Paieška Plėtojamas projektas: Pasienio žuvys (3)

Plėtojamas projektas "Pasienio žuvys" (3)

 

Justinas AUGUSTINAVIČIUS

 

Projektas Intereg/Tacis 20006  "Lietuvos ir Rusijos pasienio vandens telkinių atkūrimo sąlygų mokslinė techninė plėtra Nr.2006/289“ ("Pasienio žuvys"), kurio uždaviniai buvo suformuluoti neseniai vykusiame Vištyčio forume, surengtame Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro (LVŽŽTC) bei Kaliningrado valstybinio technikos universiteto iniciatyva, pasitarnaus ne tik Lietuvos ir kaimyninių valstybių pasienio vandens telkinių žuvų išteklių atkūrimui, bet ir socialinei pasienio regionų plėtrai. Pagal projekto programą rengiama studija apie žvejybinį turizmą ir rekreacinės žuvininkystės plėtros pasienio vandens telkiniuose plėtrą.

 

Gausėja aktyvių meškeriotojų

 

Lietuva - upių ir ežerų kraštas. Mūsų šalyje meškeriojimas - populiari laisvalaikio praleidimo forma. Nors konkrečių duomenų apie realų dabartinį žvejų skaičių mažoka (o ir tie patys nėra itin objektyvūs), tačiau pagal agentūros "Vilmorus" atliktus tyrimus galima spėti, kad 55 iš šimto Lietuvos gyventojų nors kartą per metus paima į rankas meškerę, o ypač aktyvių meškeriotojų - maždaug 400 tūkst. Meškeriojimu susižavinčių gyventojų, nepaisant didelės migracijos, nemažėja, o tai reiškia, kad meškeriojimas mūsų šalyje tampa masiškiausiu laivalaikio leidimo užsiėmimu.

Kita vertus, meškeriojimo populiarumą, augimą liudija tai, jog kiekvienas šalies gyventojas daugiau pinigų išleidžia minėtoms laisvalaikio pramogoms. Tad žūklės turizmas provincijoje labai glaudžiai susipina su kaimo turizmu. Pasak vieno iš projektų vadovų Algirdo Domarko, plėtoti meškeriojimą ir rekreacinę žūklę bei žūklės turizmo infrastruktūrą yra daug priežasčių.

 

Menkos verslininkų pajamos

 

Daugelis mūsų krašto vandens telkinių yra naudojami ūkinei veiklai, t.y. juose leidžiama verslinė žūklė. šalyje vandens telkinius verslinei žūklei nuomoja maždaug 900 juridinių ir fizinių asmenų, o dar apie 200 ūkio subjektų žvejoja pagal atskirus leidimus. Statistika patikina, jog Lietuvos vandenyse versliniais įrankiais žuvis gaudo apie 3000 piliečių, tačiau statistika taip pat liudija, kad šis verslas - nepelningas. Vištyčio forume ne vienas pranešimą skaitęs mokslininkas ar žuvininkystės specialistas pabrėžė, kad žvejai verslininkai tampa socialine problema, nes jų gaunamų pajamų dažnai nepakanka būtiniausiems šeimos narių poreikiams tenkinti ir socialiniam saugumui užtikrinti.

šis dėsningumas - neatsitiktinis: pasak Vištyčio forume pateiktos statistikos, dauguma žuvininkystės įmonių yra smulkios, turi menkas galimybes gauti investicijų, o tai reiškia, kad jos yra nekonkurencingos. Vilniaus universiteto ekologijos instituto ichtiologų Vytauto Kesmino ir Tomo Virbicko atlikti tyrimai (apie galimybes šalies vidaus vandenyse plėtoti rekreacinę žuvininkystę) rodo, kad vidutiniame šalies ežere neįmanoma gauti pelno iš verslinės žūklės. Forume buvo pažymėta, kad panaši padėtis ir Kuršių marių bei Baltijos jūros priekrantės žuvininkystėje. Visos verslinės vidaus vandenų metinės produkcijos vertė - tik apie 3,5 mln. litų, o tai reiškia, kad vienas šiame sektoriuje dirbantis žmogus rinkai per metus pateikia žuvų ne daugiau kaip už 2 tūkst. litų. šie skaičiai akivaizdžiai rodo, kad dabartinis vidaus vandenų žuvininkystės orientavimas į smulkią verslinę žvejybą yra neperspektyvus ir gali turėti rimtų socialinių pasekmių.

Žuvininkystės įmonių asociacijos "Lampetra" pirmininkas Virginijus Domarkas pabrėžė, kad jau dabar daugelio Kuršių mariose žvejojančių verslinių įmonių padėtis - labai skurdi, jos vos suduria galą su galu.

