�, kuriems r�pi šalies mišk� ateitis. Numatoma pertvarka, viceministro �od�iais, – ne kieno nors u�gaida ar lobizmo vaisius, bet gyvenimo padiktuota b�tinyb�.

Jau dabar dalis m�s� ur�dij� susiduria su ekonominio gyvybingumo problemomis, kurios ateityje dar aštr�s. Pavyzd�iui, vienam hektarui miško tenkan�ios investicijos atskirose ur�dijose skiriasi iki dešimties kart�. Susir�pinim� kelia ir tai, kad ekonominiu po�i�riu silpnesn�se ur�dijose ma�inamas miške dirban�i� specialist� – girinink�, j� pavaduotoj�, eiguli� – skai�ius. Ir šias, ir daugel� kit� problem� galima išspr�sti tik centralizavus kai kurias valstybini� mišk� �kio valdymo funkcijas. Tod�l numatoma stambinti ur�dijas. Ta�iau jokiu b�du nebus ma�inamas girininkijose, kurios yra svarbiausia mišk� �kio grandis, dirban�i� kvalifikuot� specialist� skai�ius. Panašiai šias problemas jau yra išsprendusios daugelis Europos S�jungos šali�.

Ieškant b�d�, kaip tobulinti šalies valstybini� mišk� �kio valdym�, dar 1999 m. ir 2001 m. buvo atliktos mokslin�s tiriamosios studijos. J� autoriai konstatavo, kad susiklos�iusi šio �kio valdymo sistema n�ra pakankamai efektyvi. Išsam� tiriam�j� darb� atliko Lietuvos �em�s �kio universiteto mokslininkai, laim�j� Aplinkos ministerijos 2005 m. paskelbt� konkurs�. Remiantis j� darbo išvadomis bei rekomendacijomis, ir buvo parengtas dabar svarstomas valstybini� mišk� �kio pl�tros iki 2010 m. strateginio plano projektas.

Po to, kai šiam projektui iš esm�s pritar� Mišk� �kio konsultacin� taryba, kuri� sudaro patyr� šalies miškininkyst�s specialistai ir autoritetingi mokslininkai, jis buvo pristatytas miškinink� bendruomenei. � jos patarimus ir pasi�lymus, pasak aplinkos viceministro, bus itin atsi�velgta.

Nuog�stavimai, kad, centralizavus valstybini� mišk� �kio valdym�, šie miškai bus privatizuojami, panaš�s � muilo burbulus. Juk valstybini� mišk� sistemos ekonominio gyvybingumo stiprinimas, kaip sak� Zdislovas Truskauskas, – viena pagrindini� s�lyg� u�kirsti keli� galimam j� privatizavimui. Visai nepagr�sti ir priekaištai, kad pertvarkius mišk� �kio valdym�, sustambinus ur�dijas, savivaldyb�s negaus dalies fizini� asmen� pajam� mokes�io. Jau dabar, aplinkos viceministro teigimu, kai kuri� ur�dij� (Bir��, Kretingos, Ukmerg�s) pri�i�rimi miškai u�ima didesnius nei vienai savivaldybei tenkan�ius plotus, o ši� ur�dij� darbuotojai mokes�ius moka pagal savo gyvenam�ja viet�.

