Paieška Ar gali kosmetika pakenkti sveikatai?

Ar gali kosmetika pakenkti sveikatai?

Danguolė GOROBECIENĖ

Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės skyriaus higienos gydytoja

 

Esu nuolatinė „Žaliojo pasaulio“ skaitytoja.  Susidomėjusi perskaičiau Zitos Dudutytės straipsnį "Kosmetika. Tikroji grožio formulė ir paslaptys" („Žaliasis pasaulis“, 2007 02 22,  Nr.8). Esu aukščiausios kategorijos higienos gydytoja, 15  metų ekspertavau kosmetikos gaminių sveikatos saugą, tad norėčiau pasidalinti savo mintimis ir žiniomis apie kosmetiką su „Žaliojo pasaulio“ skaitytojais.

*  *  *

Kosmetikos gaminius naudoja beveik visi žemės gyventojai: jei ne lūpų dažus ar kremą, tai šampūnus, skutimosi priemones, kvepalus, dezodorantus, galiausiai, bent tualetinį muilą. Gražūs norime būti visi, nes tokiems geriau sekasi gyvenime, jie laukiami vakarėliuose, scenoje ir pan. Tačiau nei vienas nenorėtų, kad panaudota kosmetikos priemonė padarytų žalos, subjaurotų odą. To nenori ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių vartotojai, bet ir kosmetikos priemonių gamintojai.

Pagrindinės odos funkcijos: apsauga, termoreguliacija ir jutimo organas. Oda apsaugo nuo mechaninio poveikio, ultravioletinės spinduliuotės, mikroorganizmų ir cheminių medžiagų prasiskverbimo, vidaus ir išorės agresijos. Todėl labai svarbu odą prižiūrėti, kad ji galėtų atlikti savo apsaugines funkcijas. O į pagalbą odos priežiūrai pasitelkiame kosmetikos priemones.

Kiek gi žmogus sunaudoja kosmetikos gaminių? Apskaičiuota, jog lūpų dažų sunaudojama per dieną 0,06 g, veido kremo 0,8 g, dantų pastos 0,48 g, bendros paskirties kremo 2,0 g, šampūno 0,12 g, dušo želė 1,0 g (2 pastarieji apskaičiuoti įskaitant nuplovimą).

Vieni iš dažniausiai naudojamų kosmetikos gaminių yra plovikliai: šampūnai, dušo želės, vonios putos. O jų sudėtyje yra natrio, amonio lauryl sulfatai arba natrio amonio lauret sulfatai. Ingredientų pavadinimai labai panašūs, tačiau lauryl sulfatai yra gerokai agresyvesni ir gali dirginti odą. Todėl reikėtų rinktis šampūnus, kurių etiketėje nurodyti lauret sulfatai. Žinotina, mažiau šių ingredientų yra vaikiškuose ir dažnam naudojimui skirtuose šampūnuose. Be to, šampūnus reikia naudoti teisingai ir saikingai: nedidelį kiekį šampūno (šaukštelį) įpilti į delną, trinant suputinti ir tik po to putomis įtrinti plaukus. Būtina labai gerai išskalauti plaukus. Plaukų balzamai naudojami 1 kartą per savaitę.

Vadinamosios AHA rūgštys (vaisių, pieno, obuolių, glikolio) dažniausiai naudojamos odos valymo priemonių, šveitiklių gamybai. Rekomenduojama tokias kosmetikos priemones naudoti vakare, kai jau nesiruošiame niekur eiti, nes oda tampa itin jautri saulei (gali sukelti foto toksinį dermatitą). Po tokios valymo procedūros reikia patepti odą apsaugine priemone su UV filtrais. Beje, pastaruoju metu vis dažniau naudojami amfoteriniai kompleksai, kurių poveikis yra švelnesnis.

Kosmetikos (iš jų - ir asmens higienos gaminių) gamyboje naudojama labai daug cheminių medžiagų, tačiau nepalankaus poveikio, ypač tiems, kurių oda yra jautri, galima tikėtis dažniausiai iš kvapiųjų ingredientų, konservantų bei dažiklių, kadangi tarp jų yra daug alergenų. Todėl buvo priimtas reikalavimas, kad gaminio etiketėje turi būti nurodyti ne tik visi ingredientai, bet ir kvapiosios kompozicijos sudėtinių dalių, galinčių sukelti alergiją, pavadinimai. Žmonėms, turintiems jautrią odą, reikėtų tenkintis bekvapėmis kosmetikos priemonėmis ir tokiomis, kurių galiojimo laikas yra trumpesnis, nes tokiose priemonėse yra mažiau konservantų. Konservantai (arba biocidai) dedami į kosmetikos priemones, kad prailgintų jų galiojimo laiką, nes visai be konservantų kosmetikos gaminys turėtų būti sunaudojamas per 2-3 mėnesius nuo pagaminimo. Tačiau visų konservantų kiekis yra griežtai reglamentuotas. Atsiradus įtarimų dėl parabenų galimo kancerogeniškumo, Europos Komisija gamintojams pateikė reikalavimą iki metų pabaigos pateikti šių ingredientų toksikologinį įvertinimą.

