Paieška Vokės pagražintojai – jaunieji žvejai

Vokės pagražintojai – jaunieji žvejai

Talkoje - kaip talkoje: ir “bombą” suradome!..

Vacys PAULAUSKAS

Žvejų būrelio vadovas, papildomo ugdymo pedagogas ekspertas

 

Verslinė ir mėgėjiška žvejyba Lietuvoje žinoma nuo seniausių laikų. Jos išplitimas lėmė galimybes plėtotis sportinei žūklei. ši sporto šaka XVIII amžiuje atsirado Anglijoje, ten pat nuo 1860 metų pradėta steigti sportinės žūklės klubus. 1952 metais įkurta Tarptautinė sportinės žūklės federacija.

 

Seniau ir dabar

 

Mūsų šalyje sportinė žūklė pradėta kultivuoti 1955 metais. Lietuvos vardą buvusioje Tarybų Sąjungoje garsino stendinių rungčių (dar vadinamų kastingu) meistrai: S.Kairys, J.Savickas, R.Ingelevičiūtė ir kiti. Tuo metu sportinę žūklę kultivavo daug sportininkų, tarp kurių buvo 34 TSRS sporto meistrai.

Sportinė žūklė Lietuvoje populiari ir dabar. Per metus vidutiniškai mūsų šalyje įvyksta 40 įvairių sportinės žūklės varžybų. Lietuviai nuolat dalyvauja Europos plūdine meškere čempionatuose, Neolimpinių sporto šakų žaidynėse, “Baltijos taurės” kastingo varžybose, Europos kastingo čempionatuose, Pasaulio poledinės žūklės čempionatuose, Pasaulio klubų plūdine meškere čempionatuose ir kituose renginiuose. Kaip tik sportinės žūklės klubai labiausiai suinteresuoti savo sportininkų pamainos ruošimu, tačiau Lietuvoje yra ir keli sportinės žūklės jaunimo klubai. Juose, be sportinės žūklės, ypatingas dėmesys skiriamas jaunimo ekologiniam švietimui ir kultūros ugdymui.

Tai lengva pastebėti, susipažinus su jaunimo sportinės žūklės klubo “Žvejonys ” veikla. 

 

Laimėjo finansavimą  

 

Sportinės žūklės klubas “Žvejonys” susikūrė Vilniaus savivaldybės Grigiškių “šviesos” vidurinėje mokykloje. Jam vadovauja lietuvių kalbos mokytojas Vytautas Matulevičius. šis klubas sėkmingai dalyvauja projekte “Youth Grant 2006“, kurį 20-čiai Europos šalių organizuoja Tarptautinė Europos žvejybos įrankių gamintojų asociacija (EFTTA) ir kiekvienai šaliai skiria po 2000 eurų. Klubas “Žvejonys” pristatė asociacijai savo paruoštą projektą “Jaunieji žvejai – Grigiškių visuomenei” ir netruko iš Londono gauti žinią, jog klubo ekologinėms ir žvejybinėms reikmėms skiriamas finansavimas.

Iki šiol “Žvejonys” sportinėse žūklės varžybose dalyvaudavo neturėdami tam tinkamų aukštos klasės šiuolaikinių meškerių. Dabar jie galės įsigyti keturis 9 metrų ilgio lengvus anglinio pluošto meškerykočius, kuriuos pasitelkus, bus galima siekti aukštesnių rezultatų plūdininkų varžybose.

 

Projekto dalyviai

 

Žūklės įrankiai – tai dar ne viskas. Labai svarbu, kad naudojantys juos būtų tų įrankių verti, mokėtų juos branginti ir išmanytų, jog meškeriojančiam reikalingos daug gilesnės žinios apie gamtą ir jos turtus. Svarbu, kad tai suprastų ne tik klubo nariai, bet ir visa Grigiškių bendruomenė, kurios turtas ir aplinkos papuošalas yra Vokė. Neatsitiktinai dalyvauti projekte pakviesti Grigiškių “šviesos” vidurinės mokyklos “Europos” klubo nariai, Grigiškių seniūnija ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos Grigiškių skyrius. Visi projekto dalyviai galės “šviesos” vidurinėje mokykloje pasiklausyti paskaitų apie Lietuvos žuvų įvairovę ir gręsiančius joms pavojus. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas, Žuvininkų sąjungos valdybos pirmininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas Egidijus Bukelskis nagrinės vandens užterštumo priežastis ir vandens telkinių renatūralizaciją.

Jau įprasta, jog klubo narių treniruočių metu pagautos žuvys paleidžiamos. Projekte numatyta dviejų treniruočių metu sumeškeriotas žuvis dovanoti Neįgaliųjų draugijos Grigiškių skyriaus vargingiau gyvenantiems nariams. 

