Paieška Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. balandžio 16-22 d.

Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. balandžio 16-22 d.

 

Balandžio 16–17 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje (Rudnios g. 6, Vilnius) vyko Baltijos jūros regiono šalių nacionalinių hidrometeorologijos tarnybų vadovų kasmetinis pasitarimas. Aptartas bendradarbiavimas skaitmeninio orų prognozavimo bei šiuolaikinių meteorologinių stebėjimų technologijų srityse ir kt. klausimai. Išsamesnė informacija: Juozas Karkozas, tel. 271 5060.

Balandžio 16-17 d. šefilde (Jungtinė Karalystė) vykusiame seminare „Teisiniai principai koegzistencijoje“ dalyvavo Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vyr. specialistė Neringa šarkauskienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3522.


Balandžio 16-17 d. ES Tarybos darbo grupės posėdyje dėl direktyvos 2001/18/ES Briuselyje dalyvavo Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis. Išsamesnė informacija tel. 266 3562.


Balandžio 16-18 d. Kaliningrado srityje vyko Lietuvos ir Rusijos bendros komisijos žuvininkystės klausimais darbo grupės susitikimas. Jame dalyvavo Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas. Buvo tariamasi dėl žvejybos Kuršių mariose ir Vištyčio ežere abipusių reglamentavimo priemonių. Išsamesnė informacija tel. 266 3555.

Balandžio 16-18 d. Europos Komisijos Briuselyje susitikime Aplinkosauginių technologijų vystymo veiksmų plano įgyvendinimui aptarti dalyvavo Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė. Išsamesnė informacija tel. 266 3509.

Balandžio 17 d. aplinkos ministras Arūnas Kundrotas lankėsi Alytuje, kur susipažino su UAB „Traidenis“ gaminamais nuotekų valymo įrenginiais. Išsamesnė informacija tel. 266 3481.

Balandžio 17-18 d. ES Tarybos darbo grupės tarptautiniais aplinkos klausimais posėdyje, skirtame pasirengti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi komisijos sesijai, dalyvavo Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento direktorė Vilija Augutavičienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3523.


Balandžio 17-19 d. Briuselyje vykstančiame ES Regionų vystymo konversijos komiteto Erdvinio planavimo ir urbanistinės plėtros darbo grupės posėdyje dalyvauja Aplinkos ministerijos Erdvinio planavimo ir regioninės plėtros skyriaus vedėjas Aleksandras Gordevičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3609.

Balandžio 17-21 d. Berlyne vyksta Pasaulinės gamtosaugos sąjungos pasitarimas apie jūros ekosistemų apsaugą. Dalyvauja Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vyr. specialistas Džiugas Anuškevičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3549.


Balandžio 18 d. Trakų miškų urėdijoje surengta miškasodžio talka, skirta Romos sutarties, kuria prasidėjo Europos vienijimosi procesas, penkiasdešimtmečiui. Dalyvavo Seimo nariai, Aplinkos ministerijos darbuotojai. Išsamesnė informacija tel. 266 3660.


Balandžio 18-19 d. Estijoje lankosi Aplinkos ministerijos Miškų departamento, Generalinės miškų urėdijos bei miškų urėdijų darbuotojų grupė. Susipažįstama su šios šalies valstybinių miškų valdymo bei administravimo sistema. Išsamesnė informacija: Aidas Pivoriūnas, tel. 236 6389.

Balandžio 19-20 d. Lietuvos geologijos tarnyba organizuoja tarptautinį seminarą „Požeminis vanduo Baltijos regione: iššūkiai ateičiai“. Jame dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Suomijos hidrogeologai. Išsamesnė informacija : Jonas Satkūnas, tel.233 24 82.


Balandžio 19-20 d. Baltijos jūros šalių tarybos žemės ūkio ir aplinkos sektorių atstovų susitikime „Žemė ir jūra. Daugiau bendradarbiavimo, mažiau eutrofikacijos“, kuris vyksta Saltsjobadene (švedija), dalyvauja Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis ir Vandenų skyriaus vyr. specialistė Agnė Kniežaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3517.

