Paieška Pajūryje gamtos vertybėms būtina skubi greitoji pagalba (Pajūrio RP)

Pajūryje gamtos vertybėms būtina skubi greitoji pagalba

 

Pajūryje įsibėgėjo dar 2006 metais ekologinio klubo “Žvejonė” kartu su dviem valstybiniais pajūrio parkais bei Ekologijos institutu vykdomas gamtosauginis projektas “Natura 2000 teritorijų tvarkymas ir apsauga Lietuvos pajūryje”. Gal kam ir atrodys keistai, tačiau šio projekto metu nenumatoma spręsti kormoranų problemos. Gamtininkai mato didelių gamtosauginių problemų ir kitur, negu įprasta girdėti žiniose.

 

Grėsmės pajūrio bioįvairovei

 

Pajūryje galintys kilti ir retkarčiais kylantys gaisrai yra didelė grėsmė miškui, ypač jeigu tai sengirė. Tačiau ne tik miškuose glūdi pajūrio gamtosauginių problemų sprendimo raktas. Bioįvairovę pajūryje stipriai mažina pernelyg plačiai išplitę kalnapušynai, sunykusi natūrali ganiava. Tai lemia tai, kad retos pilkųjų kopų, smėlynų tyrulių, kopų varnauogynų buveinės artimiausiu metu gali išnykti visai, jeigu žmogus nepridės savo rankų, jos paprasčiausiai užaugs krūmais ir pušimis. Taip pat kartu su užaugančiomis pilkųjų ir baltųjų kopų buveinėmis išnyks ir globaliai nykstanti paukščių rūšis – dirvoninis kalviukas, kuriam būtini atviri pievų su smėliais plotai. Pajūry - specifinės sąlygos, audros, tad čia stokojama pakankamai stambių medžių, kur jūriniai ereliai bei juodieji pesliai galėtų susisukti lizdus. Na, o Kuršių marių bioįvairovei didžiausia grėsmė tikrai nėra kormoranai. Kuršių marių bioįvairovės didžiausia ir svarbiausia grėsmė - dvikojis plėšrūnas ir teršėjas, žmogus. Dėl pernelyg intensyvios žvejybos tinkluose žūva daugybė migruojančių vandens paukščių, nykstančių žuvų – perpelių, salačių, ožkų. šias grėsmes pajūrio bioįvairovei ir numato pašalinti minėto projekto vykdytojai.

 

Projekto tikslai

 

Projekto “Natura 2000 teritorijų tvarkymas ir apsauga Lietuvos pajūryje” pagrindinis tikslas yra sutvarkyti nykstančias ES svarbos vertybes Lietuvos pajūryje bei, parengus atitinkamus dokumentus, užtikrinti ilgalaikę šių vertybių apsaugą. Projektas susaistytas su Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Pajūrio regioniniame parke bei Kuršių mariose saugomomis ES svarbos vertybėmis. Apsaugos priemonės užtikrins ilgalaikį gamtosauginį efektą pajūrio sausumos buveinėse bei Kuršių mariose.

Projekto metu jau imtasi priemonių, kad unikalios pajūrio buveinės – pilkosios kopos, stepinės pievos, smėlynų tyruliai – išliktų, kad šios buveinės neužaugtų krūmais. šiuo metu jau atlikti moksliniai tyrimai, detaliai ištirta ir nustatyta: kur, kokiame plote, kokios gamtosauginės priemonės turi būti taikomos - baigiami rengti gamtotvarkos planai. Pajūrio regininiame parke jau įrengtas, o Kuršių nerijos nacionaliniame parke pradėtas rengti pažintiniai takai, kad žmonės galėtų geriau pažinti pajūryje saugomas ES svarbos vertybes. Taip pat įrengti takai per kopas, įkelti dirbtiniai lizdai retiems plėšriesiems paukščiams – jūriniams ereliams, juodiesiems pesliams. Kuršių marioms parengtas gamtotvarkinis planas numatys būtinas gamtosaugines priemones migruojančių vandens paukščių apsaugai šiaurinėje Kuršių marių dalyje, o taip pat užtikrins nykstančių žuvų – perpelių, salačių, ožkų - nerštaviečių apsaugą.

