Paieška Miškasodžio prakaitas (Biržų MU)

Miškasodžio prakaitas

Alfonsas KAZITĖNAS

 

Biržų miškų urėdijos medelyne lankėmės po Velykų švenčių. Smagiai švietė saulė ir darbai virte virė. Rodės, jei po kojomis būtų pasimaišęs apsamanojęs kelmas, ir tas būtų krutėjęs. Lingavo moterų ir vyrų siluetai, burzgė traktoriai. Vagonėlis, kuriame laikinai įsikūrusi medelyno administracija (naujas medelyno pastatas tik pradedamas statyti), braškėjo, lingavo nuo savų ir svetimų kojų.

 

Skubinosi atlaisvinti šiltnamius

 

Medelyno viršininkė Danutė Liutikienė lygino praėjusį ir šį pavasarius. Pernai didysis darbymetis medelyne prasidėjo balandžio 10 d. šiemet jau kovo 26 d. prie darbo stojo 15 sezoninių darbininkių. Didžiuma jų - kas pavasarį sugrįžtantys į medelyną padirbėti šiltuoju sezonu. Buvo ir keletas naujokių.

„Pradėjome kasti medelius šiltnamiuose, kad atlaisvintume dirvą naujai sėjai“, - pasakojo medelyno šeimininkė. Moterys pirmiausiai iškasė vienmečius berželius, kurie pasiekė metro ūgį ir pradeda vegetuoti anksčiausiai. Iš 200 kv. m ploto prikasė 40 tūkst. sodmenų, kuriuos panaudos valstybiniams ir privatiems miškams atkurti. Dar 20 tūkst. berželių teko iškasti iš lauko plantacijų.

Iš beržų plantacijos moterys vėl grįžo į šiltnamį, kur iš 800 kv. m ploto lysvių iškasė 700 tūkst. vienmečių eglės daigų. Kiek mažiau nei pusę išpikuos į durpę polietileno ritinėliuose, didesnę dalį – atvirame lauko grunte. Į ritinėlius vynioja rankomis, o lauko plantacijose sodina estų gamybos sodinamąja EMI-5. Atvirame grunte dar paaugins 2–3 metus, o tada eglaitės jau keliaus į miškų želdinius. Pikavimo skyriuje pastatyti 8 darbo stalai, prie kurių nuo balandžio vidurio stojo 4 poros darbininkų iš privačių miško ruošos brigadų, ateinančių medelynui į talką, kai miškuose dėl polaidžio tenka nutraukti kirtimus. Durpes esame pasiruošę iš rudens, sumaišyta su trąšomis, dar atsivešime kokį pusšimtį tonų iš šepetos durpyno. Sėjinukų vyniojimas turėtų praeiti sklandžiai“, - įsitikinusi medelyno viršininkė. Darbai turėtų praeiti sklandžiai.

 

Pušį pranoko juodalksnis

 

šiltnamiuose pušies šiemet neaugino, bet turėjo atvirame grunte. Ją irgi teko iškasti kuo greičiau, nes smėlynai nelaukia, greit senka drėgmės atsargos. Iškasė apie 30 tūkst. pušies sėjinukų ir sodinukų. Regis, stygiaus nejaučia, bet medelyno šeimininkė pasiguodžia, kad pernai atvirame grunte apie 50 tūkst. pušies daigelių suvalgė grambuoliai, pagraužę šakneles. Į miškus medelynas atiduoda 2–3 metus paaugintus pušies daigus.

Skubėta rauti juodalksnio sėjinukus, nes ir jie vegetuoja. Turėjo dvimečių per 100 tūkst., dar per 60 tūkst. 2–3 metų sodinukų. Juodalksnio sodmenų pateikimas baigiamas. Danutė Liutikienė džiaugiasi, kad juodalksnio šį pavasarį turi pakankamai, nors jo paklausa didelė. Biržų krašto miškai pakankamai drėgni, greta eglės juodalksnis - kita pagrindinė rūšis iškirstiems medynams atkurti. Daug užsiprašo girininkijos, pageidauja ir privatininkai - išgedusiems želdiniams papildyti, savaiminiam žėlimui pagelbėti. Viena bėda, kad per mažai sudaroma išankstinių sutarčių su pirkėjais, būtų galima orientuotis, kiek išauginti sodmenų – gali pritrūkti, bet būtų apmaudu, jei liktų perteklius.

 

Su ąžuoliukais – pabaigtuvės

 

Darbų technologijos nesudėtingos. Pastoviai zuja du nedideli traktoriai. Vienas specialia lankena pakelia medelių šaknis, kad būtų lengviau išrauti, kitas vežioja daigus į paruošimo skyrių. Moterys kasa daigus, rūšiuoja, skaičiuoja, patrumpina, pamirko molyje su dezinfekcinėmis medžiagomis, deda į dėžes realizacijai. Tuos, kuriuos suks į ritinėlius, išveža į vieną ledainę, kuriuos sodins mechanizuotai – į kitą, o miškams atkurti išsiveža girininkai savo transportu. Konvejeris sukasi diena iš dienos. Danutė Liutikienė neslepia pasitenkinimo, kad Velykų švenčių proga atšalo orai ir leido mažumą atsipūsti.