Balandžio 19-22 d. Berlyne vykstančioje konferencijoje „Energijos efektyvumas – rytojaus pasaulio kūrimas“ dalyvauja Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3486.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

 

 

šalies miškuose mažėja neteisėtų kirtimų

 

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius valstybiniai miškų pareigūnai, Aplinkos ministerijos Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos duomenimis, šalies miškuose nustatė 248 neteisėtų miško kirtimų atvejus, kai buvo iškirsta daugiau kaip 4 tūkst. kubinių metrų medienos. Trečdalis tokių kirtimų vyko valstybiniuose miškuose. Čia neteisėtai iškirsta 450 kubinių metrų medienos. Privačiose valdose šis kiekis daug didesnis – 3787 kubiniai metrai.
Tačiau per pirmąjį šių metų ketvirtį piktadariai rečiau užsimodavo kirviu nei per tą patį laiką praėjusiais metais. Privačiuose miškuose neteisėtai iškirsta 14 proc. medienos mažiau, o valstybiniuose – 24 proc. mažiau nei per 2006 metų pirmąjį ketvirtį. Viena iš priežasčių – sustiprinta miškų kontrolė, aktyviau organizuota prevencinė akcija „Miškas 2007“.
Už neteisėtus miško kirtimus bei kitus Miškų įstatymo pažeidimus administracine tvarka per pirmuosius tris metų mėnesius buvo nubausti 908 asmenys. Jiems skirta 190,9 tūkst. litų baudų.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 04 17

 

 

 

 

 

Vilniuje – apie požeminį vandenį Baltijos regione

 

Blandžio 19 d. Vilniuje į tarptautinį seminarą „Požeminis vanduo Baltijos regione: iššūkiai ateičiai“ susirinko Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Suomijos hidrogeologai. Jį organizavo Lietuvos geologijos tarnyba. Per dvi seminaro dienas bus apžvelgti požeminio vandens apsaugos Europos Sąjungos teisėje klausimai, aptartos išteklių valdymo problemos, požeminio vandens monitoringo vykdymo metodika, meteorologinių sąlygų pokyčių įtaka gruntiniam vandeniui, bendradarbiavimo pasienio teritorijose aktualijos ir kt. Taip pat bus pasidalyta daugiašalio bendradarbiavimo valdant tarpvalstybinius vandeninguosius sluoksnius patirtimi.
Lietuvoje požeminio vandens monitoringas atliekamas jau šešis dešimtmečius. Per tą laiką šalies hidrogeologai sukaupė gausią ir labai įvairią medžiagą apie mūsų požeminio vandens režimą ir balansą, apie antropogeninių veiksnių įtaką požeminei hidrosferai ir vandens kokybei.
Iki 1977 m. regioninį požeminio vandens stebėjimų monitoringo tinklą sudarė 43 postai ir 159 stebėjimo gręžiniai. Jį peržiūrėjus, veikiantys postai buvo papildyti gręžiniais į giliau slūgsančius vandeninguosius horizontus. Taip suformuoti stebėjimo gręžinių ,,krūmai“, o šių gręžinių skaičius išaugo iki 198. Monitoringo tinklas buvo atnaujintas 2004 metais. Įrengti 29 nauji stebėjimo postai. Dauguma jų – meteorologinėse ir vandens matavimo stotyse, kur gaunami kompleksiniai duomenys apie gruntinio vandens slūgsojimo gylį, oro temperatūrą, kritulius, paviršinį nuotėkį ir lygį. Taip pat buvo pergręžti 47 stebėjimo gręžiniai, įsigyta naujos aparatūros vandens lygiui matuoti. 61 monitoringo posto 76 stebėjimo gręžiniuose elektroniniai duomenų kaupikliai kartą per dieną fiksuoja ne tik vandens slūgsojimo gylį, bet ir jo temperatūrą. Gruntinio vandens lygis stebimas 58 stebėjimo gręžiniuose.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 04 16

 

Valstybinių miškų ūkio pertvarka bus pradėta pamatavus devynis kartus

 

šiuo metu ne tik miškininkų bendruomenėje, bet ir gerokai platesniu mastu vykstančios diskusijos apie numatomą valstybinių miškų ūkio pertvarką sulaukia nemažai atgarsių. Kaip ir ruošiantis bet kokiai reformai, jos prieangyje neišvengiamai tenka perlipti ir per nepagrįstų nuogąstavimų slenkstį.

