Paieška Dubysos RP: Blinstrubiškio miškas – jūrinio erelio apsaugai svarbi Natura 2000 teritorija

Blinstrubiškio miškas  – jūrinio erelio apsaugai svarbi Natura 2000 teritorija

Gedas KAUNECKAS

Dubysos regioninio parko vyr. ekologas

 

Blinstrubiškio miškas su greta esančiomis teritorijomis užima 2215,34 ha plotą ir yra nutolęs apie 10 km į pietvakarius nuo Raseinių. Tai ne tik vienas didžiausių miško masyvų Raseinių rajone, tačiau jis pasižymi ir bioįvairovės gausa.

Jūrinis erelis – vienas stambiausių pasaulyje ir didžiausias iš visų šalyje aptinkamų perinčių plėšriųjų (vanaginių) paukščių. Daugiausiai šių paukščių sutinkama Nemuno deltoje  - 10 porų, po 3 poras - Kuršių nerijos nacionaliniame parke ir Blinstrubiškio miške.

Jūrinių erelių stebėseną nuo 2003 metų Blinstrubiškio miške vykdė ornitologas Deivis Dementavičius. Nuo praeitų metų Blinstrubiškio miško biosferos poligonas priskirtas Dubysos regioninio parko direkcijos priežiūrai, tad  direkcija toliau vykdys šių paukščių monitoringą.

Blinstrubiškio miškas ir greta esančios teritorijos iš dviejų pusių ribojasi su Paupio žuvininkystės ūkio tvenkinių sistema. Teritorijoje vyrauja spygliuočių miškai, sudarantys 65,7 % bendro ploto, likusi dalis – mišrūs ir lapuočių miškai, ganyklų ir dirbamos žemės fragmentai. Dalis miškų – brandūs.

Kuo patrauklus šis miškas ir greta esančios teritorijos jūriniams ereliams, kodėl čia išskirta šių paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST)? Norint tai išsiaiškinti, reikėtų prisiminti jūrinio erelio mėgstamus biotopus, jų biologiją ir ekologiją.

šių paukščių buveinės sietinos su jūrų, didelių ežerų ar tvenkinių, žuvininkystės ūkių vandens telkinių priekrantėmis. Vandenyje – jų mitybinė bazė, o žuvys sudaro net 47 % viso raciono. Taip pat jūriniai ereliai nevengia maitintis paukščiais, žinduoliais, lesa dvėselieną. Lizdai didžiuliai – iki 2,5 m skersmens, 2 m storio, kiekviena pora jų turi nuo 2 iki 4, o lizdavietėms paukščiai pasirenka brandžius, stiprius ąžuolus, pušis, drebules, egles, juodalksnius. Lizdus pradeda tvarkyti vasario mėnesį, o kovo – balandžio mėnesiais padeda 1-3 kiaušinius, kuriuos išperi per 35–42 dienas. Jaunikliai lizdą palieka po 10 savaičių. Jūrinių erelių snapas ypač didelis ir galingas, o suaugusio paukščio sparnų mojo plotis būna iki 2.5 m.

Blinstrubiškio miškas yra pakankamai natūralus ir tipiškas jūriniams ereliams gyventi ir perėti. Kita vertus, Paupio žuvininkystės tvenkinių negalime pavadinti natūraliu vandens telkiniu, šiuo atveju, svarbesnė yra šių tvenkinių, kaip mitybinės bazės, funkcija, nei jų natūralumas.

Nustatyta, jog didžiausią žalą jūrinių erelių skaitlingumui daro miškų ūkinė veikla, neribotas transporto priemonių, turistų, gamtos gėrybių rinkėjų srautas jų veisimosi vietose, o ypač vasario–liepos mėnesiais, kuomet skrajūnai peri, rūpinasi jaunikliais. Išgąsdinti paukščiai pasitraukia nuo lizdo, todėl kiaušiniai atšąla - nepamaitinti jaunikliai žūsta nuo bado. Pjaunant mišką būtina palikti brandžius, tinkamus lizdams krauti medžius.

Gamtosaugos projektų vystymo fondo atstovai, siekdami padidinti jūrinių erelių populiaciją ir vykdydami „Jūrinių erelių apsaugos projektą Lietuvoje 2003–2006 metais“ Blinstrubiškio miške  iškėlė 4 dirbtinius lizdus. ši ir panašios programos, vykdomos visame pasaulyje, gana ženkliai prisideda prie to, kad per pastaruosius 10 metų jūrinių erelių pasaulinė populiacija padidėjo 30 – 49 % (BirdLife International, 2004).

Verta prisiminti, jog šiame miške aptiktos perinčios ir kitos retos ES mastu saugomos paukščių rūšys: juodasis gandras, vapsvaėdis, mažasis erelis rėksnys, jerubė, griežlė, gervė, lėlys, juodoji ir pilkoji meleta, lygutė, mažoji musinukė, paprastoji medšarkė.        

Blinstrubiškio miškas -  ornitologiniu aspektu vertinga teritorija,  slepianti ir kitas gamtos paslaptis bei turtus.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"