 

Ar yra reikalavimai kosmetikos gaminiams?

 

2000 m. buvo parengta Lietuvos higienos norma HN 62 „Kosmetikos gaminiai: bendrieji reikalavimai, draudžiamos ir ribojamos medžiagos“, į kurią perkelti Europos Bendrijos reikalavimai kosmetikos gaminiams. Beje, ši norma yra nuolat papildoma ir keičiama, nes mokslas nestovi vietoje: išaiškėja naujos cheminių medžiagų savybės. Pasitvirtinus jų kancerogeninėms, mutageninėms ar kitoms nepalankioms sveikatai savybėms, papildomas uždraustų ar ribojamų ingredientų sąrašas. Tad šiuo metu yra uždrausta naudoti kosmetikos gaminių gamybai per 1200 cheminių medžiagų. Tarp jų - kancerogenai ir mutagenai, antibiotikai, hormonai, žmonių audinių ląstelės ar jų produktai, vitaminai D2 ir D3 ir dar 28 kvėpiklių bei per 30 plaukų dažų ingredientų. Uždrausti gana plačiai naudotas parfumerijoje, nagų ir plaukų lako gamybai dibutilftalatas, plaukų dažiklis m-fenilendiaminas.

Vis dėlto dauguma ingredientų, naudojamų kosmetikos priemonių gamybai, yra nekenksmingi sveikatai. Nustatant jų paskirtį yra tiriamos tokių cheminių medžiagų savybės, atliekamas jų toksikologinis (poveikio gyvam organizmui) įvertinimas. Gaminant kosmetikos priemones gamyboje turi būti vadovaujamasi geros gamybos praktikos taisyklėmis: griežtų švaros, ingredientų kontrolės, naudojamo vandens kokybės kontrolės reikalavimų. Kiekvienam gaminiui turi būti parengta vadinamoji „dosje“, kurioje turi būti visa informacija apie ingredientus ir gaminį, naudojamas įpakavimui medžiagas, nes už gaminio kokybę ir saugą atsako gamintojas. Nauji galutiniai kosmetikos produktai yra išbandomi ant savanorių žmonių odos, gavus jų sutikimą.

Ant kosmetikos gaminių pakuotės kartais būna ženklas „triušis“. Juo galima ženklinti, jei ingredientų įtakos gyviems organizmams nustatymams nebuvo pasitelkti gyvuliukai. Tačiau tai nėra gaminio sveikatos saugos patvirtinimas. Dažniau būna saugaus pakuočių utilizavimo ženklas – apskritimas, kurio viduryje yra balta ir žalia rodyklės. šiaurės šalių ekoženklas „gulbė“ yra naudojamas skalbiklių ženklinimui, patvirtinantis jų saugą aplinkai.

 

Rekomendacijos vartotojui

 

Negalėčiau išskirti kokios nors šalies ar firmos, gaminančios tik labai efektyvius ir tik iš augalinių ingredientų pagamintus gaminius. Yra gerų kremų, pagamintų ir Prancūzijoje, ir Indijoje, ir Latvijoje, ir Lietuvoje... Juos gamina ne tik garsios firmos. Nebūtinai tik brangus kremas yra geras. Tačiau pasirinkti būtent jūsų odai tinkančią priemonę reikia pačiam. Galima pasitarti su kvalifikuotu, kompetentingu kosmetologu arba įsigyti pradžioje mėginuką („testerį“). Jie dalinami nemokamai kosmetikos parodose, akcijų metu, stambių kosmetikos firmų. Nereikia pirkti kosmetikos priemonių turguje, kioskelyje, nes kremai, losjonai, lūpų dažai galėjo būti laikomi saulėje, nuo ko pakito gaminio savybės. Skirkime tam laiko, juk kosmetikos priemones perkame ne kasdien. Perskaitykime etiketę, įsitikinkime, kad sudėtyje nėra ingredientų, kuriems jūs esate jautrus arba jūs žinote, kad vienas ar kitas ingredientas yra pavojingas. Naudokime kosmetiką tik pagal etiketėje nurodytą paskirtį: veido kremu netinka tepti paakių odos, kuri yra jautresnė, nors paakiams skirtu kremu galima tepti veidą. Brandžiai odai skirtų kremų nereikėtų naudoti jaunimui. Nerekomenduočiau nei pirkti nei naudoti aerozolinių dezodorantų, ypač jautresniems žmonėms, ar naudoti juos patalpoje, kur yra vaikų, ligonių, nes smulkūs dezodoranto lašeliai patenka į kvėpavimo takus ir galite patirti visai nepageidaujamą efektą. Dezodorantai, kaip ir visa kosmetika, naudojami tik ant švaraus kūno. Pagalvokime, ar verta, norint pakeisti įvaizdį, kas mėnesį dažyti plaukus. Gal galima pasinaudoti dažančiu šampūnu ar nuplaunamais dažais.

Naudokime kosmetiką saikingai, pagal paskirtį ir neužmirškime vakare, nors ir kaip nuvargę būtume, nuvalyti makiažą ir nusiprausti.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"