Paieška Selemonas PALTANAVIČIUS: didžioji paslaptis

Selemonas PALTANAVIČIUS

 

Didžioji paslaptis

 

Kiek kartų jau pasikeitė mūsų kaime, tačiau tai, kas kažkada buvo įsiminta, išliko iki šiolei. Visi žinom, kur Jono grebelė – jau užakęs griovys, kurį prieš šimtą metų rankomis iškasė kaimyno prosenelis Jonas, ir kur senasis grystakelis, kurio šiandien nė ženklo nelikę. Kiekvienuos namuos saugomos tik čia žinomos ir suprantamos paslaptys. Vienos jų  - apie svarbius dalykus, šeimos nelaimes ir laimes, kitos...

Mano pintinė artipilnė: išėjau dar su tamsa, aplėkiau savo kalnelius, paraistes ir štai – grybų užteks didelei šeimynai. Pačiam viršuj, ant prastesnių grybų suguldžiau pabaly rastus raudonikius, baravykus: jei nieko nesutiksiu, neturėsiu prieš ką pasigirti – nors pačiam akį džiugins. Tačiau grybavau ne vienas – antai per rasą nubrista dviejų, o iš toli per kalnelį – dar vieno. Visi ėjo kaip ir aš – anksti, vos brėkštant. Dabar turėtų grįžti...

- Gerą rytą, - iš už avietyno pakyla kaimynas. Jis peiliuku dailina grybo kotą ir baigęs tvarkytis į rasą nusišluosto rankas. – Kaip sekėsi? 

- Nieko... – atsakau taip, kaip įprasta kaime. – Pietums užteks...

Ir man taip pat...

Einam keliuku, kalbam apie darbus, apie reikalus. Čia pat ruduo, metas arti, sėti. Ir bites žiemai paruošti taip pat – metas. Gal kaimynas žino, kokia sėkla geriausia, nes dabar visokių privežę? Tikrai – jis aiškina, ką pirko pats, kaip pasėliai augo. Ir bulvės – kurios lyg kultuvės ridinėjosi, pirktos ten ir ten. O bitėms cukraus žiemai negalima bet kokio duoti – vienam, sako, yra krakmolo ir bitės žiemą miršta, o kitas...

Taip pasiekiam kelio šakumą, aš pasuku savo kieman, kaimynas nužingsniuoja sau. Verdamas vartus matau iš miško išėjusius kitus savo kaimo žmones – vis su rankas nusvėrusiom pintinėm. šiandien kaime kvepės grybais.

Visi valgys grybus, pasakos, kaip jų ieškojo ir kur rado. Vyresnieji bandys prisiminti, kada jiems ypač sekėsi grybauti, kada baravykų buvo užraugtos pilnos statinės. Klausysis visi, lygins metus ir pintinių svorį.

Tačiau niekas to nekalbės su kaimynais – net ir gražion draugėn suėję. Giminės grybynas, giminės baravykų kalnelis, paraistės raudonikynas yra tos paslaptys, kurių niekas niekada neišduoda. Ir taip – karta iš kartos.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"