Paieška Archeologai rado dirbtinę akį

Archeologai rado dirbtinę akį

 

šiomis dienomis Irano spauda pranešė, jog iraniečiai archeologai “Sudegintame mieste” aptiko dirbtinę akį, kuri, greičiausiai, buvo pagaminta prieš 4800 metų.

“Sudeginto miesto”, esančio Irano pietryčiuose, archeologiniai kasinėjimai vyksta jau seniai, jų plotas apima per 300 tūkst. hektarų. Tai patys stambiausi šioje valstybėje vykstantys kasinėjimai. šis miestas yra išgyvenęs 4 civilizacijos vystymosi stadijas ir iškentęs 3 gaisrus, tad ir vadinamas “sudegintu”. Pagal aptiktų radinių kiekį ši vietovė lenkia visus kitus kasinėjimus, vykusius šalyje.  

Archeologai teigia, jog minėtoji dirbtinė akis priklausė 25-30 metų moteriai, kurios griaučiai taip pat aptikti kasinėjimų metu. Kol kas mokslininkai negali suprasti, iš ko ši akis buvo pagaminta. Iš pirmo žvilgsnio – tai dervos mišinys, sumaišytas su gyvuliniais riebalais. Akiduobėje aptikti pėdsakai absceso, susidariusio, ilgai nešiojant akies protezą.

Protezo kapiliarai buvo pagaminti naudojant ploniausią aukso vielutę, kurios plotis – ne daugiau kaip pusė milimetro. Aplink vyzdį taip pat matomos paralelinės linijos, suformuojančios rombą. Iš šonų matyti dvi skylutės, kuriomis buvo galima nulaikyti akį akiduobėje. Archeologai įsitikinę, jog dirbtinės akies savininkė turėjo būti iš valdančiosios tos šalies šeimos, ar bent jau iš labai pasiturinčių sluoksnių, juk toks protezas turėjo kainuoti tikrai brangiai. 

Tai pats seniausias iš kada nors pasaulio archeologijos istorijoje rastų akies protezų. Iš ankstesnių šaltinių buvo manoma, jog panašūs protezai buvo pradėti gaminti, pradedant nuo 5-ojo amžiaus prieš mūsų erą. Dauguma senosios oftalmologijos žinių buvo saugoma Aleksandrijos bibliotekoje ir, nelaimei, buvo prarastos.

Senovėje akių protezai buvo gaminami iš dažyto molio, pritvirtinami prie drobės ir įstatomi į tuščią akiduobę. Vėlesniais laikais akių protezų gamyboje pradėtas naudoti ir auksas, ir brangakmeniai, ir sidabras, ir varis, ir stiklas. Patys pirmieji stikliniai protezai atsirado Venecijoje. Jų gamybos paslaptys buvo kruopščiai saugomos net iki 18 a. pabaigos. Dabartiniu metu šie protezai gaminami iš akrilo.

Taigi, koreguojančiosios chirurgijos pagrindai buvo padėti dar senovės laikais. Žmonės nenorėjo susitaikyti su sau itin svarbių organų praradimu ir bandė juos sukurti iš pagalbinių medžiagų. Prieš keletą metų Egipte, senovinio Tėbų miesto vietoje, buvo rastas kojos protezas. Kapavietėje buvusios moters kūnui buvo amputuotas didysis kojos pirštas. Rastas dirbtinis medinis pirštas buvo pagamintas tikrai meistriškai. Prie kojos jis buvo pritvirtinamas siūlais.

 

Parengė Jonas VANAGAS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"