Paieška Plėtojamas projektas „Pasienio žuvys“ (1)

Plėtojamas projektas „Pasienio žuvys“ (1)

Justinas AUGUSTINAVIČIUS

 

Vištytyje (Vilkaviškio raj.) įvyko žuvininkytės specialistų forumas, kurio tikslas -  suformuluoti tarptautinio Interreg / Tacis projekto „Lietuvos ir Rusijos pasienio vandens telkinių žuvų išteklių atkūrimo sąlygų mokslinė-techninė plėtra“ Nr.2006/289 („Pasienio žuvys”) uždavinius bei parengti tolesnių veiksmų ir priemonių programą. Forumo rengėjai – Kaliningrado valstybinis technikos universitetas, Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras (LVŽŽTC) ir Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“.

 

Pasieniui – daugiau dėmesio

 

Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienyje esantys vandens telkiniai – Kuršių marios, Nemunas, šešupė ir Vištyčio ežeras – turi didelę ūkinę ir rekreacinę svarbą, tačiau  Vilniaus universiteto ekologijos instituto bei Kaliningrado valstybinio technikos instituto mokslininkų tyrimų duomenys rodo, kad keičiasi žuvų išteklių rūšinė sudėtis, o verslinės žūklės statistika liudija, kad tam tikrų žuvų rūšių laimikiai sumažėjo. Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienio vandens telkiniams iki šiol buvo skiriamas nepakankamas dėmesys, o blogiausia, kad paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje žuvų išteklių tyrimai buvo atliekami nesistemingai. Tad dabar stinga informacijos apie žuvų išteklių kitimo dinamiką tuo laikotarpiu, kai versliniai laimikiai ėmė mažėti.

Tiek Lietuvoje, tiek Kaliningrado srityje pasienio vandens telkiniuose sužvejojama per 90 proc. laimikių, tad Kuršių marių, Nemuno, šešupės ir Vištyčio ežero žuvų išteklių būklė lemia didelio regiono ekonomiką, socialinę padėtį jame. Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėje Kaliningrado srityje daug diskutuojama, kokios yra žvejybos ir žuvininkystės perspektyvos Kuršių mariose, kiek žvejų įmonių gali „prasimaitinti“ iš žvejybos, kaip žvejams persikvalifikuoti, o svarbiausia – ar nesuteikus prioriteto rekreacinės, kitaip tariant, mėgėjiškos-pramoginės žvejybos vystymui? Plėtojantis poilsio industrijai šios paslaugos poreikis kasmet didėja. Profesionalūs žvejai, turintys tam reikalui tinkamus įgūdžius ir laivus, verslinės žvejybos draudimo laikotarpiu, kuris sutampa su turizmo sezonu, galėtų teikti paslaugas prie Kuršių marių atvykstantiems pailsėti meškeriotojams.

Kad ir kokie ekonominiai ir socialiniai sprendimai būtų ateityje priimti, tačiau jų įgyvendinti bus neįmanoma, jei ir toliau pasienio vandenyse mažės žuvų ištekliai. Projekto „Pasienio žuvys“ vadovai (iš Kaliningrado srities pusės - KVTU ichtiologijos ir ekologijos katedros vedėjas prof. Sergejus šibajevas, o iš Lietuvos Respublikos pusės - LVŽŽTC generalinio direktoriaus pavaduotojas Algirdas Domarkas) savo pranešimuose forumo dalyviams pabrėžė, kad žuvys sienų nepaiso. Gamtos nustatytu ciklu vyksta sezoninės migracijos, žuvys iš vienos Kuršių marių pusės keliauja į kitą neršti, žiemoti... O žūklės tvarka ir limitai skirtingose valstybinės sienos pusės yra nevienodi. Taip pat skiriasi ir verslo sąlygos.