Projekto metu planuojama visuomenės švietimo kampaniją – informuoti marių žvejus apie nykstančių žuvų nerštaviečių apsaugos būtinybę bei metodus, kuriais bus siekiama užtikrinti nerštaviečių apsaugą. Žvejai bus informuoti apie mokslininkų parengtas rekomendacijas bei žvejų ir gamtosaugos interesų derinimo galimybę bei būdus.

 

Gamtą saugos avys ir savanoriai

 

Projektas įdomus tuo, kad neužilgo Pajūrio regioniniame parke botanikų rekomenduotose pievose jau bus ganomos iš “Life Nature” projekto lėšų nupirktos lietuviškų veislių avys, stabdysiančios sukcesijos procesus. Tiesa, ne visur, anot mokslininkų, galima ganyti avis, kai kuriose orchidiniais augalais (mažąja gegužraibe, įvairiomis gegūnių rūšimis) turtingose teritorijose avių ganyti nereikėtų. Tose vietose šienaujama bus rankiniu būdu. Panašiai, nusipirkus iš projekto lėšų reikiamą įrangą, bus prižiūrimos ir Kuršių nerijos pievų tipo buveinės. Taip pat abu valstybiniai pajūrio parkai tikisi gamtotvarką vykdyti pasitelkiant kasmetinėmis savanoriško darbo stovyklomis. Nusipirkus reikiamą įrangą, bus rengiamos kasmetinės darbo ir poilsio stovyklos, kurių metu savanoriai šienaus jautriausias pajūrio smėlynų buveines. Tikimasi, kad savanoriai gamtosaugininkai ne tik atliks svarbius gamtotvarkos darbus, bet taip pat ir rodys visuomenei kaip svarbu yra išsaugoti trapią pajūrio bioįvairovę. Tad gražiu pavyzdžiu į gamtosaugą įtrauks ir vietos bendruomenes.

 

Lietuvoje atsirado tik pusė būtino projektui vykdyti indėlio

 

Latvija, Estija yra įgyvendinusios dešimtis “Life Nature” projektų. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje, o ir kitose ES šalyse yra įprasta praktika, kad Aplinkos ministerijos tokiems projektams skiria ketvirtadalį lėšų. Deja, Lietuvoje prioritetai kitokie.

“Life Nature” fondas skiria pusę projektui reikalingų lėšų, kitą pusę turi skirti Lietuvos pusė. Ketvirtadalį projekto lėšų sudaro ekologinio klubo “Žvejonė”, projekto partnerių Ekologijos instituto, Pajūrio regioninio bei Kuršių nerijos nacionalinio parkų direkcijų, Palangos, Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono savivaldybių piniginės lėšos bei vadinamieji indėliai natūraliuoju darbu. Kol kas stokojama kiek mažiau negu ketvirtadalio lėšų. Mūsų šalies Aplinkos ministerija trijose Baltijos valstybėse yra vienintelė tokia institucija, kuri neskirianti lėšų panašaus pobūdžio projektams finansuoti, todėl labai pasunkėja bioįvairovės projektų vykdymas. šiuo metu dėl trūkstamų lėšų planuojama atsisakyti dalies įrangos pirkimo, tačiau siekiama užtikrinti, kad visi gamtotvarkiniai darbai būtų įgyvendinti.

šiuo metu svarbiausi gamtosaugai darbai jau baigiami atlikti – tyrimai atlikti, gamtotvarkiniai projektai baigiami rengti, dalis numatytų takų jau įrengta, dirbtiniai lizdai iškelti. Laukia sunkiausia projekto dalis – planų tvirtinimai bei visuomenės informavimo kampanija.

 

Ekologinio klubo „Žvejonė“  inf.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"