Paieška Nuo miško - iki kolegijos Girionyse

Nuo miško - iki kolegijos Girionyse

Gintarė GENYTĖ

Tauragės r. Žygaičių gimnazijos 2GB klasės moksleivė, JMBB „Skroblas“ korespondentė

 

Mes, JMBB ,,Skroblas“ nariai, mišką sodiname kiekvieną pavasarį. šiemet tai darėme šešiasdešimtajame Žygaičių girininkijos kvartale – 60 arų plote turėjome pasodinti 1800 eglučių. Būrelio vadovės Irenos Žebelienės buvome prisaikdinti: apsiauti aulinius batus. Tačiau nuvykus į mišką tokio apavo neprireikė. Buvo sausa kaip vasarą, kentėme kaitrą. Ji labiausiai ir apsunkino sodinimą. Eglučių sodinukų šaknys saulėkaitoje labai greitai apdžiūdavo. Turėjome skubėti... Pavargome, bet grįžę išgirdome padėkos žodį iš Žygaičių girininkijos girininko Romualdo Strašinsko, jo pavaduotojos Genovaitės Strašinskienės. Aišku, buvo ir „patalkys“ - su dešrelėmis, keptomis ant laužo.

... Bepramogaudami nepamiršome, jog turime ruoštis kitai išvykai. Tiesa, ne į mišką, o į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos „Atvirų durų dienos“ renginius.

Dažnai sakome, kad miškai – mūsų ateitis, bet ir tą ateitį reikia mokėti susikurti. O to ir mokoma minėtoje kolegijoje, esančioje Girionyse.

VĮ Tauragės miškų urėdija parūpino autobusą mums ir Tarailių pagrindinės mokyklos mokiniams. Lietingą rytą išvykome į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Pilnutėlėje aktų salėje vos tilpo mokiniai iš Alytaus, Rokiškio, Raseinių, Jonavos ir kitų urėdijų. Renginį pradėjo Vidmantas Butkus – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovas. Jis kalbėjo apie miškininkystės svarbą mūsų valstybei ir patiems miškams. šią temą tęsė Generalinės miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Gintautas Visalga. Jis pats 1999 metais baigė LŽŪU, tad pasakojo apie miškininkų poreikį Lietuvos žemės ūkiui. Su kolegijos veikla mus supažindino jos direktorius Albinas Tebėra. Baigus 12 klasių, šiemet KMAIK galima rinktis net septynias studijų programas, į  profesinį skyrių įstoti galima ir baigus dešimt klasių.

Išklausę informaciją traukėme į miško darbų mechanizmų parodą. Buvo įdomu ir keista stebėti: ką tik žaliavęs medis per keletą minučių virsta pjuvenomis, rąstais ir šakų krūva. Pasigrožėję galingąja miško technika vykome į kiek ramesnę vietą – į KMAIK kompiuterizuotąją auditoriją. Ten buvome supažindinti su kompiuterine programa, kurios pagalba galima grafiškai kurti savo namų (arba ne savo) želdynų eksterjerą. Pasistatai namelį (kompiuterio vaizduoklyje) ir pradedi aplink gražiai dėlioti eglutes bei krūmelius, o visa tai matai trimatėje erdvėje. „Pasodinus“ augalą net galima pažiūrėti, kaip jis atrodys po kelerių metų arba kurį nors metų mėnesį. Ak, kad realybėje viskas būtų taip lengva...

Nebuvo kada grožėtis nuostabia kolegijos aplinka (deja, tąkart buvo lietinga ir šlapia), skubėjome pasižiūrėti ir išbandyti medkirtės-medvežės treniruoklio. Patalpa, kurioje jis buvo, pasirodė panaši į kibernetinių žaidimų kambarį. Aplink - geriausios valdymo kėdės, o ant sienų šviečia kompiuterinių projektorių kvadratai. Tai ne žaidimai, o mokymo programos. Jų pagalba KMAIK studentai mokosi valdyti naujausią miškų ūkio techniką. Mums leido išbandyti šias programas, tik ne visi mokėjome jas valdyti. Būtent čia praradome laiko pojūtį. Mums atrodė, kad tik prisėdome prie kompiuterių, o jau reikėjo skubėti kitur. Būtų galima daug apie ką rašyti, susidomėjusiems patariu aplankyti internetinę svetainę www.kmaik.lt.

... štai jau skubame į kolegijos arboretumą – sumedėjusių augalų kolekciją po atviru dangumi. Po to vykome pasižiūrėti į kankorėžių aižyklą. Ten ir prasideda eglutės ar pušelės gyvenimas. Keista, juk dar prieš keletą dienų sodinome eglutes, galbūt išaugintas net iš mūsų girininkijoje pačių surinktų kankorėžių. Į šią aižyklą atkeliaują visų urėdijų kankorėžiai. Jie sandėliuojami, rūšiuojami. Kankorėžių aižymas – sunkus ir ilgas darbas, bet po jo smagu rieškučiomis semti to darbo rezultatus – mažytes ir juodas (lyg aguonų grūdeliai!) sėklytes.

Tuo ir baigėsi mūsų „Atvirų durų diena“ –  pažintis su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija. Tiesa, dar buvome pavaišinti koše, karšta arbata, pyragaičiais. Keletą minučių stebėjome Lietuvos medkirčių čempionatą.

Namo grįžome daug sužinoję, daug pamatę. Už turiningą kelionę dėkojame VĮ Tauragės miškų urėdijos urėdui Pauliui Martinavičiui, miško atkūrimo inžinierei Zinaidai Bandzinienei ir kartu su mumis vykusiai biologijos mokytojai Irenai Žebelienei.  

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"