Tad pasienio vandenyse pagausinti žuvų galima tik abiejų pusių pastangomis, suderinus galiojančią rekreacinės ir verslinės žūklės tvarką, žuvų sugavimo kvotas. Kad susigriebta nebūtų pernelyg vėlai, Lietuvos valstybinis žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimų centras kreipėsi į Kaliningrado srities  administraciją, mokslininkus su pasiūlymu apsvarstyti susidariusią situaciją ir ieškoti problemos sprendimo būdų. Kaliningrado srities žuvininkystės kolūkių sąjunga, federalinė įstaiga „Zapbaltrybvod“, ichtiologai atsiliepė ir pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri pernai parengė projekto „Pasienio žuvys“ koncepciją.

 

Tikslai išsiplėtė

 

Vištyčio forumas  - antrasis Lietuvos ir Kaliningrado srities žuvivaisos specialistų, mokslininkų, ichtiologų susitikimas, rengiant konkrečius planus ir numatant priemones. Projekto „Pasienio žuvys“ tikslas – pagausinti pasienio vandens telkinių (Kuršių marių, Nemuno, Vištyčio ežero ir kt.) žuvų išteklius.

Kokią reikšmę projektui teikia abi juo suinteresuotos pusės? Tai akivaizdžiai buvo matyti vien iš forumo dalyvių sąrašo. Renginyje dalyvavo LVŽŽTC specialistai ir vadovai, Vilniaus universiteto ekologijos insituto, Vilniaus universiteto mokslininkai, Vištyčio regioninio parko direkcijos, Lietuvos hidrobiologų draugijos, Rusnės gamtos fondo, Lietuvos žuvininkų sąjungos atstovai, UAB „Gardiano Italiano“ verslininkai, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos atstovai, KVTU mokslininkai ir specialistai, Atlanto žuvininkystės ir okeanografijos mokslinio tyrimų instituto specialistai, Federalinės valstybinės įstaigos „Zapbaltrybvod“ darbuotojai.

 

Vištytis – eksperimento vieta        

 

Kodėl pirmojo forumo vieta pasirinktas Vištytis? Todėl, kad Vištyčio ežeras, projekto autorių nuomone, geriausiai tinka tapti poligonu, rengiant žuvų išteklių gausinimo priemonių programas ir pasienio vandens telkinių monitoringo metodiką. Tai, kalbėdamas apie Vištyčio forumo tikslus ir uždavinius, pabrėžė vienas projekto „Pasienio žuvys“ vadovų prof. Sergejus šibajevas. Vištyčio ežeras kelis dešmtmečius buvo sistemingai tiriamas, stebimas jo hidrografinis režimas, vandens sudėties pokyčiai, stebimi žuvų ištekliai. Tad Vištyčio ežero pavyzdžiu ir jo tyrimų metu surinkta informacija galima vadovautis rengiant konkrečių projekto priemonių planus.

Pratęsdamas prof. Sergejaus šibajevo pranešimą, KVTU fakulteto dekanas, prof. Konstantinas Tylikas, akcentavo, kad Vištyčio ežero ekosistema yra unikali; svarbiausia, jog išliko menkai paliesta žmogaus ūkinės veiklos, nes prie ežero nėra didelių urbanistinių objektų, pramonės įmonių. O tai reiškia, kad galima ir toliau sėkmingai stebėti įvairius gamtinius procesus, ypač žuvų išteklių dydžio raidą, siekiant įsitikinti, kiek jie priklauso nuo verslinės žuvininkystės, taršos ir kiek - nuo klimato kaitos bei kitų gamtinių procesų.

Vištyčio ežero ichtiologiniai, hidrologiniai, hidrobiologiniai ir kiti tyrimai – ne tik unikalūs, bet ir labai patikimi, nes buvo atliekami pagal specialiai sukurtas metodikas. Ypač išsamūs – ichtiologiniai tyrimai, apie kurių rezultatus papasakojo KVTU docentas, dr. Andrejus Sokolovas: pasirodo, nepaisant menkų pakitimų Vištyčio ežero ekosistemoje, žuvų rūšinė sudėtis ežere nuolat kinta – tai pagausėja šiltamėgių, tai šaltamėgių, o pastaruoju metu pastebima, kad gausėja karpinių žuvų ištekliai. Toks procesas paprastai pastebimas eutrofiniuose vandenyse, o Vištytį prie jų priskirti negalima. Vadinasi, reikia ieškoti priežasčių ir gamtinių mechanizmų, kurie reguliuoja žuvų išteklių gausėjimą ir mažėjimą.