Vieni vertingiausių medelyno produktų – ąžuolo sodinukai. Praėjusiais metais gilių nebuvo, tauriems medžiams pakenkė pavasariniai šalčiai. Visoje šalyje jaučiamas ypatingas ąžuolo sodinukų stygius. Biržiečiai turi 30 tūkst. trejetą metų augintų ąžuoliukų, iš jų 13 tūkst. privalėjo atiduoti Kupiškio urėdijai, su kuria pasirašyta ne vieneriems metams aprūpinimo sodmenimis sutartis. Kas liko – savoms girininkijoms. Nepakaks. Ąžuoliukai labai išpopuliarėjo erozijos paveiktiems plotams, miškų pakraščio juostoms želdyti. Juos baigs kasti iš medelyno plantacijų paskutinius, nes ąžuolai neskuba vegetuoti. Su ąžuolo paruošimu baigsis karštasis pavasario darbymetis medelyne.

 

Tenka būti prekeiviais

 

Kartu vyksta dekoratyvinių sodmenų realizacija. Klientai eina vienas po kito, susidaro eilutė. Be privačių miškų savininkų, kurie sujudę sodinti iškirstas biržes, papildyti praėjusios vasaros sausrų nusmaugtus želdinius, atvyksta daug su mišku nieko bendro neturinčių gyventojų, kurie nori apsiželdyti savo sodybas - tiek kaimuose, tiek mieste. Atvažiuoja pirkėjų net iš Latvijos. Vietiniai klausia, kokių krūmų ir medelių gali įsigyti, teiraujasi kainų, svarsto galimybes, o latviai atvirai sako, kad pas juos sodinukai brangesni, tad nė nebando derėtis.

Medelyno viršininkė klientams siūlo baltąsias eglutes, kolonines tujas, klevelius, liepaites. Gudobeles, kaulenius, ligustrus - gyvatvorėms. Apgailestauja, jog medelynas iki šiol neturėjo galimybės skiepyti retesnių dekoratyvinių rūšių. Kartu neslepia, kad jau ir įprastų rūšių sodinukų kainos šiemet didesnės.

„Kai pamatėme, kad iš mūsų pirktais medeliais prekiauja turguje, ryžomės padidinti kainas iki turgaus lygio“, - argumentavo medelyno šeimininkė. Gudobelės sodinukas pabrango nuo 2,5 iki 3 Lt, beržo, eglės, pušies – nuo 50 iki 59 ct. Tie, kas sodina mišką, didelės skriaudos nepatirs, juolab, kad apželdantys mišku menkavertes žemes sodmenų gauna dykai. Didesnis galvosūkis norintiems pasigražinti aplinką prie namų. Pasak Danutės Liutikienės, per dieną parduodama sodinamosios medžiagos už 2000–3000 Lt

 

Pirmenybė natūraliam miškui

 

Urėdo pavaduotojo Alberto Narecko duomenimis, šį pavasarį biržiečiai pasiryžę įveisti miško želdinius 174 ha plote, iš jų 48 ha dirbamose žemėse, kurias perdavė apskritis. Želdinių sudėtyje dominuoja eglė, bet ji beveik visur mišrinama su beržu ir juodalksniu. Dirbamoje žemėje panaudos čekišką miško sodinamąją RZS–2, kurią jau pernai sėkmingai išbandė.

„šių metų želdymas nesiskiria nuo kitų pavasarių, gal kiek daugiau teks apželdyti dirbamų žemių. Įveisime apie dešimt hektarų ąžuolynų, laikome šaldytuve ir ruošiamės sėti giles. Pasodinsime nemažai ornitochorinių krūmų biologinei įvairovei praturtinti. Žemė sausa, balandžio vidurys – pats miškasodžio įkarštis, gegužės pirmosiomis dienomis viskas baigta – anksti kaip reta“, - pasidžiaugė už miškininkystę atsakingas pareigūnas.

Dabar ypatingas dėmesys skiriamas priemonėms, padedančioms miškui atsikurti savaime. Patirta, kad ne tankiai susodinti daigeliai, bet natūraliai iš sėklų išaugę medeliai yra tikroji miško ateitis. šį pavasarį biržiečiai apie 300 ha plote padės miškui atsiželdyti. Tam naudoja dvi čekiškos frezas, jomis atviruose plotuose sumaišo mineralinį dirvos paviršių. Į išpurentas juostas krinta medžių sėklos ir kyla nauji daigai.

„Vadovaujamės nuostata: trečdalį plotų želdom, dviejuose trečdaliuose padedame miškui atsikurti pačiam“, - paaiškino Albertas Nareckas. Jo žodžiais, daugiausiai tenka želdyti ten, kur grybinės ligos išsmaugė uosynus.             


Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"