Paieška Kas kraštotvarkon sudėta...

Kas kraštotvarkon sudėta...

 

šių metų vasario 22–23 dienomis Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto želdinių ir agrotechnikos katedra organizavo tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją „Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas“. Konferencijoje dalyvavo želdinių specialistai iš Didžiosios Britanijos, Olandijos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos. Padaryti 26 pranešimai.

„Žaliojo pasaulio“ puslapiuose pateikiame 3-jų pranešimų apžvalgą, kurią padarę Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Rimantas GRIKEVIČIUS.

 

Rekreacijos formos ir jų poveikis aplinkai Kauno miesto Centriniame ąžuolyno parke (dr. Audronė Daubarienė)

 

Pranešėja paminėjo, kad Kauno centrinis ąžuolyno parkas formavosi iš senovinės girios, kurios plotas, plečiantis Kauno miestui, mažėjo ir iki mūsų dienų liko 63 ha (628646 m2). Pasak pranešėjos, pagal atliktos apklausos ir tyrimo duomenis, galima teigti, kad vyraujanti rekreacijos forma parke yra ramus pasivaikščiojimas arba poilsis. šią rekreacijos formą pasirinko 38,9 proc. visų parko lankytojų. Kita pagal populiarumą rekreacijos forma yra važinėjimas dviračiais. Ją pasirinko 27,4 proc. visų stebėtų lankytojų. Trečioje vietoje – pasivaikščiojimas su vaikais (20,5 proc.), po to – sportas (bėgimas ir mankšta) – 9,4 proc. ir pasivaikščiojimas su šunimis – 3,8 proc.

Pranešėja pateikė tirtą parko lankytojų nuomonę dėl jo bendrosios būklės vertinimo. Poilsiautojams Centriniame ąžuolyno parke labiausiai trūksta saugumo. Žmonės nurodė, kad jaučiasi nesaugūs, nes gali būti užpulti (nėra policijos patrulių, tamsiu paros metu nepakankamas apšvietimas), taip pat bijo netvarkingai vedžiojamų šunų bei nedrausmingų dviratininkų. Antroje vietoje, vertinant parko būklę, lankytojai nurodė suolų, šiukšliadėžių ir lauko tualetų trūkumą, trečioje vietoje – vaikų žaidimo aikštelių trūkumą.

Pranešėja paminėjo, kad Centriniame ąžuolyno parke yra daug medžių sužalotų žmogaus (vertintos užgiję, gyjančios ir naujos žaizdos). Tyrimo bareliuose nustatyta, kad visoje parko teritorijoje suplonėjusi arba sunykusi miško paklotė, o daug kur žolinė danga nutrypta iki mineralinės dirvožemio dalies, jo paviršius stipriai suplūktas. Ąžuolas ir liepa jautriai reaguoja į suplūktą dirvožemį ir pablogėjusią aeraciją. Pasak pranešėjos, Centrinio ąžuolyno parko priežiūra nepakankama, būtinos specialistų rekomendacijos dėl parko priežiūros.

Audronės Daubarienės atlikti tyrimai yra labai aktualūs šiandien ir galima laukti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija imsis priemonių Kauno centrinio ąžuolyno parko priežiūrai ženkliai pagerinti, lankytojų saugumui užtikrinti.

 

Lauko gėlių sortimento ir išplitimo kaitos analizė Aukštaitijos miestų bendrojo naudojimo želdynuose (doc. Jonas Vaidelys)

 

Pranešėjas pateikė Anykščių, Ukmergės ir Utenos miestų bendrojo naudojimo želdynų gėlių sortimento, būklės, kompozicinių gėlių derinių tyrimus, atliktus 2006 m. Gauti duomenys palyginti su 1980–1983 metais atliktų tyrimų duomenimis. Nustatyta, kad gėlių sortimentas per 20 metų Anykščiuose padidėjo dvigubai. šiame mieste didelis dėmesys skiriamas želdynų tvarkymui, todėl išsiplėtė gėlynų plotai, pagausėjo gėlių sortimentas. Gėlių deriniai gražūs, kontrastingi, gėlynai gerai įkomponuoti į aplinką. Didelę įtaką gėlių sortimentui turi mieste įsikūrusios UAB „Originaliosios Erfurto sėklos“, todėl miesto gėlynuose auginama naujų gėlių rūšių: smulkialapių šlamučių, surfinijų, švelniųjų rasakilų, gojinių šalavijų ir kt. 1980–1983 m. santykinai daugiau buvo auginama vienmečių gėlių, dabar išsiplėtė ir daugiamečių gėlių sortimentas.