Visų pirma, kaip sakė aplinkos viceministras Zdislovas Truskauskas, šią  pertvarką numatantis valstybinių miškų ūkio plėtros iki 2010 m. strateginio plano projektas tebėra svarstomas ir tobulinamas. Prieš jį patvirtinant, bus dar devynis kartus pamatuota ir atsižvelgta į visus pateiktus konstruktyvius pasiūlymus bei pastabas. Jų laukiama ne tik iš specialistų, bet ir iš visuomenės atstovų, kuriems rūpi šalies miškų ateitis. Numatoma pertvarka, viceministro žodžiais, – ne kieno nors užgaida ar lobizmo vaisius, bet gyvenimo padiktuota būtinybė.

Jau dabar dalis mūsų urėdijų susiduria su ekonominio gyvybingumo problemomis, kurios ateityje dar aštrės. Pavyzdžiui, vienam hektarui miško tenkančios investicijos atskirose urėdijose skiriasi iki dešimties kartų. Susirūpinimą kelia ir tai, kad ekonominiu požiūriu silpnesnėse urėdijose mažinamas miške dirbančių specialistų – girininkų, jų pavaduotojų, eigulių – skaičius. Ir šias, ir daugelį kitų problemų galima išspręsti tik centralizavus kai kurias valstybinių miškų ūkio valdymo funkcijas. Todėl numatoma stambinti urėdijas. Tačiau jokiu būdu nebus mažinamas girininkijose, kurios yra svarbiausia miškų ūkio grandis, dirbančių kvalifikuotų specialistų skaičius. Panašiai šias problemas jau yra išsprendusios daugelis Europos Sąjungos šalių.

Ieškant būdų, kaip tobulinti šalies valstybinių miškų ūkio valdymą, dar 1999 m. ir 2001 m. buvo atliktos mokslinės tiriamosios studijos. Jų autoriai konstatavo, kad susiklosčiusi šio ūkio valdymo sistema nėra pakankamai efektyvi. Išsamų tiriamąjį darbą atliko Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai, laimėję Aplinkos ministerijos 2005 m. paskelbtą konkursą. Remiantis jų darbo išvadomis bei rekomendacijomis, ir buvo parengtas dabar svarstomas valstybinių miškų ūkio plėtros iki 2010 m. strateginio plano projektas.

Po to, kai šiam projektui iš esmės pritarė Miškų ūkio konsultacinė taryba, kurią sudaro patyrę šalies miškininkystės specialistai ir autoritetingi mokslininkai, jis buvo pristatytas miškininkų bendruomenei. Į jos patarimus ir pasiūlymus, pasak aplinkos viceministro, bus itin atsižvelgta.

Nuogąstavimai, kad, centralizavus valstybinių miškų ūkio valdymą, šie miškai bus privatizuojami, panašūs į muilo burbulus. Juk valstybinių miškų sistemos ekonominio gyvybingumo stiprinimas, kaip sakė Zdislovas Truskauskas,  – viena pagrindinių sąlygų užkirsti kelią galimam jų privatizavimui. Visai nepagrįsti ir priekaištai, kad pertvarkius miškų ūkio valdymą, sustambinus urėdijas, savivaldybės negaus dalies fizinių asmenų pajamų mokesčio. Jau dabar, aplinkos viceministro teigimu, kai kurių urėdijų (Biržų, Kretingos, Ukmergės) prižiūrimi miškai užima didesnius nei vienai savivaldybei tenkančius plotus, o šių urėdijų darbuotojai mokesčius moka pagal savo gyvenamąja vietą.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 04 13

 

Sveikus eglynus pavyks išsaugoti tik laiku sutvarkius vėjavartas

 

