Paieška Ką labiausiai saugo žiedelis?

Ką labiausiai saugo žiedelis?

Zenonas BUTKEVIČIUS

 

Sulig kiekviena diena skleidžiasi vis daugiau žiedų.

Pasaulio madų imperijos gali pavydėti - kiekvienas vis kitoks. Ir forma, ir kvapu. Kur ten žmonių fantazijai...

Tai vis - pasiūla, gundymas: kad kuo greičiau atskristų bitinėlis, vabalėlis ir gavęs lašelį nektaro (o kartais - ir apgautas) nuneštų dulkeles nuo kuokelio ant piestelės. Jei ne - gal vėjelis tą padarys. Kai šviečia salutė - žiedlapiai plačiai išsiskleidę: na, skubėkit pas mus, skubėkit...

Bet vos tik ateina darganos, o neretai - ir nakčiai, - daugybė žiedelių užveria žiedlapius, tartum apsigaubia apsiaustu, palenkia galvutes. Taip saugoma gyvybės užuomazga, ypač žiedadulkės, kurių daugumos mieliausia stichija - giedrios dienos.

Nors ir atrodo, jog tai labai trapūs, lengvai pažeidžiami gamtos sutvėrimai, jų ištvermė ir atsparumas neįtikėtini. Žiedadulkių dėka durpių nuogulose sluoksnis po sluoksnio užfiksuota kintančioji žemės augalija nuo pat ledynmečio per dešimt-trisdešimt tūkstančių metų; be to, žiedadulkės išsilaiko suakmenėjimuose iš ankstesnių istorijos epochų, prieš 200 milijonų metų. Taip ir ateityje, kai visa tai, kas mus supa dabar, bus pražuvę, būsimojo pasaulio gyventojai iš žiedadulkių galės gauti žinių apie mūsų laukus, sodus, miškus ir augalų sąžalynus.

Žiedadulkės kelias pas moteriškąjį partnerį gali būti ilga šimto kilometrų oro kelionė arba mažas nukritimas iš 1 milimetro aukščio.

Jų kiekis būna milžiniškas. Žydint pušims, žiedadulkių sluoksnis kartais plūduriuoja jūrose net per 50 kilometrų  nuo kranto. Ir vis dėlto žiedeliai tą neįsivaizduojamą gausybę rūpestingai saugo. Ir palenkta galvutė, ir suglausti žiedlapiai - taupaus šeimininko požymis.

O kai atsiveria - dalina į visas puses. Tuo gundymu toli pralenkia Versači, Guči, Kardenus, šanel – visus kartu sudėtus. Ir tos tobulybės mes niekada nepasieksime.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"