AM Visuomen�s informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 04 13

Sveikus eglynus pavyks išsaugoti tik laiku sutvarkius v�javartas

T�kstan�iai nud�i�vusi� egli� – toks likimas gali ištikti šalies miškus, jeigu, pasak Aplinkos ministerijos Miško sanitarin�s apsaugos tarnybos direktoriaus Pauliaus Zolubo, nebus laiku sutvarkytos ši� med�i� v�javartos. J� dideliuose mišk� plotuose gausiai paliko met� prad�ioje per Lietuv� pra�� uraganiniai v�jai. šios v�javartos kelia did�iul� gr�sm� eglyn� sveikatai, nes sudaro puikias s�lygas �iev�grau�io vabalo tipografo, vieno pavojingiausi� egl�s kenk�j�, �idiniams susidaryti.
Tipografas, smarkiai apnaikin�s m�s� eglynus 1994-1996 metais, v�l �m� plisti. Pernai jo populiacija padid�jo apie 9 kartus, palyginti su 2005-aisiais. Koks pavojingas miškui šis kenk�jas, matyti iš paprasto pavyzd�io. Jeigu tipografas pavasar� u�puola tris �iem� išverstas egles, jo naujoji karta, kuri paprastai išsivysto apie liepos vidur�, nud�iovina jau apie 20 med�i�. Antrosios kartos vabalai v�l puola egles, dar kart� dauginasi ir sunaikina jau apie 140 egli�. Taigi per metus susidaro 150-160 nud�iovint� egli� �idinys. Paplit�s iš tokio �idinio, tipografas kitais metais gali u�pulti dar t�kstant� med�i�. Pa�ym�tina, kad šis kenk�jas m�gsta ne tik v�javartas. Jis mielai apsigyvena ir tose egl�se, kuri� šaknys jau išjudintos.
Kaip sak� Paulius Zolubas, svarbiausias b�das u�kirsti keli� naujiems tipografo �idiniams susidaryti – sutvarkyti visas egli� v�javartas ir v�jalau�as. Jas valstybiniuose miškuose šalina šiuos miškus administruojan�ios valstyb�s �mon�s – mišk� ur�dijos, o priva�iose miško valdose – j� savininkai. Išsaugant eglyn� sveikat� labai prisid�t� ir tie gyventojai, kurie apie miškuose pasteb�tas v�javartas pranešt� ur�dijoms ar region� aplinkos apsaugos departament� agent�roms.

AM Visuomen�s informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 04 11

švarintis – be degtuk�

Per b�simas poilsio dienas nema�ai gyventoj� imsis tvarkyti aplink� prie savo nam� ar sodinink� bendrijose. Ta�iau, kaip rodo aplinkosauginink� patirtis, dar gana da�nai �mon�s link� atsikratyti dar�o bei sodo atliek� jas sumesdami � lau�o liepsnas. šias atliekas reikia ne deginti, o susmulkinti ir kompostuoti, kad jos pavirst� ekologiškomis organin�mis tr�šomis. Juk deginant tokias lengvai degan�ias atliekas sudega didel� ir pati vertingiausia ši� tr�š� dalis.
švarinantis be degtuk�, nuo daugyb�s kenksming� jungini� bus apsaugotas ir oras. � j� deginant organines atliekas per trump� laik� patenka labai daug teršal� – kiet�j� daleli� ir �vairiausi� chemini� jungini�. Ypa� pavojinga kartu su nat�raliomis gamtin�s prigimties atliekomis deginti �vairias plastmas�s atliekas – butelius, šiltnamiuose naudojamas pl�veles, taip pat senus drabu�ius, avalyn� ir kt. Tai grie�tai draud�iama. Degant tokioms šiukšl�ms, � or� patenka daugyb� �mogaus sveikatai pavojing� toksišk� med�iag�.

Aplinkos ministerija primena, kad grie�tai draud�iama deginti ir ra�ienas, nenušienaut� bei nesurinkt� � kompaktiškas kr�vas �ol�, šiaudus. Net ir surinkt� atliek� negalima deginti miškuose, aukštapelk�se ar šiaip durpingose vietose ir ar�iau kaip 100 metr� nuo ši� viet�. Asmeniui, kuris degina saus� �ol�, nendres, nukritusius med�i� lapus, šiaudus, laukininkyst�s ir dar�ininkyst�s atliekas, pa�eisdamas aplinkosaugos reikalavimus, gali b�ti skirta nuo 50 Lt iki 400 Lt, o u� ra�ien�, nenupjaut� ir nesugr�bt� (nesurinkt�) �oli�, nendri�, jav� ir kit� �em�s �kio kult�r� deginim� - nuo 100 Lt iki 500 Lt bauda.

