Paieška Negyvoji jūra – giliausia įduba Žemėje

Negyvoji jūra – giliausia įduba Žemėje

Jonas NEKRAšIUS

šiauliai

 

Tarp Izraelio ir Jordanijos esančiame Jordano slėnyje plyti nenutekamas druskingas ežeras, dar vadinamas Negyvąja (Mirties) jūra. Negyvoji jūra – giliausia įduba Žemės rutulyje. Graikai bei romėnai šį paslaptingą vandens telkinį vadino Asfalto jūra (graikiškai asfaltas – kalnų derva), mat jos paviršiun nuolat išplaukia gelmėse iš naftos susidariusi gamtinė derva, panaši į bitumą, dar vadinama “žydų klijais”. Tai primena epizodą, kad Sodomos ir Gomoros karaliai, bėgdami per mūšį su Sirijos karaliais, įklimpo bitumo duobėse (Pradžios knyga 14, 10). Be to, minkštose Negyvosios jūros pakrančių klintmolio dirvose, dažnai pasitaiko kumščio dydžio sieros gniužulų, kurie lengvai užsiliepsnoja. Tai iš dalies paaiškina ir Senajame Testamente aprašytą Sodomos ir Gomoros istoriją ir pasakojimą apie iš dangaus ant šių miestų prapliupusią ugnies liūtį.

Hebrajai Negyvąją jūrą vadino Jam Hamelach, tai yra, Sūriąja jūra, o vienas iš arabiškų jos vardų yra Bahr Lut, tai yra, Loto jūra. Kaip byloja Biblija, Lotas – žydų protėvio Abraomo sūnėnas, vienintelis doras Sodomos gyventojas. Jahvei nutarus sunaikinti nuodėmingąjį miestą, angelai išvedę iš jo Lotą su šeima, bet žmona, nepaisydama įspėjimo, atsigręžusi į degantį miestą ir pavirtusi druskos stulpu.  

Viešpats lydino ant Sodomos ir Gomoros sierą ir ugnį… sunaikino tuos miestus ir gyventojus, ir visus žemės augalus. O Loto žmona, pažvelgusi atgal, pavirto druskos stulpu (Pr. 19, 24-26).

Negyvoji jūra, tyvuliuojanti žemiau jūros lygio giliame plyšio slėnyje, yra labai druskingas vandens telkinys ir jos pakrantėse apstu įvairių druskos darinių. Susidarę druskos stulpai kartais primena žmogaus figūrą, o jeigu kas įkrenta į negyvąją jūrą, tai apsitraukia druskos apnašomis. Be to, dėl gamtinės minkšto klintmolio erozijos negyvosios jūros apylinkėse susidaro stulpai, primenantys Loto žmonos likimą. Todėl nesunku įsivaizduoti, kaip pasakojimas apie Loto žmonos pavirtimą druskos stulpu galėjo kilti iš tokių neįprastų, bet natūralių procesų. 

Biblijoje minimi miestai prie Negyvosios jūros, kuriuos dėl jų gyventojų nepadorumo dievas Jahvė sunaikinęs ugnimi. Visoje Biblijoje Sodoma ir Gomora pateikiamos kaip pavyzdžiai, įspėjantys apie rūstų Dievo teismą. Jėzus sako, kad bet kuriam miestui, nepriėmusiam jo apaštalų, bus blogiau negu Sodomai ir Gomorai (Pr. 14; Iz 1, 9-10; Mt 10, 15). Perkeltine prasme Sodoma ir Gomora ir šiandien reiškia netvarką, palaidą gyvenimą.

Manoma, kad buvusi Sodomos vieta tikriausiai yra Negyvosios jūros pietinės dalies dugne. 1999 metais mokslininkai iš JAV, panaudodami povandeninį laivą, ištyrinėjo šios jūros dugną ir rado miesto, kaip spėjama, Sodomos, griuvėsius. NASA palydovų padarytos nuotraukos ir jūros dugno žvalgymo iš povandeninio laivo duomenys patvirtina iškeltą teoriją, kad Sodoma ir Gomora yra Negyvosios jūros dugne, bet ne jos pakrantėse. Archeologų tyrimais nustatyta, kad Biblijoje aprašytų miestų Sodomos ir Gomoros sunaikinimas įvyko maždaug 2100 m. pr. m.e. nuo žemės drebėjimo sukelto didžiulio gaisro, kilusio užsidegus naftai ir sierai, kurios gausu šiame regione.

Negyvojoje jūroje iš tikro vyksta gamtos ir geologiniai reiškiniai, kurie paaiškina Sodomos ir Gomoros istoriją. Be to, naujausi archeologiniai ir geologiniai radiniai kelia vis didesnį pasitikėjimą Biblijos pasakojimu ir patvirtina, kad toji Sodomos ir Gomoros istorija tikrai galėjo įvykti.