 

Studija atvers perspektyvas

 

Lietuvos žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras bei kitos žuvininkystės organizacijos jau ne vienerius metus kelia šią problemą ir ieško išeities iš susidariusios, švelniai tariant, nepalankios padėties. Vienas projekto "Pasienio žuvys" vadovų Algirdas Domarkas Vištyčio forume pabrėžė, kad pamažu formuojasi naujas požiūris į žvejų verslininkų darbo perspektyvas, o išeitis iš dabar susidariusios padėties - dabar tai jau akivaizdu - neabejotinai yra šios ūkio šakos perorientavimas į rekreacinę, t.y. susijusią su poilsiu ir laisvalaikio pomėgiais, žuvininkystę ir žvejybinį turizmą. Projekto rėmuose rengiama studija apie žvejybinį turizmą. Rekreacinės žuvininkystės plėtros pasienio vandens telkiniuose strategijos matmenys nubrėš pakankamai aiškiai gaires, kaip atlikti reformą ir pagerinti ne tik gyventojų poilsio sąlygas, o ir dabartinę žvejų verslininkų socialinę padėtį.

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje daug žmonių savo laisvalaikį visiškai arba iš dalies tapatina su meškeriojimu. šis faktas - labai svarbus. Išsivysčiusiose šalyse šiai žuvininkystės šakai teikiamas valstybinis prioritetas ir atitinkamas finansavimas. Tai lemia pakitę visuomenės interesai ir didžiulis ekonominis efektas. Vištyčio forume buvo pateikti duomenys: Kanados specialistų skaičiavimais, mėgėjiška ir rekreacinė žūklė - maždaug 5 kartus ekonomiškai efektyvesnė nei verslinė žvejyba. Tad visiškai neatsitiktinai šioje šalyje visi vidaus vandens telkiniai skirti meškeriotojams. Tokia pat situacija ir JAV. Tokia pat - Airijoje, Didžiojoje Britanijoje bei kitose Europos šalyse. Rytų Europos šalyse šios tendencijos taip pat pastebimos. Vos prieš dešimtmetį Slovėnija (mėgėjiškos žuvininkystės prasme) buvo tokioje pat startinėje pozicijoje kaip ir Lietuva, tačiau pakeitus visuomenės požiūrį į šią ūkio šaką, pasikeitė ir valstybės politika. Rezultatas akivaizdus - šiandien ši šalis jau patenka į patraukliausių Vakarų Europos meškeriotojams šalių tarpą. Kartu buvo išspręstos socialinės problemos, atsirado daug naujų darbo vietų, padidėjo žuvivaisos reikšmė, išaugo ir valstybės pajamos.

 

Verslininkams apsimoka persiorientuoti

 

Meškeriojimo populiarėjimas sudaro sąlygas atsirasti ištisai laisvalaikio industrijos šakai, nes auga žūklės įrankių ir įrangos gamybos bei prekybos apimtys, steigiamos nakvynės vietos, viešbučiai žvejams, kompleksai, aptarnaujantys meškeriotojus, atvykstančius su šeimomis, atsiranda didelė valčių, motorlaivių nuomos paklausa, o svarbiausia - žūklės gidų poreikis.

Žvejai verslininkai, puikiai išmanantys žūklės sąlygas, žinantys, kur ir kada reikia ieškoti žuvų susitelkimo (kokiais masalais reikia žvejoti konkrečiu metų laiku, galintys užtikrinti, kad spiningininkai bus atplukdyti į plėšriųjų žuvų žūklės, o plūdininkai - į taikiųjų žuvų žūklės zonas), galėtų panaudoti šias žinias ir teikti paslaugas į pasienio vandenų regioną atvykstantiems meškeriotojams. Tokios paslaugos yra neblogai apmokamos - užtenka ne tik duonai, bet ir duonai su sviestu. Tie žvejai verslininkai, kurie turi savo laivus, nesunkiai galėtų juos „perorientuoti“ ir pritaikyti plukdyti meškeriotojus. Pajamos būtų dar didesnės. Specialistų skaičiavimais, kurie bus panaudoti rekreacinės žūklės plėtros strategijos matmenyse, penkiavietis motorlaivis, sezono metu plukdantis meškeriotojus į žūklę, ir jo šeimininkas, teikiantis paslaugas žvejams mėgėjams, per dieną gali uždirbti nuo 400 iki 600 litų. Tai didelės pajamos, kurių niekada nepavyks užtikrinti iš verslinės žūklės.

Kita vertus, šios pajamos dar labiau padidėtų, jei į verslą įsijungtų ir kiti žvejų verslininkų šeimos nariai: teiktų nakvynę, kurios labai pageidauja daugelis atvykstančių į regioną meškeriotojų, nes jiems norisi autentiškos aplinkos, o ne viešbučio sąlygų, maitintų atvykusiuosius, apdorotų jų laimikį, nuomotų žūklės įrankius, teiktų masalus ir t.t.

