Paieška Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. gegužės 7– 13 d.

Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. gegužės 7– 13 d.

 

Gegužės 7-11 d. sostinės viešbutyje „Naujasis Vilnius“ - Helsinkio komisijos (HELCOM) Gamtos apsaugos ir biologinės įvairovės grupės susitikimas. Lietuvai atstovauja Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vyr. specialistė Dalia Gudaitienė-Holiman. Susitikimo metu aptariama: ruonių apsauga, retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų rūšių Baltijos jūroje sąrašas, Baltijos jūros saugomų teritorijų tinklas ir saugomų teritorijų statusas, aplinkai palankios žuvininkystės plėtra saugomose teritorijose ir kt. klausimai. Išsamesnė informacija tel. 266 3559.

Gegužės 7 d. Ženevoje prasidėjo Pasaulinės meteorologijos organizacijos, kuriai priklauso ir Lietuva, 15-asis kongresas. Jame aptariama šios organizacijos veikla per ataskaitinį laikotarpį, renkamas jos prezidentas, viceprezidentai, generalinis sekretorius ir vykdomosios tarybos nariai. Kongreso darbe dalyvauja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Vida Augulienė. Išsamesnė informacija: Juozas Karkozas, tel. 271 5060.

Gegužės 7-10 d. Bopparde (Vokietija) vykstančiame Europos regionų akademijos bei Reino krašto-Pfalco federalinės žemės Aplinkos, miškų ūkio ir vartotojų apsaugos ministerijos seminare „Geras miškų ūkio politikos valdymas, subalansuojant pelno siekį ir visuomenės gerovę“ dalyvauja AM Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Donatas Dudutis. Išsamesnė informacija tel. 272 8289.

Gegužės 7-13 d. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi komisijos 15-ojoje sesijoje Niujorke dalyvauja AM Aplinkos strategijos departamento direktorė Vilija Augutavičienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3523.

Gegužės 8 d. Europos Komisijos generalinio direktorato darbo grupės dėl anglies dvideginio gaudymo ir jo laikymo geologinėse saugyklose pirmajame konsultaciniame susitikime Briuselyje dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Vyda Gasiūnienė. Išsamesnė informacija tel. 233 5537.

Gegužės 8–11 d. Varšuvoje Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas aptaria šios tarnybos ir Lenkijos geologijos instituto bendradarbiavimą, susipažįsta su Lenkijos kolegų patirtimi. Išsamesnė informacija tel. 233 2482.

Gegužės 9-11 d. EK Atliekų tvarkymo komiteto Leidene (Nyderlandai) rengiamame seminare „Ekonominių priemonių vaidmuo atliekų politikoje“ dalyvauja AM Komunalinio ūkio departamento Atliekų tvarkymo paslaugų skyriaus vedėja Raminta Radavičienė, Aplinkos strategijos departamento Ekonomikos skyriaus vyr. specialistas Aidas Juozapaitis ir Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Vilma Karosienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3527.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

 

 

LAAIF paremtų projektų dėka mažėja aplinkos tarša

 

Aplinkos ministerijos įsteigtas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) pažymi savo dešimtmetį. Pradėjęs veiklą su trimis darbuotojais, jis šių metų pradžioje išsiplėtė iki dvylikos žmonių kolektyvo.
Pagrindinis Fondo tikslas – teikti finansinę paramą viešojo ir privataus sektoriaus ūkio subjektams, įgyvendinantiems investicinius projektus, skirtus mažinti ūkinės veiklos daromą žalą aplinkai. Parama teikiama lengvatinių paskolų arba subsidijų būdu. Fondas, pasak jo direktorės Linos Mačėnienės, per 10 metų yra suteikęs 59 mln. litų paskolų, 2,5 mln. Lt paskolų subsidijų, 3,5 mln. Lt palūkanų subsidijų, 10 mln. Lt dotacijų ir 22 mln. Lt subsidijų.
LAAIF darbuotojų skaičiavimais, įgyvendinus visus per dešimtmetį paremtus projektus, šalyje atmosferos tarša turėjo sumažėti 40 tūkst. tonų per metus, vandenų tarša – daugiau kaip 200 tonų per metus, o atliekų sutvarkyta daugiau kaip 150 tūkst. tonų per metus. Dėl kiekvieno konkretaus projekto finansavimo sprendžia LAAIF Priežiūros taryba. šį kolegialų organą sudaro 12 narių, atstovaujančių valstybės institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Priežiūros taryba nustato teikiamos paramos prioritetus, tvirtina Fondo sąmatą, veiklos planus ir ataskaitas. Pagrindinis LAAIF lėšų šaltinis – nustatytos įplaukos iš mokesčių už taršą (apie 12 mln. Lt per metus) ir Europos Komisijos skirta 11,5 mln. Lt dotacija per PHARE programą.
Remti investicinius projektus – jau nebe vienintelė Fondo veiklos sritis. Jam pavesta rūpintis, kad Lietuvoje būtų įgyvendinami JT bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo reikalavimai. Todėl 2005 m. LAAIF įkurtas Klimato kaitos skyrius. Tais pačiais metais pradėjo funkcionuoti Apyvartinių taršos leidimų (ATL) registras. Lietuva buvo pirmoji iš trijų Baltijos valstybių ir dvyliktoji ES šalis, turinti tokį registrą. šiuo metu jame atidarytos 99 veiklos vykdytojų, 5 juridinių asmenų ir 5 nacionalinės sąskaitos. Lietuvos įmonėms yra paskirstyti leidimai, kiek jos gali į atmosferą išmesti anglies dvideginio. Jeigu viršys leistą kiekį, turės mokėti baudas. ATL registre matyti, kurios įmonės išeikvojo savo limitus, kurios juos perleido kitoms. Kol kas šalyje neužfiksuota nei vieno išmetimų viršijimo atvejo, nes įmonės gavo pakankamai leidimų.
Kita LAAIF Klimato kaitos skyriaus veiklos kryptis – vadinamieji bendro įgyvendinimo projektai. Juos vykdo dvi šalys atmosferos taršai šiltnamio dujomis mažinti. šiuo metu LAAIF yra patvirtinęs 8 tokių projektų idėjas. Vienas iš jų skirtas rapsams perdirbti į biokurą, kitas – Lapių sąvartyne susidarančias biodujas naudoti kombinuotai elektros ir šilumos gamybai, trečias – utilizuoti naftos degančias dujas, dar du – azoto suboksidui mažinti, o trys – vėjo jėgainėms plėtoti.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 05 02