AM Visuomen�s informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 04 06

Neišduotas nei vienas leidimas Lietuvoje auginti genetiškai modifikuotus augalus

Baland�io 6 d. Aplinkos ministerija pri�m� sprendim� neišduoti leidimo m�s� šalyje auginti bandymams laukuose skirtus genetiškai modifikuotus kukur�zus. Tokio leidimo š. m. saus� papraš� švedijos kompanija „Monsanto“. Ji pateik� paraišk� auginti genetiškai modifikuotus kukur�zus mokslo tikslais �emdirbyst�s institute K�daini� rajone.
Tai tre�ioji ligi šiol Lietuvos gauta paraiška atlikti bandymus laukuose su genetiškai modifikuotais augalais. Pirmoji tokio pob�d�io prašym� pra�jusi� met� saus� pateik� Vokietijos kompanija „PLANTON GmbH“. Ji ketino mokslo tikslais auginti genetiškai modifikuotas bulves �emdirbyst�s instituto Vok�s filiale. Pra�jus� spal� Vokietijos kompanija „BASF Plant Science GmbH“ papraš� leisti �emdirbyst�s instituto V��ai�i� filiale auginti bandymams skirtus genetiškai modifikuotus vasarinius rapsus. Aplinkos ministerija n� vienu iš ši� atvej� neišdav� leidimo.
Nagrin�jant paraiškas, pasak Aplinkos ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio, yra vertinami galimo toki� bandym� poveikio aplinkai ir �moni� bei gyv�n� sveikatai veiksniai, svarstomos Genetiškai modifikuot� organizm� valdymo prie�i�ros komiteto, kuris veikia visuomeniniais pagrindais ir turi patariam�j� bals�, rekomendacijos, atsi�velgiama, kaip ir numato Genetiškai modifikuot� organizm� �statymas, � Sveikatos apsaugos bei �em�s �kio ministerij� išvadas, taip pat visuomen�s nuomon�.
Europos S�jungos valstyb�se šiuo metu yra atliekami bandymai laukuose su 66 r�ši� genetiškai modifikuotais augalais. Juos mokslo tikslais leido auginti ir kai kurios m�s� šalies kaimyn�s. Pavyzd�iui, Latvija yra leidusi auginti genetiškai modifikuotus kukur�zus ir rapsus, Lenkija patenkino šešias paraiškas toki� augal� bandymams laukuose.

AM Visuomen�s informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 04 06

Pesticid� atliekomis u�terštose vietose bus atkurta pa�eista aplinka

Baland�io 4 d. Vyriausyb� patvirtino Pesticid� atliek� saugojimo viet� ir šiomis atliekomis u�teršt� teritorij� 2007-2013 m. tvarkymo program�. Jos tikslas – sutvarkyti vietas, kur buvo saugomi seni pesticidai, ir jais u�terštose teritorijose atkurti pa�eist� aplink� ar jos elementus arba j� pa�eistas funkcijas, pašalinti neigiamo poveikio �moni� sveikatai ir aplinkai pavoj�.
�gyvendinus valstybin� Pesticid� atliek� tvarkymo 2002-2005 m. program�, Lietuvoje iš esm�s išspr�sta iš praeities paveld�t� sen� pesticid� problema. Per ketverius metus iš 40 šalies savivaldybi� 117 sand�li� � Vokietij� buvo išgabenta ir ten nukenksminta 3,2 t�kst. ton� ši� atliek�. Ta�iau dar b�tina sutvarkyti ir buvusias j� saugojimo vietas. Nustatyta, kad Lietuvoje yra apie 1100 toki� viet�. J� aplinka – gruntas, paviršiniai ir po�eminiai vandenys – kol kas ištirta tik fragmentiškai ir nepakankamai. Ji, ypa� gruntas, daugeliu atvej�, kaip rodo atlikti tyrimai, yra u�teršta �vairiais pesticidais.
Patvirtintoji Programa ir numato identifikuoti visas buvusias pesticid� atliek� saugojimo vietas bei tokiomis atliekomis u�terštas teritorijas, �vertinti ši� viet� pavojingum� aplinkai bei �moni� sveikatai ir sutvarkyti kelian�ias daugiausia gr�sm�s.
Sen� pesticid� saugojimo vietas inventorizuoja Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ji nustato, kurie pesticid� atliek� sand�liai ir kurios jomis u�terštos teritorijos kelia daugiausia pavojaus ir kuriuos pirmiausia reikia tvarkyti. ši� atliek� saugojimo viet�, u�teršt� teritorij� tvarkym� ir aplinkos atk�rimo priemoni� �gyvendinim� turi organizuoti savivaldyb�s pagal j� parengtus planus.

AM Visuomen�s informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 04 04