 

Vokės “turtai”

 

Ekologinio švietimo aktualumu grigiškiečiams teko įsitikinti praktiškai, balandžio 14 dieną dalyvaujant Vokės upės tvenkinio pakrančių tvarkymo talkoje. Surinktas pakrantėje ir išgriebtas iš vandens šlamštas netilpo į 60 (talpa - po 120 litrų) maišų. Upei dovanotus “turtus” talkos pabaigoje teko krauti tiesiog į krūvas. Ir ko tik čia nebuvo! Be įprastos plastikinės ir stiklinės taros, teko “sumeškerioti” televizorių, išgriebti, matyt, piktadarių apiplėštos grigiškietės rankinę, įvairių batų ir kitokių upei nereikalingų “brangenybių”. Vandenyje buvo aptiktas ir be galo nedraugiškas upei radinys, kurį talkininkai sąlyginai pavadino ekologine bomba. Tai 3 litrų talpos stiklainis, pilnut pilnutėlis, ko gero, jau atitarnavusio automobilio variklyje tepalo. Visa laimė – stiklainis pasirodė besąs uždarytas plastikiniu dangteliu - tik ant kranto paaiškėjo jo labai pavojingas vandens telkiniui turinys.  

 

Muselininkų pagalba  

 

Talka buvo gerai organizuota ir smagi. Greta “šviesos” vidurinės mokyklos šeštokų, septintokų ir devintokų, norėjusių padėti upei, plušėjo Vilniaus muselininkų klubo “Merkys” internatinės svetainės organizatorius Giedrius Kaftanikas ir muselininkų klubo “Flyfishing.lt” entuziastai. Muselininkų dalyvavimas talkoje ypač reikšmingas. Jie po aplinkai naudingo darbo išsitraukė savo įrankius ir visus talkos dalyvius supažindino su žūklės museline meškere specifika, pačių surištais masalais. Tarp mano į talką atsivežtų vaikų iš Nevalstybinių vaikų globos namų “Vilniaus SOS vaikų kaimo” ir Ozo vidurinės mokyklos žvejų būrelio staigmena laukė Simono Čepo. Pabendravęs su nuoširdžiai triūsiančiu jaunuoju žveju ir sužinojęs, jog vaikinukas domisi museline meškere, G.Kaftanikas jam dovanojo muselinės meškerės ritę.

 

Pamoka visuomenei

 

Tarp talkininkų uoliai darbavosi viena niekam nepažįstama jauna moteris. Į talką ji atvyko paskaičiusi talkos organizatorių skelbimą Grigiškių gyventojams. Po talkos sumaniau pakalbinti sąmoningą, besirūpinančią Vokės grožiu grigiškietę. Tačiau nepažįstamoji nepastebimai pasišalino. Turbūt nereikia jaudintis, jog į viešą raginimą švarinti upę teatsišaukė tik vienas žmogus. Grigiškiečiai matė skaitlingą (per 30 žmonių) talkininkų būrį, suprato, ką jie veikė, ir akimis nužiūrėjo krūvomis sukrautus maišus bei palaidų šiukšlių kalnus. Tarp talkos stebėtojų pasitaikė ir vienas meškeriotojas. Jis  ramiai sėdėjo prie savo užmestų dugninių meškerių ir nudavė: talkininkų nematau. Nors tie šiukšles renkantieji zujo panosėje. šį kartą jis nė vienos šiukšlės nepakėlė, tačiau ir savų neišmetė. Lieka tikėti, jog jam baigus žūklę, vieta liks visada švari. O juk būtų gerai, kad pavasarinės ir kitokios talkos prie mūsų gražuolių vandenų nebebūtų tokios būtinos, tuo demonstruojant ir atitinkamą mūsų kultūros lygį. O kol kas noriu pagirti nebent aną paslaptingąją grigiškietę (vilnietę?), kuriai „Žaliojo pasaulio“ redaktorius pažadėjo savaitraščio prenumeratą likusiems 2007 metų mėnesiams. Atsiliepki, neabejingoji Vokės grožiui!

 

Pagalbininkams - ačiū!

 

Apkuopus upę, vargu ar joje atsiras daugiau žuvies. Todėl projekte numatytos lėšos šio telkinio įžuvinimui karpiais, starkiais, baltaisiais amūrais ir kitų žuvų rūšimis.

Visi sportinės žūklės klubo “Žvejonys” darbai, vykdant projektą, fiksuojami. Jie vėliau atsispindės išleistame fotografijų stende, tad bus matomi girgiškiečių bendruomenei.

... Patekti į “EFTTA Yout Grant”  projektą ir gauti finansavimą “Žvejonims” nebuvo lengva. Spaudė trumpi paraiškos pateikimo terminai. Svarbiausia, mūsų šalyje nėra nė vieno šios pasaulinės organizacijos atstovo. Visa laimė, kad už šį pirmąjį iš Lietuvos į EFTTA kelius suradusį klubą sutiko laiduoti garsioji pasaulyje voblerių gamintoja, Suomijos firma “Rapala”.

“Žvejonys” tokiame tarptautiniame projekte dalyvauja pirmą kartą  ir už pagalbą, pristatant EFTTA savo projektą “Jaunieji žvejai – Grigiškių visuomenei”, dėkingi Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Europos Sąjungos reikalų, mokslo ir investicijų skyriaus vedėjai, Žuvininkų sąjungos valdybos narei Eglei Raidaitytei - už suteiktas konsultacijos ir moralinį palaikymą. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"