Ukmergėje, anot pranešėjo, pastebimas gėlių sortimento sumažėjimas. 1980–1983 metais miesto gėlynuose buvo auginamos 25 pavadinimų gėlės, 2006 m. – 19 pavadinimų. Ypatingai sumažėjo daugiamečių gėlių sortimentas. Gėlynai sutelkti beveik vienoje vietoje – miesto centre, prie administracinių pastatų. Pasitaiko, kad šviesamėgės gėlės auginamos medžių šešėlyje, o unksminės – saulėkaitoje.

Utenoje taip pat sumažėjo gėlių sortimento įvairovė. Jau neauginama daugiamečių gėlių ir rožių.

Anykščių mieste dažniausiai auginamos hibridinės petunijos, didieji ir gvazdikiniai serenčiai ir šakotosios perilės. Ukmergėje – gvazdikiniai serenčiai ir visžydės begonijos. Utenoje – Arenso astilbės ir darželiniai margeniai. Jonas Vaidelys yra didelis lauko gėlių žinovas. Per paskutinius 10–15 metų gėlių sortimentas ir apsodinti gėlynų plotai sumažėjo ne tik Utenoje ir Ukmergėje, bet ir kituose šalies miestuose. Gėlynų įrengimas, jų priežiūra, gėlių sortimento didinimas – vienas iš svarbiausių artimiausios ateities želdynų tvarkytojų problemų.

 

Aleksoto šlaitų regyklos tyrimai (doc. Romualdas Misius)

 

Pranešėjas trumpai supažindino su regyklos samprata ir regyklų tipais. Regykla – apžvalgos taškas, iš kurio žvelgiant matosi gražūs vaizdai. Tai gali būti kalvos viršūnės, šlaitų viršūnės ir žemesnės dalys, piliakalniai, tiltai, pilių bokštai, specialiai įrengtos apžvalgos aikštelės ant aukštų pastatų stogų, kelių ir upių vingių aukštumose, ežerų ir upių pakrantėse. Pasak pranešėjo, regyklos skirstomos dviem lygiais. Regyklos, nuo kurių atsiveria žymiai gražesni vaizdai, pasižymintys įspūdingesnėmis dominantėmis ir akcentais, vadinamos centrinėmis. Mažiau įspūdingos ir mažiau lankomos – vietinėmis. Pagal naudojimo būdą skirstomos į stacionarias, mobilias ir mišrias.

Regyklos ir iš jos matomo vaizdo vertingumas, anot pranešėjo, priklauso nuo šių pagrindinių faktorių:

a) emocinio – regimo vaizdo įspūdingumo (aukščio, pločio, perspektyvos, spalvingumo, dominantės);

b) vertybinio (motyvacinio) – apsilankymo tikslo ir vertybinės nuostatos (urbanistinės, archeologinės, istorinės, gamtinės ir kt. vietovės pažinimas);

c) kultūrinio (antropogeninio) – regimo vaizdo antropogeninių objektų ryškumo, architektūrinės sanklodos ir įvairumo;

d) natūrinio (gamtinio) – regimo vaizdo gamtinių elementų (reljefo, vandens telkinių, augalijos, gyvūnijos) sanklodos įvertinimas;

e) suderinamumo – gamtinių ir antropogeninių elementų kombinacijos ir jų tarpusavio dermės;

f) komfortabilumo – regyklos apžvalgos aikštelės pasiekiamumo, jos įrangos patogumo ir aptarnavimo (paslaugų) kokybės.

Docento Romualdo Misiaus atlikti tyrimai ir išvados gali praversti plečiant regyklų skaičių šalyje.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"