Tūkstančiai nudžiūvusių eglių – toks likimas gali ištikti šalies miškus, jeigu, pasak Aplinkos ministerijos Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus Pauliaus Zolubo, nebus laiku sutvarkytos šių medžių vėjavartos. Jų dideliuose miškų plotuose gausiai paliko metų pradžioje per Lietuvą praūžę uraganiniai vėjai. šios vėjavartos kelia didžiulę grėsmę eglynų sveikatai, nes sudaro puikias sąlygas žievėgraužio vabalo tipografo, vieno pavojingiausių eglės kenkėjų, židiniams susidaryti.
Tipografas, smarkiai apnaikinęs mūsų eglynus 1994-1996 metais, vėl ėmė plisti. Pernai jo populiacija padidėjo apie 9 kartus, palyginti su 2005-aisiais. Koks pavojingas miškui šis kenkėjas, matyti iš paprasto pavyzdžio. Jeigu tipografas pavasarį užpuola tris žiemą išverstas egles, jo naujoji karta, kuri paprastai išsivysto apie liepos vidurį, nudžiovina jau apie 20 medžių. Antrosios kartos vabalai vėl puola egles, dar kartą dauginasi ir sunaikina jau apie 140 eglių. Taigi per metus susidaro 150-160 nudžiovintų eglių židinys. Paplitęs iš tokio židinio, tipografas kitais metais gali užpulti dar tūkstantį medžių. Pažymėtina, kad šis kenkėjas mėgsta ne tik vėjavartas. Jis mielai apsigyvena ir tose eglėse, kurių šaknys jau išjudintos.
Kaip sakė Paulius Zolubas, svarbiausias būdas užkirsti kelią naujiems tipografo židiniams susidaryti – sutvarkyti visas eglių vėjavartas ir vėjalaužas. Jas valstybiniuose miškuose šalina šiuos miškus administruojančios valstybės įmonės – miškų urėdijos, o privačiose miško valdose – jų savininkai. Išsaugant eglynų sveikatą labai prisidėtų ir tie gyventojai, kurie apie miškuose pastebėtas vėjavartas praneštų urėdijoms ar regionų aplinkos apsaugos departamentų agentūroms.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 04 11

 

 

švarintis – be degtukų

 

Per būsimas poilsio dienas nemažai gyventojų imsis tvarkyti aplinką prie savo namų ar sodininkų bendrijose. Tačiau, kaip rodo aplinkosaugininkų patirtis, dar gana dažnai žmonės linkę atsikratyti daržo bei sodo atliekų jas sumesdami į laužo liepsnas. šias atliekas reikia ne deginti, o susmulkinti ir kompostuoti, kad jos pavirstų ekologiškomis organinėmis trąšomis. Juk deginant tokias lengvai degančias atliekas sudega didelė ir pati vertingiausia šių trąšų dalis.
švarinantis be degtukų, nuo daugybės kenksmingų junginių bus apsaugotas ir oras. Į jį deginant organines atliekas per trumpą laiką patenka labai daug teršalų – kietųjų dalelių ir įvairiausių cheminių junginių. Ypač pavojinga kartu su natūraliomis gamtinės prigimties atliekomis deginti įvairias plastmasės atliekas – butelius, šiltnamiuose naudojamas plėveles, taip pat senus drabužius, avalynę ir kt. Tai griežtai draudžiama. Degant tokioms šiukšlėms, į orą patenka daugybė žmogaus sveikatai pavojingų toksiškų medžiagų.

Aplinkos ministerija primena, kad griežtai draudžiama deginti ir ražienas, nenušienautą bei nesurinktą į kompaktiškas krūvas žolę, šiaudus. Net ir surinktų atliekų negalima deginti miškuose, aukštapelkėse ar šiaip durpingose vietose ir arčiau kaip 100 metrų nuo šių vietų. Asmeniui, kuris degina sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas, pažeisdamas aplinkosaugos reikalavimus, gali būti skirta nuo 50 Lt iki 400 Lt, o už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą  - nuo 100 Lt iki 500 Lt bauda.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 04 06

 

 

Neišduotas nei vienas leidimas Lietuvoje auginti genetiškai modifikuotus augalus

 

