Paieška Gandras parlėkė... (Tauragės r., Žygaičiai)

Gandras parlėkė...

Gintarė GENYTĖ

Tauragės r. Žygaičių gimnazija, 2GB klasė, JMBB „Skroblas“ korespondentė

 

... Taip sakydavo mūsų senoliai, taip sakome ir mes, kai tik pamatome parskridus pirmąjį baltagurklį. Smagiau, žinoma, kai jis skrenda, mat sakoma, tada greitas būsi. Bet mums, Žygaičių gimnazijos skrobliečiams, bet kuris paukštis svarbus, todėl ir inkilus šiemet jiems kėlėme kovo 27–ąją, kai dauguma paukštelių grįžę.

Gražios ir šiltos kovo dienos ragino sparnuočius greičiau sukti lizdus. Kad jiems būtų lengviau, saulėtą antradienio popietę iškėlėme apie šimtą inkilų. 38 inkilus padarė ir Žygaičių gimnazistai. Susirinkę visus inkilėlius, VĮ Tauragės miškų urėdijos autobusu (kartu su būrelio vadove Irena Žebeliene ir mokytoja Jūrate Alekniene) išvykome į Žygaičių girininkiją, kur mūsų laukė darbo vadovai ir konsultantai – Žygaičių girininkijos girininkas Romualdas Strašinskas ir eigulys Romas Juška. Iškart pasidalijome į keturias grupes: dvi vyko kelti inkilėlių; trečioji – girininkijos parke 23 senus inkilus pakeitė naujais, apie dešimt inkilų išvalė ir, aišku, dar keletu naujų namelių papildė miško parko paukščių gerovę; o ketvirtoji – liko girininkijoje tvarkyti aplinkos. Būrelio ,,Skroblas“ nariai Žygaičių girininkijos poilsiavietę jau laiko sava, o juk savo namų aplinką priimta sutvarkyti nuo po žiemos likusių lapų ir kitų nešvarumų.

Negaliu pasakyti daugiau apie kitų grupių veiklą, mat pati buvau ,,kėlėja“, bet jos, matyt, gerai padirbėjo, nes grįžę radome sutvarkytą aplinką ir senus girininkijos inkilus pakeistus naujais. O mes irgi nesnaudėme. Iš peties padirbėjome 37, 34, 35, 18, 39 ir 20 Žygaičių girininkijos kvartaluose. Prieš tai, aišku, buvome išklausę inkilų kėlimo pradžiamokslį. Mums tai buvo tik pakartojimas, o tiems, kurie nežino, pasakysiu, jog inkilą reikia kelti jo angelę atsukus į pietų pusę. Negalima sukelti kelių inkilų į vieną medį (nors didžiosios zylės ir gyvena kolonijomis), reikia, kad atstumas tarp jų būtų apie 50 metrų. Taipogi negalima kabinti inkilų arti kelio – paukščių ramybę trikdys pravažiuojantys automobiliai.

Vadovaudamiesi visa tuo ir sukilnojome 75 inkilus minėtuose kvartaluose, o dar 25 – miško parke, prie girininkijos poilsiavietės „Trumpė“. Girininkijon parvežėme 3 senus, suirusius paukščių namelius ir, pridėję visus 23 girininkijos parko „senolius“, pasidžiaugėme, kad pakeitėme 26 nusidėvėjusius inkilus.

Po darbų atėjo laikas visoms grupėms aptarti, ką nuveikėme. Pirmoji visų grupių užduotis - veiklos pristatymai. Vieni dainavo, kiti pasakojo apie radinius, aptiktus darbo metu (o jų tikrai buvo). R. Strašinsko vadovaujama inkilų kėlimo grupė rado porą šaltųjų ginklų - kirvį ir peilį. Juos, matyt, paliko malkoms medžius kirtę žmonės, o gal ir grybautojai... Jie, kas be ko, paliko ir galybę šiukšlių: stiklinių bei plastikinių butelių, įvairių pakuočių, popierių ir panašių daiktų. Visi pristatymo metu kalbėjome, kad puikiai žinome, jog bundančioje gamtoje paliktos atliekos niekur nedingsta, bet nejaugi dar neišmokėme savo tėvų ir bendraamžių, kad šiukšlinti – blogai? šie radiniai buvo liūdniausi, bet nestigo ir linksmesnių. Vieni gyrėsi, kad pastebėjo ir įvairių pėdsakų, ir mums dar nežinomų augalų, ir nuostabiai žydinčių lazdynų. O kiti džiaugėsi pavasarinių paukščių balsais; treti teigė, kad gražiesiems drugeliams – spungėms, citrinukams, melsviams – skraidant aplinkui buvo nuostabu dirbti.

Linksma buvo antroji užduotis: reikėjo pavaizduoti pavasario arba kokį įdomų tos dienos epizodą. ,,Lūžome“, kai viena grupė ,,ekspromtu“ vaidino pokalbį su apkerpėjusia šaka. Arba kai vienas iš ,,skrobliečių“ parodijavo pasivažinėjimą automobiliu ,,Niva“. Dar pasirodė priešistoriniai medžiotojai. Smagias pavasario sutiktuves užbaigė kuklūs apdovanojimai – juk po lauže keptų dešrelių smagu užkrimsti ,,sunkiai“ uždirbtų saldainių.

*  *  *

... Kartu su Žygaičių girininkijos darbuotojais pasidžiaugėme puikiai pasisekusia išvyka – kovo 22 dieną dalyvavome pirmajame šalies miškotyrinių darbų konkurse. Atrankai į Kauną buvome išsiuntę keturis tiriamuosius darbus: „Pėdsakų raštas miške“ (Gintarė Genytė, 2GB klasė), „Medžiai serga kaip ir visi gyvi organizmai“ (Vitalijus šerpytis ir Irmantas Žygaitis, 3GR klasė), „Žmogų moko –  vabzdžius gaudo“ (Greta Benėtaitė, 2GB klasė) ir „Vladislovo Petrausko parkas – pažinimo šventovė“ (Indrė Stašinskaitė, 3GR klasė, ir Giedrė Nausėdaitė, 3GH klasė). Visi minėtų darbų autoriai buvo pakviesti pristatyti savo darbus finaliniame konkurse Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakultete. Didžiausio džiaugsmo būta apdovanojimo metu, kai iš aštuonių atrinktų  darbų–nugalėtojų net trys buvo iš mūsų JMBB „Skroblas“ būrelio... Spragsint laužo kibirkštims, plojome konkurso laureatams ir mūsų būrelio vadovei, konkursinių darbų konsultantei mokytojai Irenai Žebelienei.

 O tada atėjo laikas keliauti namo, pasirūpinti savo sodybų paukščiais ir aplinka. Juk artėjo Velykos, metas, kuomet puošnus margutis sušildys mūsų širdis ir primins, kad žemei nuolat reikia gerumo.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"