 

Pasienio vandenys - tinkamiausias regionas

 

Pasienio vandenys - vienas geriausių regionų plėtoti žūklės turizmą ir meškeriojimą. Gamtinės sąlygos čia yra daugiau negu tinkamos. Gamta sutvėrė pamaryje meškeriotojų Meką: čia teka Nemunas su didžiausiomis savo deltos atšakomis (Atmata ir Skirvyte), čia - Minija, Krokų lankos ežeras, žemumose - nesuskaičiuojama daugybė polderių ir kanalų, o svarbiausia - Kuršių marios.    

Pasak LVŽŽTC darbuotojo Arvydo švagždžio, vien Lietuvos teritorijoje esančios Kuršių marių dalies plotas - 413 kvadratinių kilometrų (27 proc. bendro marių ploto), antra tiek sudaro pavasarį per potvynius užliejama Nemuno žemupio dalis. Nemuno plotis 40 km ruože tarp Tilžės ir Rusnės vidutiniškai siekia 200-250 m, ne ką siauresnės ir Skirvytės bei Atmatos atšakos. Tad bendras Nemuno žemupio vandens paviršiaus plotas prilygsta ženklus, o ir pamario polderių plotas per pastaruosius 50 metų išsiplėtė.

Tai - žuvų karalija, kurioje yra visos sąlygos žuvims daugintis ir augti: puiki mitybinė bazė, galimybės sezoninėms migracijoms. Tad nenuostabu, kad pamario vandens telkiniuose aptiktos beveik visos - per 50 rūšių - žuvys, gyvenančios Lietuvos vandens telkiniuose. Suprantama, marios yra ir bus žuvingiausias, o tuo pačiu ir patraukliausias Lietuvos vandens telkinys. Minėtuose rekreacinės žūklės pasienio vandens telkiniuose plėtros strategijos metmenyse pabrėžiama, kad Kuršių marių trauka nesikeičia visus metus - tiek vasarą, tiek poledinės žūklės sezono metu.

Kasmet Nemuno deltos regioniniame parke dabar išplatinama per 20 tūkst. žūklės licencijų. Lankomiausias vandens telkinys - Skirvytės upė (apie 9 tūkst. licencijų), kiti - Atmata, Minija, Rusnės salos polderiai. Tačiau jau dabar pastebima tendencija: vis daugiau licencijų parduodama žvejoti Minijoje su Upaite, kur teikiama vis daugiau kaimo turizmo paslaugų, plėtojama reikiama paslaugų infrastruktūra, statomos valčių prieplaukos, galima išsinuomoti vandens transporto priemones. Tai akivaizdžiai liudija, kad rekreacinės žuvininkystės plėtra pamario regione perspektyvi, kad būtina jos vystymo strategija.     

Lietuvos žvejų verslininkų sugavimai šiame vandens telkinyje kasmet siekdavo iki 2 tūkst. tonų. Manoma, kad ne mažiau jų sugauna ir meškeriotojai. Tačiau tikslių duomenų nėra. Juos surinkti ir apibendrinti - vienas iš projekto "Pasienio žuvys" - programinių uždavinių. Žinoma, tai ne viskas - duomenys jau šiemet bus susisteminti ir sukurta duomenų apie rekreacinę ir mėgėjišką žūklę rinkimo sistema, kuri padės apklausų ir kontrolinių tyrimų būdu nustatyti statistinius duomenis apie meškeriotojų skaičių, pagrindinius poreikius ir populiariausius žūklės būdus, tam išleidžiamas lėšas.

šie duomenys neatskleis viso vaizdo, todėl papildomai, norint nustatyti žuvivaisos prioritetus ir kryptis, bus sukurta duomenų apie mėgėjiškos žūklės objektus rinkimo sistema, taip pat – duomenų, charakterizuojančių žuvų apsaugą, rinkimo sistema. Tik apdorojus surinktus faktus bus galima apibrėžti žuvų išteklių atkūrimo poreikius ir mastus. Tam tikslui būtina moksliškai pagrįsta mėgėjiškai žūklei svarbių žuvų veisimo programa.

Vertinant padėtį iš dabar susidariusios situacijos pozicijų, pasak Vištyčio forume suformuluotų prioritetų, svarbiausia yra žinoti, ką veisti, kiek ir ko galima sužvejoti, kad nenukentėtų žuvų ištekliai. Tada projektas "Pasienio žuvys" pasitarnaus jei ne pamario regiono atgimimui, tai, be jokios abejonės, socialinėms jame gyvenančių žmonių problemoms spręsti, o krašte - padėti pamatus naujoms ūkinės plėtros tendencijoms. Na, o svarbiausia: padidės pamario regiono patrauklumas. Ateis laikas, kai šis projektas (kuris atsirado Žemės ūkio ministerijos, LVŽŽTC, mūsų šalies mokslininkų ir suinteresuotų institucijų bei mokslo įstaigų iš Kaliningrado srities) bus minimas kaip kertinis posūkis pamario regiono vystymęsi. Tačiau meškeriojimo, žūklės turizmo plėtotei iš pradžių tikrai teks daug nuveikti, kad stabilizuotųsi pasienio vandens telkinių žuvų ištekliai.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"