Paieška Švieski, Švėkšnos „Saulė“...

švieski, švėkšnos „Saulė“...

Jonas GEDMINTAS

 

Tarpukariu buvo Žemaitijoje legendinė gimnazija, švėkšnos „Saulės“ gimnazija. Nūnai toji gimnazija, deja, dar neatsikūrė, dar vis lyg ir neatsigręžiama gražiosios praeities link. Tačiau buvau ganėtinai nudžiugintas, jog tą nuostabųjį miestelį neseniai vykusiame šalies jaunųjų gamtininkų-mokslininkų konkurse atstovavo dvi šaunios ir malonios švėkšnos „Saulės“ vidurinės mokyklos moksleivės: dešimtokė Gintarė Budrikaitė ir vienuoliktokė Goda Raibytė. Jos pasakojo apie savo mylimą miestelį, o kartu - ir apie savo darbą „Ekologinės etikos raida švėkšnos miestelyje“.

„Mes nagrinėjome ekologinės etikos progresą švėkšnos miestelyje nuo 1955-ųjų iki 2007-ųjų. Pastebėjome, jog progreso būta didelio, žmonių požiūris į ekologinę etiką pasikeitė radikaliai. Mūsų miestelis labai išgražėjo, architektūriniai paminklai sutvarkyti, atstatyti“, - pasakojo viena kitą papildydamos merginos.

Jos kalbėjo ne vien apie gražiąją švėkšnos praeitį, jos pasakojo ir apie tokį prozišką dalyką, kaip atliekų tvarkymas. Gintarė ir Goda, kaipo išdidžios savojo miestelio patriotės, patikino, jog atliekos taipogi nūnai gerai tvarkomos, yra konteinerinė sistema. Net garsusis gaisras miestelyje nebuvęs aplinkai toks žiaurus. Pasak merginų, visi, kurie gyvena švėkšnoje, nepaliko gaisraviečių likimo valiai, o tuoj ėmėsi tvarkyti. Dirbę tada tvarkant aplinką kone viso miestelio žmonės.

Reikėtų pridurti, jog švėkšniškiai mokiniai nesibodi ir tvarkyti, prižiūrėti savojo miestelio parką, turintį itin gražią istoriją. Puoselėdami grožį, jaunieji puoselėja ir save.

„Gaila, jog šilutės rajono savivaldybės administracija ekologiniams švietimui tikrai skiria pernelyg menką dėmesį... Tai patvirtintų mūsų anketinė apklausa, kuri tvirtintų, jog niekas iš švėkšniškių nieko nežinojo, ką yra nuveikusi vietos Savivaldybės ekologinio švietimo srityje, nors daugelis iš apklaustųjų tikrai tvirtino, jog tuo domisi. Apklausoje dalyvavo apie 50 švėkšniškių. Jie visai nesidžiaugia ir kai kuriais vandalais, kurie niokoja aplinką. Mes tikrai mylime savo švėkšną, norime, kad miestelis būtų švarus, tvarkingas, kad žmonėms rūpėtų ekologinė savišvieta“, – pasakojo merginos.

Pasiteiravus, kas nūnai vis dėlto švėkšnoje, aplinkosauginiu požiūriu, yra blogo, išgirdau:

„Blogai, jog yra konteinerinė sistema, tačiau tose konteineriuose atliekos papuola neišrūšiuotos. Manoma, jog po kokių dviejų metų atliekos bus metamos į atskirus konteinerius, atskiroms atliekų rūšims. Tiesa, ne visi dar miestelio gyventojai yra sudarę sutartis dėl naudojimosi konteineriais.

Dar blogybė, jog nėra visur vandentiekio ir kanalizacijos, tačiau tai taip pat bus sprendžiama. Yra parengtas toks Nemuno žemupio projektas, kurį įgyvendinus šios bėdos bus šalinamos“, - pasakojo optimizmo nestokojančios Gintarė ir Goda.

Jos labai džiaugėsi „Saulės“ vidurinės mokyklos mokytoja metodininke Danguole šiauliene, jau seniai telkiančią tuos, kurie darbais išreiškia pagarbą aplinkai, gamtai. Einant tuo raiškos keliu jaunieji, žinia, patys tobulėja, patys tampa žinomais (ne vien gamtininkais) specialistais, kuriems gamta visam gyvenimui tampa bent ne taršos poligonu.

„Mokytoja Danguolė šiaulienė mums labai talkino, skatino moraliai. Mokytoja rūpinosi, kad mūsų mokykla apmokėtų kelionės išlaidas į Vilnių ir atgal, nes rajono Savivaldybė tokios kelionės nefinansuoja... Tai irgi geriausias įrodymas, jog respublikinėje konferencijoje mūsų dalyvavimas yra paliktas tik kaipo mokyklos rūpestis. Negavome lėšų ir tokiam projektui vykdyti...“, - atsisveikinant pasiguodė gamtos bičiulės iš švėkšnos, įstabaus Žemaitijos miestelio
Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"