Paieška Nelieskite mūsų gyvačių!

Nelieskite mūsų gyvačių!

 

Indijai – fakyrų ir gyvačių kerėtojų šaliai – iškilo grėsmė likti be roplių.

Valstybės valdžia staiga nusprendė patikrinti, kaipgi  laikomasi dar 1972 m. priimto įstatymo, draudžiančio nelaisvėje laikyti ir dresuoti gyvates.

Pasirodė, jog šio draudimo niekas niekada nepaisė, taigi roplių savininkai dabar gauna dideles baudas. O svarbiausia – iš jų atimami “maitintojai”.

Nusiminę gyvačių ir smauglių dresuotojai griebėsi didžiulės akcijos, norinčios atkreipti visuomenės dėmesį į savo nepavydėtiną padėtį. Sumetę pinigus, jie išsinuomavo Delyje vieną iš prestižinių salių, kur 70 išmirštančios profesijos atstovų iš įvairių Indijos regionų demonstravo savo meną. Į repertuarą įėjo tradicinės melodijos, kurios, kaip tikinama, užhipnotizuoja ir priverčia paklusti net pačias nuodingiausias ir agresyviausias gyvates.

“Po to, kai iš manęs atėmė kobrą, man tenka imtis bet kokių, net pačių smulkiausių darbų, kad bent kiek sudurčiau galą su galu, - pasiskundė žiūrovams 75-erių metų Patramas Ratchas iš Radžastano valstijos Basvanos kaimo. – Gerai, jeigu per dieną pavyksta užsidirbti bent 100 rupijų (2,5 dol.). O juk kažkada mus kviesdavo pasirodyti per muges, festivalius, į kuriuos atvykdavo valdžios vyrų ir užsienio svečių”.

Socialiniame plane Indijoje gyvačių kerėtojai priklauso ypatingajai kastai – džoginatchui. Neseniai surengti tyrimai parodė, jog net ir po griežtų priemonių įvedimo maždaug 58 proc. “fakyrų” tebeužsiima savo verslu, nes nieko kita nemoka daryti. Dar 30 proc. paaiškino savo atkaklų nenorą atsisakyti nuo “gyvačių kerėjimo” todėl, kad baiminasi nutraukti savo priklausomybę gimtajai kastai. O 12 proc. apklaustųjų tiesiog labai patinka jų užsiėmimas.

Pastaruoju metu gyvačių “kerėtojai” mėgina pritaikyti savo retus įgūdžius ir žinias, persikvalifikuodami į gyvačių gaudytojus, draustinių prižiūrėtojus, serpentariumų darbuotojus zoologijos soduose, mokslo įstaigose, farmacijos kompanijose.

Bet be reikiamo palaikymo iš valdžios ir suinteresuotų organizacijų pusės šios problemos neišspręsime. “Mūsų menas miršta, - apgailestauja Patramas Ratchas. – Mus visada atpažindavo gyvačių dėka, o be jų mes greit būsime visiškai užmiršti”.

 

Parengė Jonas VANAGAS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"