Balandžio 6 d. Aplinkos ministerija priėmė sprendimą neišduoti leidimo mūsų šalyje auginti bandymams laukuose skirtus genetiškai modifikuotus kukurūzus. Tokio leidimo š. m. sausį paprašė švedijos kompanija „Monsanto“. Ji pateikė paraišką auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus mokslo tikslais Žemdirbystės institute Kėdainių rajone.
Tai trečioji ligi šiol Lietuvos gauta paraiška atlikti bandymus laukuose su genetiškai modifikuotais augalais. Pirmoji tokio pobūdžio prašymą praėjusių metų sausį pateikė Vokietijos kompanija „PLANTON GmbH“. Ji ketino mokslo tikslais auginti genetiškai modifikuotas bulves Žemdirbystės instituto Vokės filiale. Praėjusį spalį Vokietijos kompanija „BASF Plant Science GmbH“ paprašė leisti Žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale auginti bandymams skirtus genetiškai modifikuotus vasarinius rapsus. Aplinkos ministerija nė vienu iš šių atvejų neišdavė leidimo.
Nagrinėjant paraiškas, pasak Aplinkos ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio, yra vertinami galimo tokių bandymų poveikio aplinkai ir žmonių bei gyvūnų sveikatai veiksniai, svarstomos Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo priežiūros komiteto, kuris veikia visuomeniniais pagrindais ir turi patariamąjį balsą, rekomendacijos, atsižvelgiama, kaip ir numato Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas, į Sveikatos apsaugos bei Žemės ūkio ministerijų išvadas, taip pat visuomenės nuomonę.
Europos Sąjungos valstybėse šiuo metu yra atliekami bandymai laukuose su 66 rūšių genetiškai modifikuotais augalais. Juos mokslo tikslais leido auginti ir kai kurios mūsų šalies kaimynės. Pavyzdžiui, Latvija yra leidusi auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus ir rapsus, Lenkija patenkino šešias paraiškas tokių augalų bandymams laukuose.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 04 06

 

 

 

Pesticidų atliekomis užterštose vietose bus atkurta pažeista aplinka

 

Balandžio 4 d. Vyriausybė patvirtino Pesticidų atliekų saugojimo vietų ir šiomis atliekomis užterštų teritorijų 2007-2013 m. tvarkymo programą. Jos tikslas – sutvarkyti vietas, kur buvo saugomi seni pesticidai, ir jais užterštose teritorijose atkurti pažeistą aplinką ar jos elementus arba jų pažeistas funkcijas, pašalinti neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai pavojų.
Įgyvendinus valstybinę Pesticidų atliekų tvarkymo 2002-2005 m. programą, Lietuvoje iš esmės išspręsta iš praeities paveldėtų senų pesticidų problema. Per ketverius metus iš 40 šalies savivaldybių 117 sandėlių į Vokietiją buvo išgabenta ir ten nukenksminta 3,2 tūkst. tonų šių atliekų. Tačiau dar būtina sutvarkyti ir buvusias jų saugojimo vietas. Nustatyta, kad Lietuvoje yra apie 1100 tokių vietų. Jų aplinka – gruntas, paviršiniai ir požeminiai vandenys – kol kas ištirta tik fragmentiškai ir nepakankamai. Ji, ypač gruntas, daugeliu atvejų, kaip rodo atlikti tyrimai, yra užteršta įvairiais pesticidais.
Patvirtintoji Programa ir numato identifikuoti visas buvusias pesticidų atliekų saugojimo vietas bei tokiomis atliekomis užterštas teritorijas, įvertinti šių vietų pavojingumą aplinkai bei žmonių sveikatai ir sutvarkyti keliančias daugiausia grėsmės.
Senų pesticidų saugojimo vietas inventorizuoja Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ji nustato, kurie pesticidų atliekų sandėliai ir kurios jomis užterštos teritorijos kelia daugiausia pavojaus ir kuriuos pirmiausia reikia tvarkyti. šių atliekų saugojimo vietų, užterštų teritorijų tvarkymą ir aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimą turi organizuoti savivaldybės pagal jų parengtus planus.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 04 04

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"