 

Medžioklės laimikiai praėjusį sezoną buvo gausesni nei ankstesnį

 

 

Medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojų pateiktais duomenimis, per praėjusį medžioklės sezoną (2006 m. gegužės 1 d. – 2007 m. balandžio 1 d.) šalyje sumedžiota gerokai daugiau žvėrių ir paukščių nei per 2005-2006 m. sezoną.
Kiek sumedžioti šernų, pastaruosius trejus metus, kai panaikintos šių žvėrių medžioklė licencijos, sprendžia patys medžiotojai. Praėjusio sezono rezultatas – 17,8 tūkst. šernų. Tai 1,2 tūkst. daugiau nei per ankstesnį sezoną. Gerokai praretintos ir bebrų gretos. Medžiotojai jų skaičių sumažino beveik 12,5 tūkstančio. Tai 7 tūkstančiais daugiau nei per ankstesnį sezoną. Kadangi bebrai pridaro žalos ir dirbamos žemės plotams, ir miškams, reguliuoti jų skaičių suinteresuoti tiek ūkininkai, tiek tą žalą privalantys atlyginti medžiotojai.
Miškuose smulkioji fauna itin kenčia nuo ją naikinančių mangutų. šių gyvūnų praėjusį sezoną sumedžiota per puspenkto tūkstančio – 1,6 tūkst. daugiau nei ankstesnį. Per praėjusį sezoną daugiau sumedžiota ir elninių gyvūnų: 149 briedžiai (37 daugiau nei per ankstesnį sezoną), 869 taurieji elniai (103 daugiau), per 16 tūkst. stirnų (1409 daugiau).
Tačiau praėjusį sezoną mažiau sumedžiota lapių ir pilkųjų kiškių. Lapių – 12,6 tūkst. Tai 1,2 tūkst. mažiau nei ankstesnį sezoną. Lapės, kaip sakė Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius, yra ypač jautrios gamtos ciklams, todėl jų skaičius svyruoja ir nekontroliuojamose populiacijose. Pilkųjų kiškių sumedžiota daugiau kaip 4,3 tūkst. – 1,3 tūkst. mažiau.
Lyginant, kiek Lietuvoje ir kitose valstybėse sumedžiojama paukščių, mūsų skaičiai labai nedideli. Europoje kasmet sumedžiojama iki 100 milijonų įvairių rūšių paukščių, o Lietuvoje praėjusį sezoną sumedžiotos 9065 didžiosios antys, 750 fazanų, 488 kurapkos, 476 kuoduotosios antys, 444 rudgalvės antys, 315 slankų. Kitų rūšių paukščių – ne daugiau kaip po šimtą ar du šimtus.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 05 05

 

Dėl laivo „Kaduna“ įgulos kaltės į Klaipėdos uosto akvatoriją pateko teršalų

 

Gegužės 7 d. vakare aplinkos apsaugos tarnybos iš Klaipėdos uosto gavo pranešimą, kad iš laivo „Kaduna“ į uosto akvatoriją pateko teršalų. šis su Panamos vėliava plaukiojantis laivas yra remontuojamas akcinės bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ doke. Dėl „Kaduna“ įgulos kaltės į doko denį išsiliejo apie 5 kubinius metrus naftos produktais užteršto vandens. Dalis jo pateko į uosto akvatoriją ir pasklido vandens paviršiuje šalia doko.
Uosto gelbėjimo ir priežiūros tarnyba užterštą teritoriją nedelsiant aptvėrė boninėmis užtvaromis ir ėmė surinkinėti teršalus. šiuo metu doko denis nuo jų jau yra išvalytas. Naftos produktus nuo vandens paviršiaus šalia doko tebesurinkinėja du šios paskirties laivai. Kaip sakė Aplinkos ministerijos Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas, užteršta tik „Vakarų laivų gamyklai“ priklausanti akvatorija šalia doko, o kitose uosto vietose teršalų nepastebėta.
Baigus valymo darbus ir nustačius tikslų į aplinką patekusių naftos produktų kiekį, bus apskaičiuota gamtai padaryta žala. Ją privalės atlyginti laivo „Kaduna“ savininkas. Jam taip pat bus skirta administracinė bauda už jūros aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 05 08

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"