Papildydamas Kaliningrado srities mokslininkų išvadas, LVŽŽTC generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vaitiekūnas savo pranešime, kuris buvo gausiai iliustruotas filmuota medžiaga, pabrėžė, kad žinant vandens telkiniuose vykstančių procesų tendencijas, nebeįmanoma juos reguliuoti vien organizacinėmis priemonėmis ir būtina vadovautis žuvivaisos specialistų parengtomis bei praktiškai patikrintomis programomis. Vytautas Vaitiekūnas išsamiai papasakojo apie LVŽŽTC atliktą darbą, įgyvendintas programas, kurios padėjo žymiai padidinti lašišinių žuvų išteklius Lietuvos vandenyse, pagausinti sykinių žuvų išteklius, atkurti vėžių populiaciją. Dabar Lietuvoje intensyviai veisiamos keliolikos rūšių žuvys, pradėti veisti europiniai šamai, kurių ištekliai dėl žmogaus ūkinės veiklos labai sumenko. Visa ši mūsų šalies specialistų sukaupta patirtis bus panaudota įgyvendinant projektą „Pasienio žuvys“ ir padės numatyti konkrečias žuvų išteklių gausinimo programas.

 

Kuriamas žuvininkystės kadastras

 

Vištyčio forume ypatingas dėmesys buvo skirtas informacinės sistemos, be kurios neįmanomas projekto „Pasienio žuvys“ įgyvendinimas, kūrimui. Forume dalyvavę specialistai pateikė pasiūlymus, kaip sukaupti reikiamą informacijos banką, kuris galėtų užtikrinti projekto poreikius, o vėliau taptų nuolatinio pasienio vandens telkinių monitoringo pagrindu.

Dabartinė žūklės tvarka Kuršių marių Lietuvos ir Kaliningrado dalyse skiriasi, o tai reiškia, kad gali būti pažeistas kurios nors žuvų rūšies išteklių balansas. Tad ją reikia neatidėliojant derinti vieną prie kitos, keisti, o tam reikalinga informacija, kuri turi būti sukaupta Pasienio vandenų žuvininkystės kadastre, o jis savo ruožtu turi tapti žvejybos limitų abiejų šalių žvejams nustatymo pagrindu.

Pasak vieno projektų vadovų Algirdo Domarko, pasienio vandenų žuvininkystės kadastras turi tapti projekto stuburu, o jame sukaupta informacija privalo būti tokia išsami, kad joje galima būtų rasti atsakymus į visus specialistus dominančius klausimus. Čia bus sukoncentruota ne tik verslininkų ir meškeriotojų sugaunamų laimikių statistika, aprašyti naudojami žūklės įrankiai, pateiktos jų schemos ir piešiniai, žūklės tvarka, bet ir aprašyta Kuršių marių eutrofikacijos būklė, Nemuno ir šešupės užterštumas antropogeninės kilmės teršalais, ištirta žuvų sveikatos būklė, nurodyti žuvų parazitų židiniai, užfiksuota hidrologinė, biocheminė Kuršių marių ir kt. pasienio vandens telkinių būklė.

Klausimų šioje srityje daug - kadastrą sudarys dešimtys skirsnių ir paragrafų, tačiau svarbiausia, kad sukaupta informacija bus panaudota žūklės kvadratų, žvejybos draudimo laikotarpių, zonų, kur žūklė bus ribojama, saugomų gamtinių teritorijų nustatymui, parengti leidžiamų verslinės ir rekreacinės žūklės įrankių ir būdų klasifikaciją. Toks kadastras bus išleistas atskiru leidiniu.

 


Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"