M.K.Radvila Našlaitėlis (toliau – Radvila) rašė: “Liepos ketvirtą dieną auštant pamatėme Negyvąją (Asfalto) jūrą. Prie jos kranto atvykome tikrai antrą valandą dienos. ši jūra greičiau ežeras, tėra dvidešimties mylių ilgio ir pačioje plačiausioje vietoje tiktai šešių ar septynių mylių pločio. Telkšo toje vietoje, kur sudegė penki miestai. Jų vardai tokie: Sodoma, Gomora, Socharas, Amonas ir Sebionas. Kiti, ypač Georgijus Kedrenas “Istorijoje” rašo, kad tie miestai sugriuvę. Paskutinius tris Kedrenas vadina taip: Segoras, Adamas ir Saboimas.  

Visas tas ežeras sierinis. Jo krantuose padegti akmenys dega kaip malkos. Keletą parsivežiau ištirti. Juozapas Flavijus knygoje apie žydų karą (5 kn., 3 sk.) tą ežerą tiksliai ir teisingai aprašė; ypač tai, ką ir pats mačiau, kad jis tris kartus per dieną keičia spalvą; rytą vanduo būna juosvas, vidudienį, kai labai dideli karščiai, įkaitęs pasidaro mėlynas kaip audeklas, o prieš saulės laidą, karščiui sumažėjus, purvinai rausvas, gal labiau rusvas. Tačiau vaisių, kaip rašo Juozapas ten pat 5-oje knygoje, kurie auga medžiuose kaip obuoliai ir kurių vidus nuskynus pilnas pelenų ir plėnių dūmais virsta, jokių nemačiau. Jų nebėra, kaip ir druska pavirtusios Loto žmonos statulos, kuri ir daužoma niekada nesumažėja […].“

To ežero jau pats vaizdas baisus: iš visų pusių jį juosia labai statūs kalnai ir kurčios uolos. Spalvą keičiantis vanduo yra tirštas, dvokiantis, o paragavus – ką ir mes padarėme – karčiai degina liežuvį ir sunkiu maro tvaiku trenkia į galvą.

Negyvoji jūra yra maždaug 76 kilometrų ilgio ir 17 kilometrų pločio, gylis - 400 m. Jos krantai yra 388 metrais žemiau jūros lygio. Giliausia Negyvosios jūros vieta yra 800 m žemiau jūros lygio. Iš šios jūros neišteka jokia upė, o dėl karščio dykumoje vanduo greitai garuoja, ir jis tampa labai sūrus, druskos kiekis jame sudaro daugiau kaip 26 procentus. Joje neauga nei dumbliai, nei jokia kita gyvybė. Pranašas Ezechielis regėjo žvejus, bedžiaustančius tinklus ant Negyvosios jūros krantų (Ez 47, 10), tačiau toks regėjimas vargu ar gali patvirtinti faktą, kad gali būti gyvybė ypatingai sūriame Negyvosios jūros vandenyje. 

Negyvojoje jūroje paskęsti beveik neįmanoma – gali gulėti ir knygą skaityti, sūpuotis tarsi koks plūduras. Pabandėme Negyvojoje jūroje išsimaudyti. Jausmas neapsakomas. Išsimaudymu tiesiogine šio žodžio prasme nepavadinsi. Plaukti krūtine čia beveik neįmanoma, nes kojos nuolat iškyla iš vandens. Tiksliau, tai galima pavadinti pagulėjimu. Atsiguli ant nugaros, vanduo tave laiko kaip oro pagalvė. Gali miegoti, gali skaityti, medituoti. Nenuskęsi, vanduo, tiksliau, druskos patalai laiko kūną. Ilgiau gulėti tokiame vandenyje negali, nes kūnas tuoj aplimpa storu druskos sluoksniu. O druska kaipmat visas odos žaizdeles “dezinfekuoja” ir išgydo.

Negyvosios jūros pakrantėse daug ištirpusio nuo druskos juodojo purvo. šis purvas – per milijonus metų susikaupusios mineralinės nuosėdos ir organinės medžiagos – naudojamos kosmetikoje ir medicinoje. šiuo purvu tepasi norintys pasigydyti kūno negalavimus. Specialistai tvirtina, kad šis purvas yra gydomasis. Purvo vonios atpalaiduoja, teikia žvalumo, malšina reumatinius bei nugaros skausmus. 

Negyvojoje jūroje itin gausu kalio druskos, magnio ir bromo, todėl jos vanduo gydo nervų sistemą. šios jūros vandeniu gydomi artritai, psoriazė, bronchinė astma, kitos kvėpavimo ir odos ligos. Oras ties Negyvąja jūra yra itin prisodrintas deguonies, ir čia galima ilgiau būti saulėje nebijant per smarkiai nudegti. Karšti mineraliniai šaltiniai, jūros vanduo, bromo prisodrintas oras gerina nuotaiką. Prie Negyvosios jūros gausu sveikatos centrų, taip pat viešbučių su šios jūros vandens baseinais, purvo voniomis bei sveikatingumo klubais.

šiuo metu Negyvoji jūra toliau džiūsta, todėl vandens lygis joje nuolat mažėja. Kad ji visai neišdžiūtų, jau kuris laikas brandinama mintis atvesti vamzdžiais vandenį iš Viduržemio jūros. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"